Įstatai

ĮSTATAI

 

LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“

Į S T A T A I

Priimti XI LPS “Solidarumas” suvažiavime 2008 birželio 14 d.

  

Šie įstatai reglamentuoja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ veiklą, kurios pagrindą sudaro reakcija į iššūkius, kuriuos iškėlė Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (Lietuvos darbininkų sąjunga) buvo įsteigta 1989 m. kaip Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio sudėtinė dalis. Įgyvendinusi savo politinį tikslą atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, 1990 m. liepos 1 d. II savo suvažiavime organizacija pasiskelbė tik profesine sąjunga. 1993 m. vasario 26 d. buvo pasirašyta pripažinimo sutartis su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. 2002 m. birželio 8 d VIII suvažiavime buvo nutarta pakeisti Lietuvos darbininkų sąjungos pavadinimą į „Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“. Pakeitimas įregistruotas teisingumo ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 12-PS. LPS „Solidarumas“ yra Tarptautinės laisvųjų profsąjungų konfederacijos (ICFTU) ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Baltijos šalių profesinių sąjungų susivienijimo (BASTUN), kitų tarptautinių profesinių sąjungų susivienijimų narė.

LPS    „Solidarumas“ ženklas yra stilizuotas Vytis ir dvi rankos, apgaubiančios Gediminaičių stulpus saulės ir Lietuvos vėliavos spalvų fone (Valstybinio patentų biuro liudijimas Nr.39454. VPB oficialus biuletenis, 2005. Nr. 4 psl. 257). LPS „Solidarumas“ vėliava yra žalios ir geltonos spalvų audeklas su LPS „Solidarumas“ ženklu ir užrašu LPS „Solidarumas“. LPS„Solidarumas“ himnas yra daina “Vėliava”, muzika ir žodžiai K. Vasiliausko. LPS „Solidarumas“ antspaude įrašyta: “Lietuvos Respublika, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

2005 m. birželio 13 d. LPS „Solidarumas“ pasirašė Susitarimą su Lietuvos Vyriausybe ir darbdavių organizacijomis dėl trišalio bendradarbiavimo, kuriame nustatyti veiklos prioritetai: kolektyvinių darbo santykių ir trišalės partnerystės plėtra; pilietinio dialogo struktūros kūrimas; darbo apmokėjimo sistemos tobulinimas; darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo mechanizmų kūrimas ir tobulinimas; gyventojų užimtumo didinimas, nedarbo lygio mažinimas; profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra; mokymosi visą gyvenimą galimybių kūrimas; lygių galimybių darbo rinkoje sudarymas; socialinio draudimo ir pensijų sistemos pakankamumo, finansinio gyvybingumo didinimas ir modernizavimas; darbuotojų saugos darbo rinkoje, darbo sąlygų ir darbo kokybės gerinimas; darbo santykių lankstumo derinimo su saugiu užimtumu principo laikymasis tobulinant darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus; nelegalaus darbo prevencija; šalies ekonomikos vystymo ir konkurencinių gebėjimų gerinimas; regionų plėtros skatinimas, ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimas; socialinės ir ekonominės sanglaudos didinimas; socialinės atskirties ir skurdo mažinimas; klausimų, susijusių su Lietuvos naryste ES, nagrinėjimas.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (toliau – LPS) yra savanoriška, savarankiška, nepolitinė, laisvo apsisprendimo pagrindu įvairių sričių darbuotojus vienijanti profesinė sąjunga. LPS atstovauja ir gina dirbančiųjų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus.

  

1. BENDROSIOS NUOSTATOS  

1.1. LPS veiklos pagrindai.

1.1.1.LPS savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, Europos Sąjungos teisės aktais, Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktais bei šiais Įstatais.

1.1.2. LPS  yra juridinis asmuo – profesinių sąjungų susivienijimas, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, simboliką, savo antspaudą, kuriame įrašyta „Lietuvos Respublika, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

1.1.3. LPS veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat gali veikti Lietuvos įmonėse, veikiančiose kitose šalyse.

1.1.4. LPS vykdo savarankišką finansinę apskaitą.  LPS gali turėti  atsiskaitomąsias bei valiutines sąskaitas  Lietuvos Respublikos bei užsienio bankuose.

