Aptarti socialinio dialogo stiprinimo būdai regionuose

autorius Ričardas

2022 m. kovo 18 d., Vilniuje Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” surengė apskritojo stalo diskusiją „Lietuvos regioninė politika ir socialinio dialogo plėtra“, kurioje dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyresnysis patarėjas Andrius Valickas, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Martynas Šiurkus, Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas Skirmantas Mockevičius ir profesinių sąjungų atstovai.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” nuo savo įsikūrimo pradžios dalyvavo regioninėje politikoje: kūrėsi regioninės profesinės sąjungos ir buvo plėtojamas trišalis socialinis dialogas regionuose. Tokią veiklą rėmė ir Lietuvos vyriausybė.

Pastaruoju metu socialinis dialogas vyksta šakų lygiu, pirmiausia valstybinėse įstaigose. Nacionaliniu lygiu veikia Trišalė taryba. Tuo tarpu, regioninių trišalių tarybų veikla yra sulėtėjusi, o kai kur ir visai sunykusi. 

Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje, darniai ir tvariai plėtrai 2017-2030 rašoma, jog „Lietuvos regioninės politikos tikslas – sudaryti oraus, aktyvaus, saugaus, sveiko ir patrauklaus gyvenimo ir darbo prielaidas visoje Lietuvoje“. Regioninės politikos  pagrindiniu  tikslu tapo ekonominių ir socialinių skirtumų tarp regionų mažinimas. 

Sėkminga regioninė plėtra yra neįmanoma be socialinių partnerių įtraukimo.  Socialinis dialogas yra efektyvi priemonė, sprendžiant socialinius visuomenės ginčus, kurie dažni valstybės socialinės ir ekonominės pertvarkos procese.

Lietuvos Regioninės plėtros įstatymas reglamentuoja regioninės plėtros tarybų veiklą, yra dešimt regioninės plėtros tarybų (Alytaus, Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus ) prie jų veikia Regioninės plėtros kolegijų partnerių grupės. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra delegavęs savo atstovus į Alytaus, Kauno, Klaipėdos,  Marijampolės ir Vilniaus regionines tarybas.

Diskusijų metu vyriausybės atstovai atskleidė sudėtingą europinės paramos regionams tvarką ir regioninės politikos formavimo ypatybes. Aptarta ką daryti, kad profesinių sąjungų nuomonė būtų geriau išgirsta svarstant regionams svarbius klausimus.

Jurbarko meras S. Mockevičius, vadovaujantis Nacionalinei regionų plėtros tarybai, pavadino profesines sąjungas ne tik svarbias partneriais, bet ir sąjungininkais, sprendžiant regionų problemas. Dažnai profesinių sąjungų ir savivaldybių nuomonės sutampa.

Tiek profesinėms sąjungoms, tiek savivaldybėms kelia abejones Vyriausybės ketinimai skubos tvarka įgyvendinti sveikatos priežiūros įstaigų reformą, kuri nors yra numačiusi gerų dalykų, tačiau sumažintų ligoninių skaičių regionuose. Tuo tarpu pandemija parodė, kad, jei ši reforma būtų įgyvendinta anksčiau, Covid-19 susirgusiems pacientams nebebūti likę vietų ligoninėse kaip tai atsitiko kai kuriose Vakarų valstybėse.

Pasak S. Mockevičiaus, šiuo metu, kai į Lietuvą atvyksta tūkstančiai karo pabėgėlių iš Ukrainos, kyla klausimas ar dabar sumažinus ligoninių kiekį nauji atvykėliai gaus tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir ar dėl to nenukentės šių paslaugų tiekimas Lietuvos gyventojams. Jis apgailestavo, kad Vyriausybė į šiuos savivaldybių pateiktus nuogąstavimus nekreipia dėmesio ir siekia sveikatos įstaigų pertvarką įgyvendinti kuo greičiau, neatsižvelgiant net į profesinių sąjungų nepritarimą kai kuriems pertvarkos aspektams ir siūlymus ją geriau apsvarstyti.

Profesinės sąjungos kartu  su savivaldybėmis taip pat nepritaria vandentvarkos įmonių stambinimui ir galimam jų privatizavimui ateityje.

Sutarta panašius susitikimus tarp profesinių sąjungų, savivaldybių ir atsakingų ministerijų atstovų rengti ir ateityje.

Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".
KAIP SKIRTI?