Tarptautinė konferencija: "The significance of Social dialogue in addressing flexibility of labour relations and employement quarantees (flexicurity) issues in Europe"

2015 m. birželio 18 -20 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija  darbo santykių lankstumo ir užimtumo saugumo temai nagrinėti. Tris dienas vykusioje konferencijoje su dalyviais bendravo socialinių partnerių, mokslo atstovai, visuomenės veikėjai.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas kalbėjo apie bažnyčios socialinio mokymo aktualumą šiandienos darbo rinkoje, kurioje vis daugiau iššūkių, daugiau  konkurencijos ir mažiau saugumo. Jis  sakė, jog darbo pasaulį kuria visi kartu – tai yra bendras gėrio link ėjimas, visi kviečiami  kurti pasaulį.  „Darbas sukuria žmogų, jis padaro mus tuo, kuo mes esame. Nereikėtų supriešinti darbuotojų ir darbdavių, nes abi pusės veikia dėl bendro gėrio.  Tiek darbininkas, tiek ir darbdavys yra dirbantieji, į visus reikėtų žiūrėti su pagarba ir kiekviename pirmiausia matyti žmogų, o ne priešą. Darbdavių darbas – duoti darbo vietas. „Darbo pasaulį kuriame visi kartu, tai yra visų kartu bendrojo gėrio link ėjimas“.

Arkivyskupas minėjo naujausią popiežiaus  Pranciškaus encikliką „Laudato si“ – apie rūpinimąsi bendrais namais, kurioje siunčiama žinia  klimato kaitos ir suardytos ekologinės pusiausvyros grėsmės žmonijos išlikimui, taip pat kviečia tikinčiuosius bei valstybių vyriausybes imtis bendrų skubių priemonių žemei išsaugoti. Atsakydamas į LPS „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės klausimą dėl teisės turėti laisvą sekmadienį,  t.y. laisvą laiką, kurį galėtų žmogus skirti Dievui ir šeimai, J.E. G.Grušas sakė, jog net ir ieškant lanksčių darbo formų, teisė į sekmadienio poilsį turėtų būti išsaugota. Jis paragino bendradarbiauti su Europos judėjimo už teisę į sekmadienio poilsį (European Sunday aliance).

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kalbėjo apie Lietuvos pastangas siekti oraus ir tvaraus užimtumo. Pasak ministrės, socialinis dialogas – tai valdžiai būtina ir veiksminga priemonė, sprendžiant iškilusius socialinius nesutarimus, kurie pasitaiko valstybės socialinės ir ekonominės pertvarkos procese. Šis dialogas padeda sumažinti įtampą tarp atskirų visuomenės sluoksnių, o šalies valdžios institucijoms sudaromos sąlygos išklausyti suinteresuotų darbo rinkos dalyvių pozicijas ir rasti visiems priimtiniausią sprendimą.

Išklausyta Danijos patirtis kuriant lanksčius ir saugius darbo santykius, ją pristatė Danijos profesinių sąjungų  „Krifa“ atstovė, Anette Nilsson. Lankstumu ir saugumu paremtos darbo santykių politikos įgyvendinimo galimybes Lietuvoje pristatė M.Romerio prof. dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė. Darbo santykių lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra, tai yra  integruotas požiūris, siekiant kartu didinti lankstumą ir užimtumą darbo rinkoje. Būdas sėkmingai valdyti pokyčius ir pažangą užimtumo ir gerovės reformos srityje, ypač reaguojant į su globalizacija, technologinėmis inovacijomis ir senėjančia visuomene susijusias problemas. Būdas kovai su diskriminacija, skurdu ir socialine atskirtimi, tuo pačiu užtikrinant, kad darbas apsimokėtų.