1.1.5. LPS veiklos laikotarpis yra neribotas.

1.1.6. LPS buveinė yra K.Kalinausko g. 2B,Vilnius, Lietuvos Respublika.

1.2. LPS veiklos tikslai.                          

1.2.1. Vienyti savo narius Lietuvos Respublikos mastu nepriklausomai nuo jų pilietybės ir ginti jų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus;

1.2.2. Atstovauti savo nariams bendraujant su darbdaviais, jų organizacijomis, valstybinės valdžios ir valdymo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis;

1.2.3. Skatinti darbdavius nustatyti vyrams ir moterims vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą;

1.2.4. Skatinti socialinę partnerystę ir plėtoti socialinį dialogą, užtikrinant lyčių lygybę darbo rinkoje;

1.2.5. Daryti įtaką socialinei politikai, siekiant darbuotojams kuo geresnių ekonominių ir socialinių darbo sąlygų;

1.2.6. Skatinti profesinių sąjungų bendradarbiavimą Lietuvoje ir užsienyje;

1.2.7. Skatinti naujų LPS profesinių sąjungų kūrimąsi įmonėse, įstaigose, organizacijose ir LPS narių skaičiaus augimą;

1.2.8. Koordinuoti LPS kolektyvinių narių ir pirminių profesinių sąjungų veiklą.

1.3. LPS uždaviniai

1.3.1. Organizuoti kolektyvines derybas, dalyvauti sudarant kolektyvines sutartis ir kontroliuoti jų vykdymą.

1.3.2. Sudaryti bendradarbiavimo su įvairiomis įstaigomis ir institucijomis sutartis,

1.3.3. Dalyvauti kolektyvinių darbo ginčų procedūrose, esant reikalui organizuoti streikus.

1.3.4. Palaikyti ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių profesinėmis sąjungomis bei kitomis organizacijomis, dalyvauti jų veikloje

1.3.5. Dalyvauti darbuotojus atstovaujančių organizacijų, tarybų, komisijų bei komitetų veikloje;

1.3.6. Sudaryti susitarimus su valstybės valdžios ir valdymo organais, teikti pasiūlymus dėl norminių aktų darbo, darbų saugos ir sveikatos, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo;

1.3.7. Ginti savo narius teismuose;

1.3.8. Savarankiškai valdyti, naudoti ir disponuoti LPS priklausančiu turtu, naudotis juridinio asmens teisėmis;

1.3.9. Gauti ir teikti paramą bei labdarą;

1.3.10. Nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti LPS veiklos tikslus;

1.3.11. Rengti susirinkimus, konferencijas, mitingus, demonstracijas ir kitus masinius renginius;

1.3.11. Gauti iš valstybės valdžios ir valdymo organų, darbdavių ir jų organizacijų  savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais;

1.3.12. Siekdama solidarumo ir efektyvesnio dirbančiųjų atstovavimo, LPS gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis ir kurti susivienijimus su kitomis profesinėmis sąjungomis;

1.3.13. Steigti komisijas, komitetus ar darbo grupes, paramos ir labdaros fondus, streikų fondus, uždarąsias akcines bendroves, kitus juridinius asmenis.

1.3.14. Vykdyti LPS narių švietimą, mokymą, informavimą ir konsultavimą;

1.3.15. Dalyvauti Lietuvos, Europos ir pasaulio profesinių sąjungų ir kitų darbuotojams atstovaujančių institucijų veikloje.

  

2. LPS „SOLIDARUMAS“ ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

2.1. LPS organizacinė struktūra.

2.1.1. LPS organizacinė struktūra grindžiama profesiniu, gamybiniu, teritoriniu ir kitais principais.

2.1.2. LPS nariai yra pirminės profesinės sąjungos, kurios  gali jungtis  į LPS teritorines ir/ar šakines organizacijas.

2.1.3. LPS veikia moterų, jaunimo ir kitos organizacijos.

  

3. LPS  „ SOLIDARUMAS“ KOLEKTYVINIAI NARIAI

3.1. LPS kolektyviniai nariai

3.1.1.  LPS kolektyviniais nariais gali būti teritorinės, šakinės organizacijos ir kitos profesinės sąjungos, įregistravusios savo Įstatus nustatyta tvarka Valstybinėje registro įmonėje.

