Socialinių partnerių vaidmuo, apibrėžiant konstruktyvų darbo santykių modelį, siekiant sukurti orias, kokybiškas ir tvarias darbo vietas

ezaBirželio 2-4 dienomis, Vilniuje vyko 3 dienų seminaras, tema - "Socialinių partnerių vaidmuo, apibrėžiant konstruktyvų darbo santykių modelį,  siekiant sukurti orias, kokybiškas ir tvarias darbo vietas".

Seminaro tikslai buvo:

Pasidalinti patirtimi ir žiniomis su Lietuvos ir kitų šalių socialiniais partneriais.

Besikeičianti darbo rinka ir darbo santykiai, darbas bei jo vertė, darbo laikas - ar dirbdami 8 valandas per dieną galime pakankamai užsidirbti, kad galėtume išlaikyti savo šeimas.

Socialinis dialogas, vis dar yra priemone spręsti darbuotojų ir darbdavių problemas. Ar profesinės sąjungos turi kelti žmones kovai už savo teisės?

Lietuva, Europos Sąjungos kontekste. Kokios mūsų galimybės įtakoti procesus.

Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai. Socialinių partnerių susitarimai dėl tvarių darbo vietų, kokybiško užimtumo. 

Visais šiais klausimais buvo diskutuojama trijų dienų tarptautiniame seminare.

Seminarui gerą toną uždavė monsinjoras Žydrunas Vabalis. Jis kalbėjo apie žmogaus ir darbo santykį.

Darbą, kurį atlieka žmogus, negalima vertinti vien pinigais, nes pats žmogus yra vertybe. O šiandien žmogaus darbas yra vis mažiau vertinamas. Šiuo metu kalbama apie skaitmenines revoliucijos įtaką.

Ekonomika tampa globali ir žmogus dirba globaliai ekonomikai vis naujose darbo vietose.

Pagrindinės diskusijų temos:

1. Darbo sąlygos ES šalyse;
2. Darbo laikas, jo įtaka sveikatai, šeimai, gyvenimo kokybei;
3. Skirtingos mokėjimo sistemos įvairiose ES šalyse;
4. Minimalių pajamų ir gyvenimo standartų poreikis; 
5. Socialinių partnerių vaidmuo, apibrėžiant konstruktyvų darbo santykių modelį, siekiant sukurti orias, kokybiškas ir tvarias darbo vietas

Šis seminaras buvo labai svarbus dabar, todėl, kad šiuo metu Lietuvoje svarstomas socialinis modelis, kuris apima darbo santykių ir socialinės sistemos reformą. Lietuvos Seime yra svarstomas naujas Darbo Kodeksas ir nauji socialinės apsaugos įstatymai. Tokios reformos jau įvyko Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Vyksta pokyčiai visoje Europoje.

Seminare dalyvavo 60 dalyvių.  Užsienio svečiai iš 7 šalių. 10 dalyvių buvo iš Lenkijos iš trijų skirtingų Lenkijos regionų:
Podlaski, Swietokrzyski ir Gdansko. Po vieną atstovą iš Čekijos, Slovėnijos, Olandijos, Latvijos, Airijos, du atstovai iš Estijos.

Pagrindiniai pranešėjai:

Kristina Miškinienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Ji pristatė naujojo socialinio modelio svarstymą Seime, pagrindinius pokyčius darbo santykiuose.

Seminare dalyvavusi EZA generalinė sekretorė Sigrid Schraml, pristatė labai svarbų pranešimą apie ES semestro įtaką ir reikšmę. Vyriausybės formuodamos politiką nuolat kartoja, kad EK reikalauja vienų ar kitų sprendimų. Todėl profsąjungoms buvo labai svarbu sužinoti kaip formuojamos rekomendacijos šalims.

Esamą situaciją darbo rinkoje, socialinės garantijas ir naujus iššūkius, pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Juršaitė.

Savo patirtį pristatė Lenkijos NSZZ “Solidarnosc” pirmininkas Piotr Duda, Latvijos LBAS teisininkas- ekspertas Kaspars Racenajs, Estijos EAKL pirmininkas Peep Paterson. Visų šių pranešėjų pranešimai buvo susieti su pokyčiais darbo santykiuose ir socialiniame dialoge.

Piotr Duda pristatė Lenkijos naujai priimtą įstatymą dėl Socialinio dialogo plėtojimo ir socialinių partnerių statuso. Pagal šį įstatymą, socialinis dialogas turi labai aukštą lygį. Socialinio dialogo instituciją sudaro ministrai, profesinių sąjungų vadovai, darbdavių organizacijų prezidentai.

Panaši struktūra Lietuvoje buvo 1995 metais, bet dabar Lietuvoje Trišale taryba praranda savo politinę reikšmę. Trišalės nariais yra ministerijų atstovai, arba viceministrai.