Europos Komisija apibrėžė tokias keturias užimtumo lankstumo ir saugumo sudedamąsias dalis: lankstūs ir patikimi susitarimai (tiek darbdavio, tiek darbuotojo arba „savų“ ir „svetimų“ požiūriu), įgyvendinami per šiuolaikiškus darbo įstatymus, kolektyvines sutartis ir darbo organizavimą; visapusės visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijos, kurios užtikrintų nuolatinį darbuotojų, ypač pažeidžiamiausių, gebėjimą prisitaikyti ir galimybes įsidarbinti; efektyvi aktyvi darbo rinkos politika (ADRP), kuri padėtų žmonėms susidoroti su sparčiais pokyčiais, sutrumpinti nedarbo laikotarpį ir palengvinti perėjimą į kitą darbą; šiuolaikiškos socialinės apsaugos sistemos, kurios užtikrintų pakankamas pajamas, skatintų užimtumą ir palengvintų darbo rinkos judumą. Tam būtinos įvairios socialinės apsaugos priemonės (bedarbio pašalpos, pensijos ir sveikatos priežiūra), kurios padėtų žmonėms derinti darbą su asmeninėmis ir šeiminėmis pareigomis, tokiomis kaip vaikų priežiūra.

Lietuvoje yra patvirtinta Užimtumo didinimo 2014-2020 m. programa, kurios tikslai: skatinti darbo vietų kūrimą ir darbo paklausą; didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms; laisvus darbo išteklius integruoti į darbo rinką ir joje išlaikyti.  Ji pristatė naująjį darbo kodekso projektą. Kuriame, siekiant skatinti darbo vietų kūrimą,  yra siūloma įteisinti darbo sutarčių įvairovę: neterminuotos, terminuotos, trumpalaikės, sezoninės, dėl antraeilių pareigų, laikinojo darbo, nuotolinio darbo, darbinio mokymo, pameistrystės; nenustatytos apimties (0 valandos), projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams.

Lankstaus darbo organizavimo formos: ne visas darbo laikas – darbuotojas su darbdaviu susitaria/reikalauja dėl darbo ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, arba dirba derinant vieną ir kitą. Išimtis: įstatymu nustatytas sutrumpintas darbo laikas tam tikrų kategorijų darbuotojams (pvz., medikams, švietimo ir mokslo specialistams). Individualus darbo laiko režimas. Lanksti darbo dienos pradžia ir pabaiga – darbuotojas dirba standartinį darbo laiką (40 valandų darbo savaitę), tačiau turi galimybę pasirinkti darbo pradžios ir pabaigos laiką. Šio modelio esmė, kad darbuotojas individualiai sprendžia, kada jam pradėti ir baigti darbą, neatsižvelgdamas į kitų darbuotojų darbo rėžimą.

Darbas pamainomis kai yra nepertraukiamas darbas – darbuotojai, priklausomai nuo organizacijos pobūdžio, dirba keisdami vienas kitą darbo vietoje. Taikoma suminė darbo laiko apskaita. Viršvalandžiai – darbuotojas savo prašymu arba sutikimu dirba papildomas valandas per dieną, savaitę ar metus, bet neviršijant atitinkamos ribos: per metus ne daugiau 140 val. arba iš eilės ne daugiau 120 val.. Pranešėja pristatė ir nedarbo socialinio draudimas, užimtumo skatinimo priemones.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas  Marius Veščega pristatė šalies demografinę situaciją ir su ja susijusias ekonomines problemas bei iššūkius užimtumo politikai, Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai užimtumo ir darbo santykių srityje. Pastebėta, jog šiuo metu Lietuva yra labiausiai senėjanti Europos valstybė, mažėja gyventojų. O tai, tikėtina, mažins šalies potencialų augimą, menkės galimybės išlaikyti esamą pensijų sistemą. Esant tokiai situacijai, svarbu, kad visi galintys dirbti šalies gyventojai būtų aktyvūs darbo rinkoje.