3.1.2. LPS kolektyviniai nariai yra savarankiškai veikiantys juridiniai asmenys, kurie vadovaujasi savo ir šiais Įstatais.

3.1.3. LPS kolektyviniais nariais tampa profesinės sąjungos pareiškusios norą jungtis prie LPS ir priimtos Koordinacinės tarybos (toliau - LPS KT) nutarimu. 

3.1.4. LPS nariai laisva valia gali jungtis į teritorinius, šakinius, ar kitus profesiniu pagrindu veikiančius LPS sudėtyje susivienijimus.

3.2. LPS kolektyvinis narys – šakinė organizacija

3.2.1. LPS kolektyvinis narys- šakinė organizacija jungia LPS profesines sąjungas gamybiniu, profesiniu ar pareiginiu atatinkamos veiklos, šakos principu.

3.2.2. Ne mažiau kaip 3 profesinės sąjungos gali įsteigti LPS kolektyvinį narį – šakinę profesinę sąjungą;

3.2.3.LPS kolektyvinis narys – šakinė profesinė sąjunga gali būti tarptautinių organizacijų narys ir dalyvauti jų veikloje. Sprendimą apie tarptautinę narystę priima šakinės profesinės sąjungos vadovaujantys organai.

3.3. LPS kolektyvinis narys–  TERITORINĖ ORGANIZACIJA

3.3.1. LPS kolektyvinis narys – Teritorinė organizacija jungia ne mažiau kaip 2 teritoriniame administraciniame vienete veikiančias pirmines profesines sąjungas;

3.3.2.Jei teritorijoje veikia mažiau kaip 2 LPS pirminės organizacijos, jos LPS KT atstovaujamos su patariamojo balso teise.

3.3.3. Norinčios įgyti balsavimo teisę, jos gali apsijungti į savo teritorijų junginį;

3.4. LPS kolektyvinio nario funkcijos

    LPS kolektyvinis narys atlieka šias funkcijas:

3.4.1. Gina savo narių (juridinių ir fizinių asmenų) darbo, socialines, ekonomines teises bei interesus;

3.4.2. Dalyvauja ir/ar atstovauja LPS kolektyvinį narį dvišalėse ir trišalėse derybose;

3.4.3. Pasirašo teritorines, šakos, dvišales ar trišales kolektyvines sutartis ir susitarimus;

3.4.4. Dalyvauja sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus;

3.4.5. Teikia pasiūlymus LPS atstovams Trišalėse tarybose ir komisijose;

3.4.6. Konsultuoja pirmines profesines sąjungas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo;

3.4.7. Teikia pasiūlymus LPS valdybai dėl seminarų, konferencijų ar konsultacijų organizavimo;

3.4.8. Teikia informaciją  LPS KT ir LPS valdybai apie LPS kolektyvinio nario veiklą ir problemas;

3.4.9. Savarankiškai tvarko savo turtą ir lėšas;

3.4.10.LPS kolektyvinių narių pirmininkai deklaruoja narių skaičių, o vėliau kartą per metus iki vasario 1 dienos  deklaruoja einamų metų sausio 1 d.esantį savo organizacijos narių skaičių. Ši deklaracija turi būti pateikta, kasmet, atsakingajam sekretoriui, deklaruojant narių sąrašus su pavardėmis ir adresais.

3.4.11. Organizuoja savo narių teisinę gynybą;

3.4.12. Renka  nario mokestį iš LPS pirminių organizacijų;

3.4.13. LPS kolektyvinio nario pirmininkas atsako už nario mokesčio mokėjimą LPS centrui;

3.4.14. Vykdo LPS KT priimtus sprendimus.

3.4.15. Kolektyvinio nario pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus LPS KT pateikia veiklos ataskaitą.

  

4. ORGANIZACIJOS IR KOMITETAI, ĮEINANTYS Į LPS „SOLIDARUMAS“ SUDĖTĮ

4.1. Organizacijos ir komitetai, įeinantys į LPS sudėtį.

4.1.1. LPS veikia Moterų, Jaunimo ir kitos organizacijos. LPS narių iniciatyva gali būti kuriamos ir kitos naujos organizacijos;

4.1.2. LPS organizacijos susideda iš LPS fizinių asmenų. Papildomų mokesčių LPS organizacijų nariai mokantys nario mokestį pirminėse organizacijose, nemoka. LPS organizacijos registruojamos LPS struktūroje  LPS KT nutarimu.