Savo patirtį pristatė Latvijos, Estijos atstovai: Kaspars Racenajs ir Peep Paterson, kur darbo santykių pokyčiai jau įvyko, tačiau jiems pavyko išsaugoti tam tikras darbuotojams naudingas nuostatas. Pavyzdžiui, kolektyvinė sutartys galioja visiems profsąjungų nariams, negalima iš darbo atleisti profsąjungos lyderio be profsąjungos sutikimo.

Peep Paterson pristatė šakinį socialinį lygį, kokias šakinės sutartys turi Estijos profsąjungos.

Kaspars Racenajs, pristatė kokios garantijos liko profesinėms sąjungoms liberalizavus Darbo Kodeksą Latvijoje.  Waldemar Bartosz, Swiętokrzyski regiono NSZZ „Solidarnosc“ pristatė socialinio dialogo rezultatus regiono lygmenyje. Kai Lenkijoje buvo reorganizuojamas Darbo kodeksas, socialiniai partneriai buvo labai aktyvūs, pavyko išsaugoti darbo vietas atkurtoje gamyboje.  

Vilniaus Universiteto profesorė Daiva Petrylaitė pristatė atliktą tyrimą dėl socialinio dialogo plėtojimo Lietuvoje. Lietuvoje buvo investuota į darbuotojų mokymus, kad darbuotojai butų apmokyti derybų, socialinio dialogo plėtojimo meno. Tyrimo rezultatai rodo, kad buvo apmokyta virš 10 tukst. darbuotojų. Mokymai buvo organizuojami Europos sąjungos lėšomis.
 
Pranešimą apie socialinį dialogą ir socialinį modelį pateikė „“ pirmininkė, Kristina Krupavičienė. Ji paminėjo darbo santykių lankstumą, naujos įdarbinimo formas - tai ne tvarus užimtumas ir jis neišspręs Lietuvos žmonių skurdo problemų.  Be to, naujas Darbo kodeksas stipriai apriboja profesinių sąjungų steigimosi ir veikimo laisvę. Profsąjungos pirmininką bus galima atleisti iš darbo išmokant jam šešių mėnesių išeitinę kompensaciją, o atleidžiant profsąjungų renkamųjų organų narius bus prašoma sutikimo iš Darbo inspekcijos. Su tokiomis pataisomis negalime sutikti.

Kitas klausimas - regionines ir šakines profsąjungas gali įsteigti tik penkios pirminės profsąjungų organizacijos, kitaip jos nebus pripažintos regiono ar šakos lygmenyje. Profsąjungos nebetenka teisės į informavimą ir konsultavimą. Svarbus vaidmuo darbuotojų atstovavime tenka Darbo taryboms, jos bus pagrindinės darbo interesų ginėjomis, nes net atleidžiant grupę darbuotojų bus informuojama tik darbo taryba. Profesinių sąjungų atstovai irgi gali būti darbo tarybos sudėtyje, bet jų skaičius yra ribojamas.  

Tik profesinės sąjungos galės sudaryti kolektyvinę sutartį ir ji galios tik profsąjungų nariams. Bet kaip seksis įkurti įmonėje profesinę sąjungą, jei darbuotojai dirbs terminuotomis ir kitomis liberaliomis sutartimis.

Naujas Darbo kodeksas turi paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą, nes keičiasi pats darbuotojas, darbo rinka.

Jei norima atleisti darbuotoją per dvi savaites, tai neturi sukelti baimės darbuotojui, nes turi suveikti nedarbo draudimo sistema, tokiam darbuotojui turi būti mokama nedarbo išmoka atsižvelgiant į jo darbo stažą ir įmokėtas Sodrai įmokas.  

Kiekviena įmonę nori lojalių, kvalifikuotų, darbingų darbuotojų, kad jų darbo našumas būtų aukštas ir kad kūrybingi ir konkurencingi būtų. Tai galima pasiekti bendrai dirbant, bendrai derinant interesus tarp darbuotojų ir įmonės. Socialinis dialogas, tai geriausia priemone siekti bendrų tikslų. Bet socialinis dialogas gali būti tik tarp lygiaverčių partnerių.

Šia tema pasisakė Vilniaus Universiteto dėstytojas Dr. Audrius Bitinas ir Socialinių tyrimų instituto vadovas Dr. Romas Lazutka. 

Dr. Audrius Bitinas pristatė Lietuvos pensijų reformą.

Lietuvoje labai sparčiai mažėja dirbančiųjų skaičius ir labai stipriai didėja migracija. Todėl skubiai reikalinga pensijų reforma. Vyriausybė nori perkelti bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą, tačiau toks sprendimas reikalauja papildomų mokesčių.