Pranešėjas supažindino su 2015 m. ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę padėtį įvardintais iššūkiais šalies užimtumo politikai, kurie yra: užtikrinti sąlygas sklandžiam jaunimo perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką  ir mokymuisi visą gyvenimą; įtraukti nesimokantį, nedirbantį ir mokymuose nedalyvaujantį jaunimą; reikalingos veiksmingos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, tobulesnis darbo santykių reglamentavimas, mokesčių perbalansavimas siekiant sumažinti mažas pajamas gaunantiems asmenims tenkančią naštą. Pristatytos Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai valstybės finansų tvarumo srityje: 2015 m. vengti nuokrypio nuo struktūrinio biudžeto deficito vidutinio laikotarpio tikslo ir užtikrinti, kad 2016 m. nuokrypis neviršytų leidžiamos ribos, susijusios su sistemine pensijų reforma. Rekomendacijos mokečių sistemai: išplėsti mokesčių bazę ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą; sumažinti didelį mokesčių pleištą mažas pajamas gaunantiems asmenims, perkelant mokesčių naštą kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui.

Pensijų/užimtumo/socialinių klausimų sričiai Europos Komisija rekomenduoja imtis visapusiškos pensijų sistemos reformos, pagal kurią būtų sprendžiama ir pensijų adekvatumo problema; padidinti bedarbių pašalpų aprėptį ir adekvatumą; padidinti piniginės socialinės parramos aprėptį ir adekvatumą; sudaryti geresnes sąlygas įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims. Švietimo/gebėjimų/sveikatos srityje rekomenduojama spręsti darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemą, didinant švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant su pagrindiniais gebėjimais susijusius rezultatus ir sveikatos priežiūros sistemos rezultatus.

Europos fondo gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti  (Eurofond) atstovas Tadas Leončikas pateikė svarbių išvadų, paremtų 2010 m. darbuotojų apklausos rezultatais, pristatė 2015 m. tyrimą apie naujas užimtumo formas Europoje, jų poveikį darbo sąlygoms bei darbo rinkai.

Remiantis 2010 m. Europos darbo sąlygų tyrimas duomenimis, galima teigti, jog Lietuvoje vyrauja aukštas nesaugumo jausmo darbe lygis: daug nerimaujančiųjų, kad gali netrukus prarasti darbą (didžiausias procentras iš trijų Baltijos valstybių); didžioji dalis darbuotojų nemano, jog praradę savo dabartinį darbą, lengvai rastų panašiai apmokamą darbą (didžiausias pesimizmo procentas  iš trijų Baltijos valstybių); beveik 40 procentų dirbančiųjų Lietuvoje mano, kad darbas neigiamai įtakoja jų sveikatą. 

2015 m. tyrimo duomenimis, Lietuvoje nustatytos tokios naujos darbo formos kaip Mobilus darbas (darbas ne darbdavio ar kliento patalpose, darbuotojai - dažniausiai jauni vyriškos lyties,  aukštos kvalifikacijos specialistai); Veikla pagal  kvitus (vaučerius) (šios darbo formos paskirtis -  įteisinti nelegalų darbą namų ūkiuose, žemės ūkyje; darbo amokėjimas vykdomas ne pinigais, o kuponais; darbuotojai – įvairūs); Taip vadinamas, Portfelio darbas (kai dirbama savarankiškai, su dideliu klientų skaičiumi, būdingas savarankiškas  darbo organizavimas, savarnkiška rinkodara , tokia darbo forma paplitusi kūrybinių industrijų ir projektais pagrįstuose darbuose, dažniausiai dirba vidutinio amžiaus specializuoti darbuotojai); Kolektyvinis užimtumas; Bendradarbiavimo užimtumas (ši darbo forma atsirado siekiant įveikti socialinę ir profesinę atskirtį; tai: skėtines organizacijos, teikiančios paramos paslaugas savarankiškai dirbantiesiems; bendras darbas netradiciniuose sektoriuose, miestuose,  kai darbui naudojamos bendros patalpos ir paslaugos, plėtojamos tarpusavio keitimosi galimybės bei kooperatyvai, kurie teigiamai įtakoja veiklų dinamiškumą ir atsparumą krizei.

Tyrimo rekomendacijose, kurias taip pat pristatė pranešėjas, kalbama apie svarbą didinti informuotumą,  išaiškinti ir supaprastinti teisines sistemas, keistis patirtimi, užtikrinti stebėsenos ir kontrolės mechanizmų veikimą.

