Susirinko naujai suformuotas Darbuotojų dalyvavimo ir įmonės politikos komitetas

Š.m. gruodžio 10 d. po XIII ETUC kongreso susirinko naujai suformuotas Darbuotojų dalyvavimo ir įmonės politikos komitetas (Workers participation and company policy committee), buvusi darbuotojų atstovavimo grupė. Komiteto narius pasveikino ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojas Peter Scherrer. Susitikime buvo apžvelgta Direktyva 2009/38/EB „Dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo“. Europos darbo tarybų (EDT) tikslas yra suburti darbuotojų atstovus iš skirtingų Europos šalių, kuriose tarptautinė kompanija vykdo veiklą, ir suteikti darbuotojams teisę gauti informaciją ir konsultacijas apie visos įmonės ar įmonių grupės veiklą tiesiogiai iš pagrindinės įmonės administracijos atstovų.

Ankstesnėje Direktyvoje 94/45/EB teisė steigti EDT buvo numatyta įmonėms arba įmonių grupėms, turinčioms bent 1 000 darbuotojų Europos Sąjungoje ir kitose Europos ekonominės erdvės šalyse (Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje) ir bent 150 darbuotojų kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. Apie 970 EDT atstovauja daugiau kaip 15 000 000 darbuotojų, palaikydamos socialinį dialogą ir numatydamos permainas tarpvalstybinėse įmonėse.

EDT teisinis pagrindas sukurtas dar 1994 m., ir jį reikėjo pritaikyti prie įstatyminio, ekonominio bei socialinio konteksto raidos ir išaiškinti. Pasitarusi su Europos socialiniais partneriais ir atlikusi poveikio įvertinimą, 2008 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos išdėstymo nauja redakcija. Šią naują direktyvą Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2009 m., įtraukdami į ją kai kuriuos pakeitimus, pasiūlytus daugiausia Europos socialinių partnerių.

Remiantis esamos teisinės bazės rezultatais, nauja redakcija išdėstyta Direktyva 2009/38/EB visų pirma siekiama užtikrinti naudojimosi darbuotojų tarpvalstybinio informavimo ir konsultavimosi su jais teisėmis veiksmingumą, sudaryti palankias sąlygas naujų EDT kūrimuisi bei užtikrinti jų steigimo ir veiklos teisinį tikrumą.

Svarbiausi pokyčiai susiję su naujos redakcijos Direktyva 2009/38 /EB:

informavimo apibrėžties įtraukimas;

konsultavimo sąvokos patobulinimas;

tarptautiškumo apibrėžimo įtraukimas ir tarpvalstybinės EDT kompetencijos patikslinimas;

ryšys tarp įvairių lygių darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais;

darbdavių prievolė teikti EDT nariams mokymus;

pareiga apie derybas informuoti Europos socialinius partnerius (Europos socialinių partnerių vaidmens pripažinimas);

įgaliojimai darbuotojų atstovui bendrai atstovauti darbuotojus EDT ir pareiga administracijos atstovams aprūpinti EDT priemonėmis būtinomis šiai funkcijai atlikti.

EDT direktyvos pataisos daugiausia susijusios su keletu naujų arba atnaujintų proceso teisės nuostatomis dėl būsimų EDT steigimo, pavyzdžiui, patikslintus susitarimus dėl specialaus derybų organo sudėties derybose su centrine vadovybe arba papildomas nuostatas, susijusias su klausimais, kurių įtraukimas į EDT susitarimą yra dabar privalomas.

Nuostatos dėl tarpvalstybinio darbuotojų ir jų atstovų informavimo ir konsultavimo EDT buvo gerokai patobulintos. Pateikti paaiškinimai, dėl darbuotojų atstovavimo nacionaliniu ir Europos lygiu formų. Tai priartina prie esamos padėties, kalbant apie direktyvą dėl darbuotojų dalyvavimo 2002 m. Europos bendrovėje (EB). Galiausiai, esamos EDT išsaugo teisę iš naujo derėtis struktūrinių pokyčių bendrovėje atveju, jeigu darbuotojams nėra užtikrinama teisė į informaciją ir konsultavimą.

Šios naujovės leis padaryti EDT darbą daug efektyvesnį. Pavyzdžiui, naujoji direktyva dabar nustato, kad susitarimas dėl EDT steigimo yra taip pat ir susitarimas įkturi komitetą, paprastai sudaryta iš iki penkių narių, kuris vykdys įprastą EDT veiklą ir turėtų palengvinti koordinavimą ir didesnį EDT darbo efektyvumą, taip pat teiks informavimą ir konsultavimą kaip galima greičiau esant išskirtinėms aplinkybėms.