4.1.3. LPS organizacijų pirmininkai deklaruoja narių skaičių, o vėliau kartą per metus iki vasario 1 dienos  LPS  organizacijų pirmininkai deklaruoja einamų metų sausio 1 d. savo organizacijos narių skaičių, ši deklaracija turi būti pateikta kasmet atsakingajam sekretoriui, deklaruojant narių sąrašus su pavardėmis ir adresais.

4.1.4. Prie LPS veikia mokymo centras

4.1.5. Prie LPS veikia darbo inspekcija.

4.1.6. Prie LPS veikia informavimo centras.

      

5. LPS „SOLIDARUMAS“ VALDYMAS

5.1. LPS valdymas.

5.1.1. Aukščiausias LPS organas yra LPS suvažiavimas;

5.1.2.  LPS KT yra aukščiausias valdymo organas tarp suvažiavimų

5.1.3. LPS valdymo organas , tarp LPS KT posėdžių - LPS valdyba;

5.1.4. Pirmininkas – vienasmenis valdymo organas;

5.1.5. Pirmininkui nesant jo funkcijas vykdo suvažiavime rinktas pirmasis pavaduotojas.

5.2. LPS suvažiavimas.

5.2.1. LPS suvažiavimo sušaukimo tvarka:

1) LPS ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas rengiamas  kartą per 4 metus. LPS ataskaitinis suvažiavimas šaukiamas kartą per 2 metus. Neeilinis suvažiavimas šaukiamas 2/3 LPS KT narių iniciatyva arba 1/2 LPS suvažiavimo delegatų reikalavimu, pateiktu KT raštu dėl neeilinio LPS suvažiavimo sušaukimo.

2) LPS suvažiavimas šaukiamas LPS KT sprendimu. Suvažiavimo datą ir delegatų skaičių nustato LPS KT. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki LPS suvažiavimo LPS valdyba raštu praneša visiems LPS padaliniams LPS suvažiavimo datą ir LPS KT parengtą Suvažiavimo darbotvarkę.

3) Delegatus į LPS ataskaitinį-rinkiminį suvažiavimą renka LPS nariai pagal LPS KT nustatytas atstovavimo kvotas proporcingai sumokėtam nario mokesčio dydžiui ir narių skaičiui, bet ne mažiau kaip po vieną delegatą nuo mokančio nario mokestį pirminės organizacijos.

4) Ataskaitiniame ir neeiliniame suvažiavimuose dalyvauja tie patys delegatai, dalyvavę  rinkiminiame- ataskaitiniame suvažiavime. Kolektyviniai nariai tapę suvažiavimo dienai ne LPS nariais suvažiavime nedalyvauja ir jų delegatų skaičiumi mažinamas kvorumo reikalavimas.Kolektyviniams nariams nustatytos delegatų kvotos nekinta per visą 4 metų kadenciją.

5) Rinkiminiame-ataskaitiniame suvažiavime išrinkti pirmininkas, pirmasis pavaduotojas ir revizijos komisijos nariai tampa visų ataskaitinių suvažiavimų delegatais.Pasibaigus kadencijai pirmininkas, pirmasis pavaduotojas tampa kito rinkiminio-ataskaitinio suvažiavimo delegatais.

6) Pirmininkas, pavaduotojai ir revizijos komisija atsiskaito kartą per metus LPS KT šaukiamoje konferencijoje ar suvažiavime.

5.2. 2. LPS suvažiavimo kvorumas ir sprendimų priėmimo tvarka:

1) LPS suvažiavimas yra teisėtas, jei dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į jį išrinktų delegatų. Jei LPS suvažiavime dalyvauja mažiau kaip 2/3 delegatų, po 4 savaičių, bet ne vėliau kaip po 2 mėnesių  šaukiamas pakartotinis suvažiavimas. Pakartotinis suvažiavimas yra teisėtas jei dalyvauja ne mažiau ½ delegatų. Jei antrasis suvažiavimas nesurinko kvorumo, po 4 savaičių vėl šaukiamas suvažiavimas ir jis yra teisėtas nepriklausomai nuo to, kiek delegatų jame dalyvauja.