Konferencijoje dalyvavo pranešėjai Dr. Regina Gomer iš Vokietijos bei ekspertas iš  Olandijos Joop van der Flier, kurie pristatė darbo santykių reguliavimo ir darbuotojų atstovavimo situaciją savo šalyse.  Olandijoje naujas įstatymas įsigalios nuo š.m. liepos 1 d.. Joop van der Flier pristatydamas situaciją Olandijoje, sakė, jog problema ta, kad nuo 2010 m. mažėja darbo jėgos paklausa.

Mažėja darbo valandų, kurias dirba darbuotojai skaičius. Daugėja savarankiškai dirbančių žmonių skaičius. Daugėja darbuotojų nuomos agentūrų ir terminuotų sutarčių. Mažėja darbuotojų, kurie dirba pagal pastovų kontraktą. Pvz. 2014 m. tik 17 proc. darbo neturinčių žmonių buvo įdarbinti pastovia sutartimi. 69 proc. – buvo įdarbinti pagal lanksčias darbo sutartis. 13 proc. tapo savarankiškai dirbančiais, o 2 proc. pradėjo savarankišką verslą. Savarankiškai dirbančiais paprastai tampa savo profesijos specialistai antroje savo darbinės karjeros pusėje (dirba nuo pagal terminuotas sutartis), daugumai jų toks drabas tenkina.

Kvalifikuoti darbininkai (statybininkai, mašinų remontininkai), kurie dirba ne vienam užsakovui, tokie darbuotojai yra tarsi smulkūs verslininkai, kurie turi patys rūpintis savo socialine apsauga ir pensijų sistema.  Ir trečioji kategorija – tai „priverstiniai“ savarankiškai dirbantys asmenys, tai yra žmonės, kurie neturi daug galimybių darbo rinkoje. Tokie darbuotojai paprastai turi vieną užsakovą, darbo užmokestis mažas, beveik neturi galimybių pasirūpinti savo socialine apsauga, sukaupti pensijai. Dar viena užimtumo forma „payrolling“ – gaunantys atlyginimą, tai yra darbuotojų nuoma iš kitos įmonės, kuri atlieka įmonės administravimo funkcijas. 

Visuomenėje vyrauja įvairios nuomonės dėl lanksčių darbo santykių. Jauni, išsilavinę žmonės yra patenkinti lanksčiais darbo santykiai, jie sako, „aš esu geras,  darbo rinkai manęs visada reikės“, jauni turintys profesiją žmonės sako: „aš pabandysiu ir gal surasiu pats darbą, galbūt aš galiu tapti verslininku pats“, laikinosios įdarbinimo agentūros labai giria lanksčius darbo santykius. Vyriausybės priima specialius teisės aktus palankius darbdaviams ir praranda dalį mokesčių. Profesinės sąjungos praranda savo kaip darbo jėgos atstovų poziciją. Bankai sako, jog savarankiškai dirbantys asmenys yra  rizikingi  klientai; visuomenė vis daugiau sužino apie stabilumo riziką ir apie tai, kad gali netekti teisės gauti pensiją.

Naujame įstatyme numatyta, kad teisė gauti nedarbo išmoką Olandijoje sumažės nuo 3 iki 2 metų (tačiau galima susitarti dėl geresnių sąlygų kolektyvinėje sutartyje). Jeigu darbuotojui 2 kartus pratęsiama terminuota darbo sutartis, trečioji turi būti neterminuota (profesinės sąjungos išsiderėjo);

Kitų šalių patirtis: vyriausybių bandymai reguliuoti darbo rinką ne visada duona norimus rezultatus, darbo rinka yra kaip upė – krantai yra minkšti, turi savo dinamiką. Plėtojant lankstumą būtina sudaryti daugiau galimybių darbuotojams persikvalifikuoti, atnaujinti kvalifikaciją. Įmonės, kurios įdarbina mažai darbuotojų nuolatiniam darbui gali turėti mažiau galimybių įdiekti naujas technologijas.