Konferencijoje buvo pristatyta Lenkų patirtis. Kalbėjo Ewa Zydorek, ji pasakė, kad Lenkijoje buvo panaikinti antros pakopos pensijų fondai, jų patirtis rodo, kad socialiniame draudime labai sumažėjo lėšų dėl darbo santykių liberalizavimo, nes daug darbuotojų buvo įdarbinti pagal individualios veiklos pažymėjimus.  
Dr. Romas Lazutka kalbėjo apie minimalių socialinių garantijų nustatymą visos Europos lygmenyje. Šiuo metu Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai sako, kad pajamų nelygybė Lietuvoje viena didžiausių ES. Pasak mokslininko, minimalios socialinės garantijos stimuliuoja ekonomiką, darbuotojas suteikia daugiau laisvės, taip pat didina pelnus.

Romas Lazutka, taip pat kalbėjo apie būtinybę nustatyti minimalų atlyginimą. Lietuvos problema, kad žmonės gaunantys MMA negali išmaitinti savo šeimų, ypač skursta vieniši tėvai. Piotr Duda taip pristatė Lenkijos patirtį dėl nustatytos minimalios algos ir išmokų vaikams, tai pokyčiai kurie įvyko dabar Lenkijoje.

Dr. Romas Lazutka tap pat pristatė paliginimui visų ES šalių darbuotojų pajamas, bei BVP perskirstymą per biudžetą.  Seminaro metu paruošta rezoliucija dėl MMA.

Darbo laikas viena iš problemų besikeičiančioje darbo rinkoje. Bet darbo laikas vis dar skirtingas paliginus visas ES šalys. Vokietijoje dirbama mažiau, Anglijoje ir post komunistinėse šalyse dirbama vis ilgiau. Darbuotojai dirbantys ilgai neturi galimybių buti su šeimomis. Problema buvo keliama dėl darbo prekybos centruose, ar gerai, kad pas mus dirbama sekmadieniais. Diskusijoje dalyvavę dalyviai pasisakė, kad darbo laikas turi buti apskaičiuojamas ir dirbti viršvalandžius darbuotojas turi tik savo sutikimu.

Šį procesą turi įtakoti profesinės sąjungos per kolektyvines sutartis. Čia yra geros patirties, įmonėse kur yra kolektyvinės sutartys, viršvalandžių laikas yra ribojamas ir kontroliuojamas.

Seminaro metu kai kurie lyderiai lankėsi transporto įmonėje kur susitiko su vietos lyderiais, vyko diskusija dėl viešojo transporto paslaugų privatizavimo. Vilniaus savivaldybė šiuo metu planuoja dalinai privatizuoti viešąjį transportą.

Seminarą užbaigėme apskrito stalo diskusija pagal seminaro temą "Socialinių partnerių vaidmuo, apibrėžiant konstruktyvų darbo santykių modelį,  siekiant sukurti orias, kokybiškas ir tvarias darbo vietas".

Diskusijos metu suformuluoti pasiūlymai socialiniams partneriams: 

- konstruktyvūs darbo santykiai;
- darbo laiko ir atlyginimo reguliavimas; 
- minimalių pragyvenimo standartų įvedimas ir profsąjungų vaidmuo.

Marius Vaščega pristatė ES semestro svarbą ir rekomendacijas Lietuvai. Kai kurias rekomendacijas sunkiai sekasi įgyvendinti, tokias kaip socialinės atskirties mažinimas, skurdo mažinimas, mažų pensijų problema, dėl ko Lietuvoje skursta pensininkai.

Diskusijoje dalyvavę darbdavių atstovai sakė tikintys, kad socialinis dialogas stiprės, nors politikų nuomonė buvo skirtinga. Vieni politikai aiškino, kad Lietuva eina pavojingu liberalizavimo keliu, o kiti sakė, kad mums tai butina, jei norime pritraukti daugiau investicijų į Lietuvą.

Profsąjungos turi buti stipresnės ir vieningesnės, joms reikia valstybės paramos ir atinkamos politikos, apie tai kalbėjo Stasys Jakeliūnas.

Seminaro metu priimta rezoliucija dėl profsąjungų vienybės.

ETUC konfederacijos sekretorė Lina Carr pristatė ETUC politiką dėl socialinių partnerių bendradarbiavimo ES lygmenyje, taip pat ETUC įtaką ES Komisijos rekomendacijoms.

Seminaro pabaigoje lyderiai susitiko su užsienio svečiais ir diskutavo dėl profsąjungų ateities.

Seminaro pabaigoje buvo paruoštos rezoliucijos. Priedai:

Rezoliucijos

Capacity building for collective bargaining and industrial relations

Coordination of Collective Bargaining. Estonian Experience

Socialinio dialogo projektų įgyvendinimas ir poveikio vertinimas Lietuvoje

Žvilgsnis į profesinių sąjungų vaidmenį ekonomikoje ir politikoje

The impact of working time on quality of life

Socialinis draudimas - situacija ir naujos kryptys