2) Nutarimai priimami visų dalyvaujančių delegatų balsų dauguma (išskyrus atvejus, kai priimami nutarimai dėl LPS veiklos nutraukimo ar reorganizavimo).

5.2.3. LPS suvažiavimas atlieka šias funkcijas:

1) Ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas renka 4 metams: LPS pirmininką, Revizijos komisiją, LPS pirmininko pirmąjį pavaduotoją pirmininko teikimu;

2) LPS suvažiavimo delegatai, ne mažesne kaip 2/3 LPS suvažiavimo delegatų balsų dauguma, tvirtina LPS įstatus, jų pakeitimus ir papildymus;

3) Balsų dauguma  pritaria LPS pirmininko, pavaduotojų, atsakingojo sekretoriaus veiklos ataskaitas, Revizijos komisijos aktą, veikiančių LPS kolektyvinių narių rejestrą;

4) Balsų dauguma nustato LPS pagrindinius veiklos uždavinius, principus, priima rezoliucijas ir kitus dokumentus;

5) 2/3 balsų dauguma priima sprendimą dėl LPS veiklos nutraukimo ar reorganizavimo;

6) Balsų dauguma priima nutarimus dėl kitų klausimų.

5.3. LPS Koordinacinė taryba.

5.3.1. LPS Koordinacinę tarybą (toliau- LPS KT) sudaro:

1) LPS valdybos nariai

2) LPS kolektyviniai nariai deleguoja į KT po vien atstovą. Kolektyviniai nariai turintys daugiau nei 1000 narių nuo kiekvieno kito 1000 narių į LPS KT deleguoja po kitą atstovą;

3) Nacionalinė jaunimo organizacija, moterų [V10]organizacija deleguoja po 1 atstovą į KT

5.3.2. LPS Koordinacinės tarybos posėdžiai ir sprendimų priėmimas:

1) LPS KT posėdžiui pirmininkauja pirmininkas, jam nesant pirmininko pirmasis pavaduotojas;

2) Eiliniai LPS KT posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius;

3) eilinį LPS KT posėdį sušaukia ir darbotvarkę, atsižvelgusi į LPS KT narių bei į LPS valdybos pasiūlymus, rengia LPS valdyba. Apie posėdžio laiką, vietą ir darbotvarkę LPS KT nariams pranešama ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio;

4) neeilinį LPS KT posėdį turi teisę inicijuoti ir sušaukti LPS pirmininkas, LPS valdyba arba 2/3 LPS KT narių. LPS KT posėdžio sušaukimo iniciatorius pateikia ir posėdžio darbotvarkės projektą. LPS KT posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo iniciatoriaus pareiškimo pateikimo. Posėdžio data, laikas ir preliminari darbotvarkė turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio;

5) LPS KT posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 LPS KT narių. Nutarimai priimami balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia LPS pirmininko balsas;

6) LPS KT veiklą reglamentuoja LPS KT patvirtintas darbo reglamentas;

7) LPS KT nutarimai galioja visiems LPS kolektyviniams nariams, LPS pirminėms profesinėms sąjungoms ir atskiriems  nariams;

8) LPS KT nutarimus gali atšaukti LPS KT ar LPS suvažiavimas. 

5.3.3. LPS KT atlieka šias funkcijas:

1) vykdo LPS suvažiavimo nutarimus;

2) slaptu balsavimu renka: atsakingąjį sekretorių, tarptautinį sekretorių, du pirmininko pavaduotojus ir 7 valdybos narius;

3) LPS KT svarsto ir tvirtina atsakingojo sekretoriaus, tarptautinio sekretoriaus ir pirmininko pavaduotojų darbo funkcijas;

4) patikrina, tvirtina arba atšaukia LPS KT narių įgaliojimus;

5) ne rečiau kaip kartą per metus išklauso ir vertina LPS valdybos darbo veiklos ataskaitą;

6) sprendžia klausimus dėl  komisijų, komitetų, darbo grupių  sudarymo ir veiklos, tvirtina jų nuostatus;

7) sprendžia klausimus dėl LPS narystės tarptautinėse organizacijose;

8) skiria LPS atstovus dalyvauti Lietuvos ir tarptautinių organizacijų įkurtų fondų, komitetų,tarybų ir kitų organizacijų veikloje;