Apie darbo santykių pokyčius Latvijoje pranešimą skaitė Latvijos profesinių sąjungų LBAS pirmininkas Peteris Krigers. Pranešėjas supažindino su Latvijoje veikiančios Nacionalinės trišalės bendradarbiavimo tarybos (NTBT) tikslu, kuris yra yra skatinti bendradarbiavimą tarp vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų (profesinių sąjungų) nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į visų visuomenės narių interesus sprendžiant socialines ir  ekonomines problemas.

NTBT tvirtinimu, šiuo metu Latvijoje būtina pripažinti ir įvertinti darbo jėgos vaidmenį versle; sukurti bendrą supratimą apie verslo tikslus nustatant bendrus interesus; nuolat tobulinti darbuotojų gebėjimus ir profesinių įgūdžius, tokiu būdu didinant darbo efektyvumą; užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų, sprendžiant užimtumo, darbo teisės problemas ir išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių interesų. 

Konferencijos dalyviai buvo supažindinti ir su Europos Komisijos rekomendacijomis Latvijai: pritraukti investicijas stiprinant tolesnį ekonomikos augimą; vykdyti struktūrines reformas siekiant padidinti darbo našumą ir konkurencingumą; įgyvendinti atsakingą fiskalinę politiką, siekti pusiausvyros tarp trumpalaikio stabilizavimo ir ilgalaikio vystymosi; kurti naujas darbo vietas; gerinti užimtumo politiką ir socialinę apsaugą siekiant remti visus gyventojus.

Darbo santykių pokyčius Estijoje pristatė Estijos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Gea Kangilaski analitikė/projektų vadovė. Darbo santykių modernizavimas Estijoje įvyko 2009 m atsiradus pakitimams Darbo sutarties įstatyme, jame atsirado lankstumo darbo santykiuose sąvoka. Pasak pranešėjos, naujas darbo sutarties įstatymas nesukėlė jokių didelių pokyčių darbo rinkoje (pagrindiniai darbuotojų atleidimai jau buvo įvykdyti iki 2009 m. dėl ekonominės krizės) ir tai iš tiesų įrodo, kad Estijos darbo rinka buvo pakankamai lanksti jau pagal senąją darbo sutarties įstatymą.

Kai kurie tyrimai rodo, kad įstatymas turėjo tam tikrą teigiamą poveikį darbo rinkos mobilumui (daugiausiai sparčiai besivystantiems sektoriams, kaip finansų ir IT). Bet naujame įstatyme nebuvo reglamentuota aukštų išlaidų aktyviai darbo rinkos politikai ir tikslinės grupės, turinčios teisę į tas paslaugas liko nedidelės, ir tai lėmė užimtumo situacijos prastėjimą.  G. Kangilaski pasidalino, jog šiuo metu profesinės sąjungos reikalauja daugiau aktyvių darbo rinkos politikos priemonių (toliau mokytis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra viena iš labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių Estijoje).

Apie darbo santykių lankstumo ir socialinio saugumo problematiką Lenkijoje kalbėjo Lenkijos nepriklausomos profesinės sąjungos NSZZ Solidarnosc vicepirmininkas Tadeusz Majchrowicz. Būdami ES nariais, turime teisę į geresnį ir saugesnį gyvenimą, - sakė Lenkijos atstovas. Deja, darbo ir gyvenimo sąlygos keičiasi į blogesnę pusę.  Lenkijos darbo rinka  - labai lanksti, bet trūksta saugumo. Lenkijoje priimtas įstatymas, kuris numato, jog tiek vyrai, tiek moterys išeis į pensiją 67 metų. Tačiau blogėjanti žmonių sveikata dažnai neleidžia sulaukti pensinio amžiaus. Lenkijoje mažiausia pensija – 220 eurai. Pensijos indeksuojamos, tačiau lėčiau nei kyla kainos.

