Apskritojo stalo diskusija ,,Profesinių sąjungų vaidmuo socialiniame dialoge“

Šių metų balandžio 19 d. Varėnos rajono savivaldybės Didžiojoje salėje, Varėnos
PS ,,Solidarumas“ organizavo apskrito stalo diskusiją ,,Profesinių sąjungų vaidmuo
socialiniame dialoge“. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“
pirmininkė Kristina Krupavičienė, Varėnos profesinės sąjungos ,, Solidarumas“ pirmininkė
Ona Bačanskienė, jos pavaduotoja Asta Bujienė, Varėnos rajono savivaldybės vicemeras
Tomas Šimukonis, Varėnos ligoninės direktorius Algirdas Miklyčius, Užimtumo tarnybos,
Kauno KAD, Varėnos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Smolenskienė, Varėnos rajono
profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ nariai atstovaujantys Greitosios medicinos pagalbos
tarnybą, Varėnos ,,Pasakos“ vaikų lopšelį-darželį, VŠĮ ,,Šv. Jono Vaikai“, UAB Circle K
Lietuva, Varėnos viešąją biblioteką, Varėnos dujas, Varėnos sporto centrą.
Diskusijoje buvo aptariamos socialinės problemos ir užimtumas Varėnos rajone,
aptarta Nacionalinė kolektyvinė sutartis, vandentvarkos, medicinos ir švietimo įstaigų
reorganizavimai, Varėnos ,,Pasaka” vaikų lopšelio-darželio situacija, keturių darbo dienų
savaitės idėja- teigiami ir neigiami aspektai, darbo vietų ir darbo užmokesčio biudžetinėse
įstaigose išsaugojimas ir užtikrinimas.
Varėnos rajono vicemeras Tomas Šimukonis atsakydamas į LPS ,,Solidarumas“
pirmininkės Kristinos Krupavičienės užduotą klausimą apie tai, kaip pavyksta išsaugoti
darbo vietas ir atlyginimus biudžetinėse įstaigose, atsakė jog stengiamasi atlyginimus kelti
tiek kiek leidžia savivaldybės biudžetas (jis nėra didelis), nes GPM surenkama ne tiek daug
kiek norėtųsi. Darbo vietų išsaugojimas priklauso nuo ministerijų nutarimų, koeficientų
didinimo. Pati savivaldybė yra linkusi išsaugoti visas darbo vietas, bet turi vadovautis
įstatymais ir įsakymais. Įstaigos kurių darbo užmokestis ar koeficientas yra nustatytas
Vyriausybės, savivaldybė negali mokėti mažiau. Savivaldybės taryboje buvo diskutuojama
dėl šeimos gydytojų darbo užmokesčio didinimo. Buvo analizuojama kaimyninių
savivaldybių darbo užmokesčiai, siūloma tam tikromis formomis pakelti mūsų gydytojų
darbo užmokesčius, bet nebuvo priimtas sprendimas. Vidutinis darbo užmokestis Varėnos
rajone yra vienas iš mažiausių ir tikrai norisi, kad jis didėtų, tačiau nėra vieno sprendimo kaip
tai pasiekti. Siūlė drąsiai išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus, kaip galima būtų pasiekti

geresnių rezultatų leidžiančių padidinti atlyginimus. Vicemeras pasidžiaugė Nacionaline
kolektyvine sutartimi, kurios dėka darbuotojai yra labiau motyvuoti ilgiau išlikti darbe, turi
daugiau poilsio dienų. Dėl planuojamų sumažinti dotacijų savivaldybėms, įvedant gynybos
mokestį, vicemeras Tomas Šimukonis apgailestavo nes mažoms savivaldybėms būtų didelė
našta, ko nepajaustų didžiosios Lietuvos savivaldybės.
LPS ,,Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė išsakė nuomonę, kad LPS
,,Solidarumas“ nepritaria norui didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) mokestį,. Vyriausybė
argumentuoja tuo, kad Estija ir kai kurios kitos valstybės turi 23% PVM mokestį. Airijoje jis
taip pat yra 23%, bet taikomas tik vadinamosioms ,,prabangos prekėms” (tortams, viskiams,
tabakui ir t.t.), bet yra nulinis PVM duonai, miltams, cukrui, kad žmonės turintys mažas
pajamas nemokėtų tiek pat PVM kiek tie kurie nori gyventi prabangiai. Kalbant apie mūsų
kaimynę Lenkiją, pas juos taip pat buvo nulinis PVM tam tikroms maisto prekėms, ir kadangi
mes esame arti jų, tai daug mūsų gyventojų gyvenančių arčiau pasienio, važiuodavo apsipirkti
būtent į Lenkiją. Dabar PVM pakėlė iki 5%, bet ne 23% ar 22%, kaip nori padidinti pas mus.