Nuostatos dėl tarpvalstybinio informavimo ir konsultavimo darbuotojų ir jų atstovų formuluojamos daug tiksliau. Buvo paaiškinta, kad EDT nuomonės teiraujamasi prieš priimant sprendimą, o ne vien prieš įgyvendinant kolektyvinį sprendimą.

Padėtis norint įsteigti EDT pagerėjo. Šiuo tikslu centrinė administracija visoms šalims turi pateikti visą informaciją apie įmonės struktūrą ir aprūpinti darbo jėga, reikalinga derybų pradžiai. Galima tikėtis, kad šis paaiškinimas ateityje padės išvengti galimų ginčų dėl šio punkto. Praeityje buvo keletas atvejų kuomet ginčai turėjo būti išspręsti prieš Europos teisingumo teismą (ETT). Nepaisant to, vis dar nebus pareiga pranešti apie įmonių susijungimus arba perėmimus kaip struktūrinius pokyčius, galbūt tai paskatins EDT susitarimų persvarstymą.

Pakeistos nuostatos susijusios su Specialus derybų organo sudėtimi: privalomas Specialaus derybų organo narių skaičius ateityje atitiks darbuotojų kiekvienoje valstybėje narėje skaičių, su viena vieta 10 procentų bendro darbuotojų skaičiaus kiekvienai valstybei narei ar šios frakcijai.

EDT narių įgūdžiai ir praktinė patirtis bus išplėsti naujos teisės į švietimą ir mokymą pagalba. Ši teisė kyla tiesiogiai iš EDT narystės ir yra viršesnė už nacionalines teises į atleidimą nuo darbo dirbti ir mokymą.

Darbuotojų atstovavimas įmonės lygiu yra svarbus ateities EB teisinės formos elementas ir instrumentas. Europos bendrovė (EB), taip pat žinoma lotynišku pavadinimu „Societas Europaea"arba santrumpa SE, yra akcinė bendrovė, reglamentuojama ES teisės aktais.

Ne mažiau svarbus dėmesys buvo skirtas darbuotojų atstovavimui įmonės lygiu. Plačiausiai darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme sąvokas apibrėžia 2001 m.direktyva, papildanti Europos bendrovės statutą. Direktyva įtvirtina ne tik „darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme” sąvoką bet pat „informavimo”,„konsultavimo” ir „dalyvavimo priimant sprendimus” sąvokas.

Informavimas, remiantis Europos bendrovės reglamentą papildančios direktyvos 2 str. (i), reiškia kompetentingo Europos bendrovės organo informacijos pateikimą atskiram darbuotojus atstovaujančiam organui arba darbuotojų atstovams tais klausimais, kurie liečia pačią Europos bendrovę ar jos dukterines įmones ar padalinius, įkurtus kitoje valstybėje narėje arba tais klausimais, kurie viršija įmonės valdymo organų galias vienoje valstybėje narėje, ir tokio informavimo būdas ir turinys leidžia darbuotojų atstovams atlikti išsamią galimo poveikio analizę ir, kur tai yra reikalinga, pasiruošti konsultacijoms su kompetentingu Europos bendrovės organu.

Konsultavimas apibrėžiamas kaip pasikeitimas nuomonėmis ir darbuotojų atstovų ir darbdavio dialogo užmezgimas. Be to, Tarybos direktyva dėl Europos Darbų tarybos steigimo ar Bendrijoje veikiančių įmonių bei Bendrijoje veikiančių įmonių grupės darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos sudarymo papildo, kad tai taip pat yra dialogo užmezgimas tarp darbuotojų atstovų ir “...centrinės administracijos arba atitinkamo lygio vadovų”.

Konsultavimas pagal Europos bendrovės reglamentą papildančios direktyvos 2 str. (j) reiškia dialogo tarp darbuotojų atstovų ir (arba) darbuotojų atstovams atstovaujančio organo ir kompetentingo Europos bendrovės organo užmezgimą ir pasikeitimą nuomonėmis. Pasikeitimo nuomonėmis laikas, būdas ir turinys turi būti tokie, kad darbuotojų atstovai, vadovaudamiesi pateikta informacija, apie administracijos numatytas priemones, galėtų pareikšti savo nuomonę, į kurią gali būti atsižvelgiama Europos bendrovėje sprendimų priėmimo procese.

Darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus

Dalyvavimas (angl. “participation”) pagal Europos bendrovės reglamentą papildančios direktyvos 2 str. (k) reiškia atskiro darbuotojus atstovaujančio organo ir/arba darbuotojų atstovų įtaką Europos bendrovės veiklai. Įtaka gali pasireikšti teise išrinkti arba paskirti keletą bendrovės priežiūros arba administracinio organo narių arba, teise rekomenduoti arba/ir prieštarauti kelių arba visų bendrovės priežiūros arba valdymo organo narių paskyrimui. Iš šio apibrėžimo matome, kad turimas omenyje būtent dalyvavimas siaurąja prasme, t.y. dalyvavimas priimant sprendimus, nes būtent į bendrovės tarybą arba valdybą išrinkti arba paskirti asmenys tiesiogiai priima sprendimus.