Pajamų mokestis yra progresinis: 18 proc. mokestį moka 98 proc. gyventojų, 32 proc. pajamų mokestį moka tik 2 proc. Lenkijos gyventojų. Minimalios pajamos – 269 eurai.  Lenkijoje labai paplitęs savarankiškas darbas.  Darbuotojas pats atsakingas už sveikatos draudimą, pensijos kaupimą, atostogas. Neretai terminuotomis darbo sutartimis yra tiesiog piknaudžiaujama. Dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis turi daug problemų ir mažiau galimybių, pavyzdžiui, jie negali paimti kredito iš banko. Lenkijos profesinės sąjungos kreipėsi į Tarptautinę darbo organizaciją, kad išaiškintų dėl savarankiškai dirbančių asmenų organizavimo į profesines sąjungas. Gautas išaiškinimas dėl to, kad savarankiškai dirbantys asmenys gali būti profesinių sąjungų nariais.  Dėl vis blogėjančios darbuotojų situacijos darbo rinkoje, Lenkijos profesinės sąjungos yra sustabdžiusios savo dalyvavimą Ekonominių ir socialinių reikalų taryboje.

Suomijos profesinių sąjungų konfederacijos STTK vyresnioji patarėja Leila Kurki pristatė savo šalies socialinės apsaugos sistemą.  Suomijoje veikia trys profesinių sąjungų konfederacijos ir keturios darbdavių konfederacijos, tarp kurių nuolat vyksta derybos. Svarbu tai, jog Suomijoje profesinėms sąjungoms priklauso apie 75 % visų darbuotojų (aukščiausias rodiklis Europoje). Profesinės sąjungos dalyvauja rengiant beveik visus teisės aktus, susijusius su darbo santykiais. Pasak pranešėjos, nors mokestinė našta nemaža, tačiau visi gyventojai turi socialinę apsaugą, o dirbantiesiems taikomos ir papildomos socialinės apsaugos priemonės.

Trečią konferencijos dieną bus kalbama apie socialinio dialogo reikšmę bei socialinių partnerių vaidmenį šiuolaikinėje darbo rinkoje.

Pranešimus skaitė Vokietijos profesinių sąjungų DGB atstovas Volker Scharlowsky, Austrijos profesinių sąjungų konfederacijos OGB Europos biuro vadovas David Hafner, Slovėnijos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos atstovas David Švarc.

Austrijoje veikia dveji rūmai: darbo rūmai (vienija darbuotojus) ir prekybos rūmai (vienija darbdavius). Narystė rūmuose yra privaloma. Kolektyvinių derybų sistema gerai veikia. Kolektyvinės sutartys apima 95 proc. darbuotojų.  Austrijos darbo rinkos  tikslas – pilnas užimtumas. Tad iki šiol išlaikytas pensinis amžius – 58 metai, tokios politikos tikslas – skatinti jaunimo užimtumą.  Darbo rinka pasižymi labai dideliu aktyvumu, tai yra labai aktyvi perkvalifikavimo sistema, tai brangi sistema, bet ji apsimoka. Privalomą mokestį moka darbuotojai ir darbdaviai darbo ir prekybos rūmams. Austrijos darbo rinka yra lanksti, bet sureguliuota. Austrijos darbuotojams garantijas užtikrina narystė darbo rūmuose.

Gerąja Lietuvos patirtimi investuojant į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir mokymąsi pasidalins TEO talentų valdymo komandos vadovė Aurelija Rakauskaitė-Vaitkevičienė. TEO yra tarptautinės korporacijos TELIASONERA dalis. Kad išliktų rinkoje – įmonė turi nuolat ieškoti inovatyvių sprendimų, dirbti našiau ir išmaniau. Įmonės žmogiškieji ištekliai (darbuotojai), jų  kompetencijų poreikis planuojami atsižvelgiant į  įmonės veiklos strateginius planus. Planuojant žmogiškuosius išteklius, yra keliams klausimas – kokių darbuotojų kompetencijų reikės, o kokių poreikis mažės. Įmonėje sudaromi ir darbuotojų augimo ir karjeros planai.