Verslas nori, kad pelno mokestis būtų padidintas tik 1% nes dabar jie moka 15%. Profsąjunga
nėra prieš verslą, jis mums reikalingas, bet stambios įmonės gudrauja, nes PVM sumokėję jį
vėliau susigrąžina. Lietuvoje mažos įmonės moka 5% pelno mokestį, nes turi tokią lengvatą.
Tai gal tada geriau įvesti atskirą mokestį, tarkim 0,1% nuo kiekvieno pajamų. Siūlymas
mažinti NPD labai svarbus tiems kurie gauna minimalų darbo užmokestį ar kurių pajamos iki
2000€. Minimalų darbo užmokestį Lietuvoje gauna labai daug darbuotojų, nepaaiškindami,
kad darbuotojai dirba savaitgaliais, naktimis ar viršvalandžius.
LPS ,,Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pasidalino informacija, kad
Vyriausybės siūlyme buvo minima lengvatą šildymui. Dabar mokama 9% PVM už šildymą.
Ir jei bus nuimta lengvata, bus taikomas 21% PVM, vadinasi šildymas dar labiau pabrangs.
Varėnos savivaldybės vicemeras Tomas Šimukonis akcentavo jog rajonas nėra
turtingas ir labai daug gyventojų kreipiasi dėl šildymo kompensacijos. Jeigu būtų nuimta
lengvata, tai savivaldai būtų dar didesnė našta, o ir gyventojams taip pat taptų sunkiau
susimokėti, ypatingai gyvenantiems daugiabučiuose. Apie labai brangų šildymą vicemerui
pritarė ir salėje buvę kiti dalyviai. Dėl šios priežasties tikrai nenorima, kad lengvatos būtų
mažinamos.
Apie vykstančią medicinos įstaigų reformą pasisakė Varėnos ligoninės direktorius
A. Miklyčius. Jis paminėjo, jog nuo gegužės 1d. Varėnos ligoninė ir Varėnos PSPC

reorganizuojamos ir tampa Varėnos sveikatos centru. Reformos tikslas, kad būtų apjungta
pirmo ir antro lygio specialistų paslaugas ir atsisakyti stacionarinių paslaugų chirurginio ir
vaikų profilio. Daug paslaugų yra perkama ir šiandieną. Tokios paslaugos, kaip būtinoji
pagalba, reanimacijos skyrius sveikatos centre lieka. Nebus stacionaraus gydymo. Lieka visos
dažniausiai reikalingos paslaugos, labiau plečiasi paslaugos namuose. Esant stacionaraus
gydymo poreikiui, pacientai bus vežami į Druskininkus arba Vilniaus Santaros klinikas, bei
Respublikinę Vilnius universitetinę ligoninę. Esant traumoms, insultams, infarktams ir dabar
ligoniai pervežami, nes nėra Varėnoje to profilio, prie viso to dar atsiras kai kurios situacijos,
kada reiks pervežti į kitas gydymo įstaigas. Dėl Varėnos rajono dydžio ir gyventojų tankumo,
atsiranda laiko problema ištikus nelaimei laiku pasiekti gydymo įstaigą. Tačiau dabar esant
Kauno GMP ir perėmus valdymą į vienas rankas atsiranda tvarka. Ministerija optimizuoja
paslaugas, kad su minimaliu lėšų kiekiu maksimaliai užtikrint visas paslaugas Lietuvoje, nes
medicina labai daug kainuoja. Ir pacientai jas turi gauti. Dėl būtinosios pagalbos yra priimtas
optimalus variantas 50 km/1 val. Dėl mažo kiekio didžiųjų operacijų, negalime išlaikyti
specialistų. Privačios įstaigos gauna tris ar net ir keturis kartus geresnį finansavimą, jie teikia
mokamas paslaugas ir dar iš Ligonių kasų jiems sumokama. Todėl jie gali gydytojams mokėti
didesnius atlyginimus. Gydytojai dėl mažų darbo užmokesčių rajonų ligoninėse dažniau
renkasi privačias gydymo įstaigas. Ministerija nesutinka mokėti didesnių atlyginimų, laikosi
pozicijos, kad jei negalite išsilaikyti patys, tai uždarykit skyrių. Dabar uždaromi skyriai
priverstine tvarka. Ligoninės direktorius A. Miklyčius patvirtino LPS ,,Solidarumas“
pirmininkės K. Krupavičienės išsakytą nuomonę apie slaugytojų poreikį, privačią slaugą ir
privačius slaugos namus. O apie tai kaip bus su Vilniaus ligoninių apkrovimu, kai pradės
vežti iš visų aplinkinių rajonų ligonius, reikėtų klausti ministro. A. Miklyčius taip pat išreiškė
mintį jog trūksta specialistų tame tarpe ir gydytojų, nes dėl privačiam sektoriuje mokamų
didesnių darbo užmokesčių gydytojai renkasi darbą juose.