Darbuotojų dalyvavimas įmonės valdyme

Europos bendrovės reglamentą papildanti direktyva yra pirmoji direktyva, kurioje buvo apibrėžtas darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme sąvoką. Direktyvos 2 str. (h) punkte nustatoma, kad darbuotojų dalyvavimas įmonės valdyme (angl.– “involvement of employees”) reiškia bet kokį būdą, įskaitant informavimą, konsultavimą ir dalyvavimą, kuriuo darbuotojų atstovai gali daryti poveikį bendrovėje priimamiems sprendimams. Vadinasi, ši sąvoka apibrėžia darbuotojų dalyvavimą plačiąja prasme ir apima visas prieš tai minėtas sąvokas (informavimą, konsultavimą ir dalyvavimą priimant sprendimus).

Darbuotojų dalyvavimas įmonės valdyme–tai procesas, kurio metu pirmiausiai darbuotojai ar jų atstovai informuojami darbuotojams svarbiais klausimais. Po to, kai darbuotojai ar jų atstovai susipažįsta su jiems pateikta informacija, vyksta konsultacijos, t.y. dialogas tarp darbuotojų ar jų atstovų ir administracijos arba dar kitaip – apsikeitimas nuomonėmis. Vėliau seka darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus – pats reikšmingiausias darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme etapas – kurio metu darbuotojai įtraukiami į bendrovės organų darbą, tapdami bendrovės organų nariais (dalyviais). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pateikti trys etapai – informavimas, konsultavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus nebūtinai visi drauge sudaro darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme procesą ir turi sekti vienas po kito.

Visgi darbuotojų dalyvavimas įmonės valdyme negali apsieiti be informavimo, nes būtent informacijos pateikimas yra dalyvavimo, plačiąją prasme, pradžia. Juk tik pateikus informaciją gali vykti konsultacijos, arba tik gavę informaciją darbuotojai ar jų atstovai gali daryti įtaką priimamiems sprendimams. Pažymėtina ir tai, kad dalyvavimas įmonės valdyme gali apsiriboti tik informavimu ir konsultavimu, arba vien tik informavimu apie priimtus arba priimamus sprendimus, o darbuotojai ar jų atstovai trečiajame etape nedalyvauja.

Europos bendrovių padėtis šiandien

2015 rugsėjo 30 d., tik 363 Europos bendrovės (14 proc. Iš 2442 EB) buvo identifikuotos kaip „normalios“ turint omeny, kad jos vykdo veiklą ir tuo pačiu turi daugiau nei 5 darbuotojus. Vokietijoje tokių EB yra daugiausia (167), toliau seka Čekija (85), Prancūzija (23) ir Nyderlandai (15). EB pastaruoju metu sutinkamos 25 iš 30 EEZ šalių. Čekijai (70proc.) ir Vokietijai (14 proc.) tenka didžiausia dalis visų EB. Toliau pateikiami „tikrų“ EB skaičiai:

Šalis

PL

PT

ES

DK

MT

FI

IT

LT

SE

LI

NO

IE

LV

EB skaičius

0

0

0

0

0

1

1

1

1

2

2

2

3

 

Šalis

HU

BE

EE

CY

UK

SK

AT

LU

NL

FR

CZ

DE

EB skaičius

4

2

5

6

11

9

10

12

15

23

85

167

Iš 363 „normalių“ EB tik 57 turi informavimo ir konsultavimo teises, o 57 turi informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo teises.

ETUC pozicija

Kartu su darbo tarybomis, darbuotojų atstovavimą per profesines sąjungas, informavimą ir konsultavimą, darbuotojų atstovavimas įmonės lygiu, sudaro vientisą darbuotojų dalyvavimo sistemą daugelyje šalių ir Šalių narių Europoje. Gausi įvairovė skirtumų, esančių Šalių narių teisinėse normose ir praktikoje dėl darbuotojų atstovų įtraukimo priimant sprendimus įmonėje, sudarė būtinybę besikuriančiai EB gauti informavimą bei konsultavimą. Kalbant apie dalyvavimo – atstovavimo teises, taikomas „prieš ir po“ principas, tam, kad Europos standartas, užtikrinantis nediskriminaciją ir vienodas galimybes būtų sukurtas.