Atlikus darbuotojų kvalifikacijos augimo įvertinimą, pastebėta, jog apie 70 proc. darbuotojų reikiamus įgydžius įgyja dirbdamas, t.y per darbinę patirtį, 20 proc. darbuotojų mokosi ir įgyja reikiamus gebėjimus padedant kietiems, 10 proc. darbuotojų – dalyvauja kursuose ir mokymuose.  Siekdama savo tikslų – įmonė bendradarbiauja su universitetais, kuria bendras naujas studijų programas, sudaro sutartis dėl studentų praktikų ir stažuočių.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pristatė organizacijos  veiklą. Kalbėjo apie profesinėms sąjungoms kylančius iššūkius, ateities planus. Didžiausias iššūkis – derybos dėl naujojo darbo kodekso projekto. Taip pat bus keičiami socialinį draudimą ir užimtumą reglamentuojantys įstatymai.

Konferencijos metu vyko diskusijos, buvo kalbama apie Lietuvos mokslininkų parengtą įstatymų projektą ir tai, kad šie įstatymai iš esmės pakeistų šiuo metu veikiančius darbo santykius, socialinę  bei užimtumo politiką reglamentuojančius teisės aktus.

Konferenciją organizavo Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ bendradarbiaudama su  Europos centru darbuotojų klausimams (EZA).

Konferencijos medžiaga:

Socialinės apsaugos sistema Suomijoje (Social security system in Finland)

Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai užimtumo ir darbo santykių reguliavimo srityje. ES iniciatyvos užimtumo didinimo srityje

Darbo santykių pokyčiai Estijoje (Changes of labour relations in Estonia)

Naujos užimtumo formos Europoje (New forms of employment in Europe)