LPS ,,Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė pasidalino įžvalgomis apie
privačius pensijų kaupimo fondus ir privatų verslą. Konstitucinis teismas pasakė, kad dėl
svarbių priežasčių galima nutraukti antrą pakopą ir pasiimti pinigus. Vykę debatai sprendė
kokios gali būti svarbios priežastys. Jei žmogus susirgo ar guli mirties patale tai tik tada gali
nutraukti kaupimą ir pasiimti pinigus. Tačiau mes turime konstitucinę teisę patys nuspręsti ką
daryti su savo pinigais. Analizuojant kitų šalių statistiką, privatūs fondai gali bankrutuoti ir
niekas neprisiima jokios atsakomybės. Privatus verslas ateina į socialinių paslaugų sferą.
Kuriamos viešosios įstaigos, jos gauna finansavimą iš savivaldybės ir privačiai atlieka

paslaugas. Jei paslauga yra kokybiška, tai viskas gerai, bet su laiku mes tų paslaugų galėsime
ir nebegauti, nes už jas reikės mokėti. Ir privatus verslas, bet kada gali bankrutuoti, tada kas
suteiks paslaugas. Valstybė turi prisiimti atsakomybę, nes Valstybė turi garantuoti mums
švietimą, sveikatos paslaugas, kad senatvėje nebūsim išmesti į gatvę. Mes mokame
mokesčius, todėl Valstybė turi visa tai administruoti, tam yra savivaldybės, mes renkame
valdžios atstovus, yra visos struktūros, kuriuos turi teikti piliečiams paslaugas. Kodėl visa tai
reikia panaikinti.
Vandentvarkos reorganizacija. Lietuvoje prasidėjo vandentvarkos įmonių
stambinimas. Bus atleidžiami darbuotojai, nes nereikės dviejų direktorių, buhalterių ar kitų
specialistų. Įmonių stambinimas jau prasidėjo. Ir kaip rodo praktika, stambesnės įmonės daug
lengviau privatizuoti. Privatizavus kils vandens kainos, vėl labiausiai nukentės vartotojai.
Ateityje pasaulyje vanduo brangs nes jo truks. Vanduo negali būti privatizuotas, nes jis yra
viešoji gėrybė ir ja turi būti aprūpintas kiekvienas pilietis.
Varėnos savivaldybės vicemerui Tomui Šimukoniui buvo užduotas klausimas dėl
rajono švietimo įstaigų, kokia situacija su darželiais. Vicemeras patvirtino, kad Gudžiuose
uždaroma viena grupė. Dėl ,,Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio žadėjo pasidomėti. Yra
ministerijos nurodymas kiek turi būti vaikų darželio grupėje ar mokyklos klasėje. Ir jeigu jų
nėra tiek kiek numatyta, tai tenka uždaryti arba jungti. Ir savivaldybė turi vadovautis
įsakymais.
Jeigu vyksta reorganizacija, uždaromos grupės/įstaigos, vyksta kokie pokyčiai,
darbuotojai turime teisę į informavimą ir konsultavimą. Darbo kodeksas įpareigoja atsakingus
vadovus supažindinti su planais kas bus daroma, tada sprendžiama kaip bus daroma. Viskas
turi būti aptariama, jei reikia galima kviestis į profsąjungą, nes viską reikia padaryti kaip
geriau.