Į darbuotojų atstovus bendrovių valdybose dažnai buvo žiūrima kaip į " co-vadovus" ("kongestija – grūstis, perpildymas"), bet iš tikrųjų jie susiduria su dviguba užduotimi: kontroliuoti valdymą ir daryti įtaką įmonės sprendimų priėmimui darbo jėgos interesus ginančiai suinteresuotąjai šaliai. Daugelyje įmonių valdybų darbuotojų atstovai turi ankstyvą prieigą prie išsamios informacijos ir neapsiriboja vien tik sprendimų užginčyjimu, tačiau ir stumia sprendimus teisinga kryptimi. Dėl to, kad darbuotojų atstovai neturi daugumos įmonių valdybose, galutinį ir lemiamą žodį visada taria kapitalo atstovai. Europos darbo tarybų (EDT) ir profesinių sąjungų atstovybės įprastai sprendžia kasdieninius klausimus, valdybos lygmens atstovai gali sutelkti dėmesį į ilgalaikius strateginius įmonės sprendimus.

2003 - iais metais 10 - is Kongresas Pragoje įpareigojo ETUC:

- stebėti ir aktyviai dalyvauti direktyvų dėl informavimo ir konsultacijų, taip pat dėl darbuotojų dalyvavimo (Europos bendrovė) pasiruošime perkeliant jas į nacionalinius teisės aktus, tam kad būtų sustiprintas profesinių sąjungų vaidmuo, siekiant priešintis bandymams pakeisti profsąjungas administracijos remiamais atstovais.
- kartu su Europos pramonės federacijomis parengti darbuotojų dalyvavimo Europos bendrovės bendros strategijos praktinį įgyvendinimą, ir privalomai užtikrinti darbuotojų atstovų dalyvavimą valdymo ar stebėtojų tarybose;
- užtikrinti, kad Europos bendrovėse bus garantuojamas aukšto lygio darbuotojų dalyvavimas, be atsisakymo galimybės.

ETUC jau seniai reikalauja sustiprinti darbuotojų atstovavimą visuose įmonės lygmenyse. Atsirandant „naujiems“ valdymo metodams, „senasis“ reglamentavimas negali užtikrinti rinkos skaidrumo. Būtina imtis spręsti problemas dėl demokratijos ir skaidrumo trūkumo, klausimus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus įmonėje. Atstovavimas įmonės lygiu yra svarbus daugelio Šalių narių įmonių valdymo elementas, ir yra tvarios įmonės kertinis akmuo.

Prieš 2007-ųjų finansų krizę darbuotojų atstovavimas įmonės lygiu veikė 19 Europos šalių. Dėl krizės itin išaugo spaudimas darbuotojų atstovavimui. Graikijoje, Airijoje ir Ispanijoje, privatizacija, kurios reikalavo Troika, sukėlė grėsmę pačiam atstovavimo įmonės lygmeniu egzistavimui.

Įmonėms bandant prisitaikyti prie globalizacijos sekė tolimesnės krizės pasekmės – įmonių restruktūrizacijos. Tokios restruktūrizacijos susijusios su ilgalaike įmonės politika, todėl sekė įmonių valdybų paleidimai. Įmonei besiruošiant restruktūrizacijai, įmonės valdyboje vyks diskusijos, tuomet darbuotojų atstovai, esantys valdyboje turės priėjimą prie informacijos ir galės laiku iformuoti darbuotojų atstovus darbo tarybose, Europos darbo tarybas bei profesines sąjungas. Šiuo atveju galima numatyti dalyvaujant. Optimistiniu atveju atstovavimas įmonės lygmeniu leidžia daryti įtaką įmonės restruktūrizavimo procese.

EB sustyguoja visą mechanizmą, padedantį užtikrinti "perkeliamumo" principą esamų darbuotojų dalyvavimo teisių, visais bendrovės arba jos dalių mobilumo atvejais. Privalomas darbuotojų dalyvavimas įmonės lygmeniu daro Europos socialinį modelį, o ypač demokratiją darbovietėje, matomą darbuotojams.

Prieš steigiant EB priklausomai nuo teisinės bazės, darbuotojų atstovų skaičius įmonės tarybose svyruoja nuo vieno nario iki pusės valdybos vietų. Tačiau, darbuotojų atstovų pusė negali užkirsti kelio priimamiems sprendimams. Tuo atveju, kai pusę valdybos sudaro darbuotojų atstovai, pirmininkas turi lemiamą balsą balsams pasiskirsčius po lygiai.

Apskritai, darbuotojų mandatai įmonių valdybose yra paskirstomos proporcingai pagal geografinį darbo jėgos pasiskirstymą šalyse. Europos profesinių sąjungų judėjimas reikalavo iš pat pradžių, kad darbuotojų atstovai įmonių valdybose veiktų pagal Europos mandatą, atstovaujant visai Europietiškai darbo jėgai.

Išsami informacija apie darbuotojų atstovavimą įmonės lygiu:

http://www.worker-participation.eu/National-Industrial-Relations/Across-Europe/Board-level-Representation2