Flexicurity samprata ir įgyvendinimo galimybės Lietuvos užimtumo politikoje

  • trisale taryba 014
  • trisale taryba 183 darbdav1
  • img_2924
  • img_4073
  • img_3678
  • img_3678
  • img_3493
  • img_3469
  • img_2760
  • edu-cpttrn-001-h
  • img_3099
  • img_3035
  • img_2892
  • img_2846
  • img_2762
  • img_2812
  • vandenys__008
  • img_0852
  • img_2758
  • img_2706
  • f9f53822-e8eb-49a1-afc1-11b0ea08db66etuc
  • img_2494
  • img_2621
  • img_2568
  • img_2338
  • img_2246
  • img_1962
  • kt_2015_11_28__026
  • smpsprienuose__011
  • img_1924
  • img_1852
  • img_1467
  • img_3951
  • img_1410
  • etuicxdv
  • img_1075
  • img_1024
  • img_5386
  • img_0699g
  • img_0714
  • img_0688
  • img_0634
  • imgp0994
  • img_0472
  • dsc_0470
  • img_0407
  • img_0172
  • img_0057
  • 4
  • img_4439
  • dsc_0383
  • img_6543
  • img_0014
  • img_9993
  • img_9952
  • img_9912
  • img_9859
  • koordinacinis__006
  • dsc_0064
  • img_9683
  • img_9698
  • img_5380
  • img_9570
  • img_9547
  • img_9501
  • img_9501
  • img_9422
  • img_9414
  • imgp9648
  • img_9264
  • pc190069 2
  • 10849888_748882105166262_3074902760576015372_n
  • 10841489_415010245319882_1335616464_n
  • img_9214
  • img_9139
  • varena
  • img_8940
  • img_8850
  • img_8906
  • img_8834
  • img_8815
  • 10805738_733626363358503_5844893662576148779_n
  • img_8708
  • img_8699
  • img_8680
  • 1794690_723458684375271_8277562374271748558_n
  • img_8424
  • img_8379
  • 1521841_718151608239312_7406389080363405429_n
  • img_8127
  • img_8027
  • 100_2330
  • img_8011
  • img_7865
  • img_7811
  • img_7779
  • img_7728
  • img_2476
  • img_7583
  • img_7278
  • p8130363
  • img_7246
  • img_7189
  • img_7095
  • img_7071
  • pagrindine
  • img_6738
  • img_6973
  • img_6673
  • untitled9
  • img_6515
  • img_20140509_091309
  • untitled9
  • untitled9
  • img_6303
  • img_6162
  • img_6131
  • img_5848
  • img_5840 1024x683
  • 20140326_100458
  • dsc_0242p
  • markas3
  • img_5596
  • p1250188
  • img_5623
  • su sirmante kondrotiene
  • img_5498
  • img_5457
  • 1896986_672404536150748_420799157_n
  • 20140228_165148
  • unnamed
  • a
  • 1798734_730001120366756_698968993_n
  • img_5384
  • img_5354
  • vytautas
  • 100_20961
  • img_5220
  • img_0510
  • img_5190
  • img_0291
  • img_5153
  • img_5140
  • img_5105
  • img_5087
  • img_5087
  • img_5013
  • img_5013
  • 847783_orig
  • palanga9
  • dsc00606
  • img_4793
  • img_4733
  • img_4576
  • img_4448
  • img_4422
  • 995883_577815462272928_1764482326_n
  • img_4374
  • img_4264
  • img_4094
  • p1240428
  • elektrenai2
  • img_4062
  • img_4079
  • pagr.vis
  • img_4019
  • pagr
  • img_4001
  • sam_3400
  • pagr
  • img_3944
  • energ3
  • pagrindine
  • img_3933
  • p1230840
  • img_3806
  • kaunas8
  • pirmoji  p1230727
  • img_8580
  • forumas4
  • gruzija7
  • pirmoji  p1230727
  • img_3673
  • img_3580
  • klp3
  • susitikimas2
  • img_3562
  • img_3503
  • img_3489
  • a
  • img_3051
  • dscf0217
  • 20130703_141017
  • vilnius_20130701_conference_063
  • p
  • 972155_510915268962948_1216934861_n
  • anyksciai5
  • 100_1893
  • 8608_644434012251326_758664726_n
  • img_2227
  • img_1940
  • img_1918
  • img_1839
  • kaip isprsti jaunimo nedarbo es problem
  • el4
  • s3
  • kl4
  • img_1828
  • img_1764 2
  • img_1807 2
  • img_1667
  • img_1690
  • img_1661
  • ldb5
  • img_1515
  • img_1454
  • img_1505
  • 625562_484851414902667_2140592615_n
  • sysas
  • sysas
  • seminaras 2013 03 16 034
  • img_1086
  • 733912_475188999202242_628348856_n
  • internetas_2
  • img_0997
  • p1200570
  • 59738_464112010309941_1762829052_n
  • dsc_0482
  • img_0855
  • 734369_454397494614726_962339414_n
  • img_0827
  • img_0792
  • img_0785
  • img_0766
  • img_0736
  • img_0671
  • d5
  • img_0602
  • 67839_430484843672658_425915301_n
  • dscf7010
  • el9
  • img_0398
  • v5
  • uk8
  • lap.14d.4
  • img_0311
  • dsc_2045
  • 953
  • 943
  • 937
  • 924
  • 914
  • 901
  • 888
  • 884
  • 876
  • 869
  • 855
  • 850
  • 743
  • 737
  • 722
  • 708
  • 702
  • 698
  • 695
  • 636
  • 624
  • 616
  • 608
  • 592
  • 588
  • 584
  • 576
  • 572
  • 553
  • 533
  • 521
  • 489
  • 470
  • 454
  • 442
  • 427
  • 600
  • 415
  • 407
  • 399
  • 381
  • 377
  • 369
  • 353
  • 337
  • 321
  • 309
  • 292
  • 268
  • 264
  • 260
  • 256
  • 252
  • 248
  • 244
  • 236
  • 228
  • 224
  • 220
  • 216
  • 185
  • 177
  • 162
  • 154
  • 146
  • 99
  • 94
  • 88
  • 80
  • 72
  • 64
  • 48
  • 44
  • 9
  • 32
  • 24
  • 16