Paprašius pristatyti kokia situacija rajone yra su darbo ieškančiais asmenimis,
Užimtumo tarnybos, Kauno KAD, Varėnos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita
Smolenskienė paminėjo, jog Užimtumo tarnybos Varėnos skyriuje 2024 m. balandžio 1 d.,
buvo registruoti 1155 asmenys turintys bedarbio statusą ir 259 darbo rinkai besirengiantys
asmenys. Užimtumo tarnyba registruotiems klientams teikia darbo pasiūlymus arba
persikvalifikavimo galimybę. Bendra Varėnos raj., stebėsena rodo, kad dalis klientų stokoja
socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti, turi prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį, apribotas
disponavimas piniginėmis lėšomis, bei turi priklausomybių. Darbo rinkai besirengiantiems

asmenims siūlomos kompleksinės paslaugos įtraukiant kitų sričių ar socialinių partnerių
specialistus – atvejo vadybininkus, psichologus, teisininkus, socialinių paslaugų teikėjus.
Didžiausia problema yra kaimiškose vietovėse, kur sudėtingiau su viešuoju transportu, iš kur
gyventojai negali pasiekti darbo vietų.
Greitosios medicinos pagalbos atstovas paramedikas Arūnas Buja pristatė, kaip
vyksta pertvarka jų organizacijoje. Atlyginimai šiek tiek padidėjo. Sunku priprasti prie
suminės darbo laiko apskaitos. Kauno teritorinis skyrius lyginant su Vilniaus, geriau tvarkosi
su darbuotojų trūkumu. Kaunas duodamas papildomas paras dirbti, lengviau susitvarko su šia
problema. Papildomas paras dirbti ima tik tie darbuotojai kurie nori, nėra prievartos.
Apgailestavo, kad jaunesnis kolektyvas nori dirbti ir daugiau užsidirbti, bet negali dėl
viršvalandžių apribojimo. Jis šiuo metu iš galimų per metus išdirbti 180 val. viršvalandžių,
jau yra išdirbęs 100 val. per tris mėnesius.
LPS ,,Solidarumas” pirmininkė K. Krupavičienė paaiškino, profsąjunga siekia, kad
dirbant 8 val. darbuotojas turi uždirbti tiek, kad jam užtektų normaliai pragyventi, ne tik
pavalgyti ir susimokėti mokesčius, bet turi turėti ir pramogų. Pirmininkei buvo užduotas
klausimas dėl 4 darbo dienų savaitės – ,,Ar galima Lietuvoje dirbti 4 dienas savaitėje“.
Viešasis sektorius, savivaldybės, mokesčiai, Sodra, bankai… gali dirbti 4 dienas, nes
elektroninių paslaugų daugėja. Parduotuvėse, kad nemokėti naktinių valandų vakare dirba tik
savitarnos kasos, gamyklose robotai. Ateityje elektroninių paslaugų daugės ir medicinoje.
Kalbant apie 5-6 darbo valandų į dieną yra įstaigų kurios tai jau praktikuoja, penktadieniais
dirba iki pietų. Bet yra sričių ir įstaigų kur mažesni darbo užmokesčiai, kur yra darbuotojų
trūkumas, kur darbas susijęs su paslaugomis (medicinos, slaugos, priežiūros įstaigos…), jose
nėra galimybės trumpinti darbo savaitę ar darbo valandų dieną. Daug klausimų iškyla dėl
bazinių koeficientų ir kintamos dalies. Darbdavys neleidžia vertinti darbuotojo labai gerai,
todėl kintamoji dalis nedidinama ir darbo užmokestis nedidėja.
LPS ,,Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė visus profsąjungos narius
pakvietė gegužės 1 d. atvykti į mitingą Vilniuje. Šiais metais mitingas daromas su tikslu
parodyti, kad mes norime ginti profesinių sąjungų teises, kurtis ir jungtis į profesines
sąjungas laisvai, be valdžios kontrolės. Profsąjungos turi turėti tokia pat teisę organizuoti
streiką, kaip visoje Europoje. Mes norime, kad mūsų lyderiai kuriantys profesines sąjungas
būtų apginti nuo įvairaus psichologinio spaudimo ar atleidimo iš darbo. Mes nesam priešai

nei privatininkams, nei valdiškoms įstaigoms. Matome kaip stipriai sumažėjo perkamoji
galia. Kviečiame jungtis į profesinę sąjungą, taip mes tapsime stipresni.