9) sprendžia klausimus dėl bendradarbiavimo su Lietuvos ir kitų valstybių profesinėmis sąjungomis ir dalyvavimo jų  veikloje;

10) sprendžia klausimus dėl mokslo, švietimo, leidybos, labdaros, ūkio ir kitokių įmonių ir įstaigų (akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų bei kitų juridinių asmenų) steigimo bei įgyvendina steigėjo teises;

11) koordinuoja LPS kolektyvinių narių  veiklą;

12) ne rečiau kaip kartą per metus išklauso ir įvertina  LPS kolektyvinių narių  ataskaitas;

13) valdo  ir disponuoja LPS turtu,tvirtina LPS einamųjų metų biudžetą

14) svarsto ir tvirtina LPS praėjusių metų pajamų ir išlaidų  balansą;

15) 2/3 LPS KT narių gali inicijuoti, o 2/3 balsų dauguma LPS KT gali sustabdyti LPS pirmininko, jo pavaduotojų ar Atsakingojo sekretoriaus įgaliojimus iki LPS suvažiavimo. Priėmusi nutarimą nušalinti pirmininką LPS KT turi per 2 mėnesius sušaukti LPS suvažiavimą. Sustabdžius LPS pirmininko įgaliojimus, laikinai eina pirmininko pareigas eina pirmasis pirmininko pavaduotojas.

16) LPS KT nustato LPS suvažiavimo, ataskaitinio suvažiavimo ir konferencijos datas, o likus ne mažiau kaip 14 dienų iki LPS suvažiavimų ir ataskaitinės konferencijos patvirtina darbotvarkę. Suvažiavimo ir ataskaitinio suvažiavimo ir ataskaitinės konferencijos dokumentų parengimui LPS KT  sudaro darbo grupę; 

17) Suvažiavimui pateikia LPS narių iškeltas kandidatūras į LPS renkamuosius organus bei Įstatų pataisas;

18) sprendžia klausimus dėl LPS kolektyvinių narių įregistravimo ir išregistravimo LPS rejestre;

19) LPS vykdo veiklas numatytas Priede Nr.1

20) gali papildyti LPS veiklų sąrašą;

5.4. LPS  pirmininkas

5.4.1. LPS pirmininko rinkimas:

1) LPS pirmininkas yra renkamas ketverių metų kadencijai LPS suvažiavime.

2) LPS pirmininku tas pats asmuo negali būti renkamas daugiau kaip dviem kadencijoms.

3) LPS pirmininku gali būti išrinktas vienas iš delegatų, mokantis nario mokestį LPS narys, kurio kandidatūrą iškėlė ir įregistravo ne mažiau kaip 3 LPS kolektyviniai nariai  prieš mėnesį iki suvažiavimo.

5.4.2. LPS pirmininko darbo funkcijos:

1) LPS pirmininkas atstovauja LPS , leidžia įsakymus, įgaliojimus, pasirašo raštus ir sutartis LPS vardu.

2) Kai LPS pirmininkas negali vykdyti savo pareigų (išvykęs, dėl ligos ir pan.), be atskiro įgaliojimo laikinai jį pavaduoja LPS pirmininko pirmasis pavaduotojas arba pagal Pirmininko  įgaliojimą, jo įgaliotas atstovas.

3) atstovauja LPS santykiuose su visų lygių valstybės institucijomis, darbdaviais, jų organizacijomis, įmonėmis, profesinėmis sąjungomis, visuomeninėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei judėjimais Lietuvos Respublikoje ir  užsienyje;

4) atstovauja LPS teismuose ir kitose valdžios ir valstybės instancijose.

5) sprendžia klausimą dėl nemokamos juridinės pagalbos teikimo, LPS narių atstovavimo teisminiuose ir ikiteisminiuose ginčuose;

6) vadovauja LPS tarp LPS KT posėdžių;

7) kartą per 2  metus atsiskaito LPS suvažiavimui už savo ir LPS KT veiklą;

8) atsako už LPS lėšų ir turto racionalų panaudojimą;

9) sudaro su LPS darbuotojais darbo sutartis ir atlieka kitus darbo  kodekse darbdaviui numatytus veiksmus.

10) gali  sustabdyti LPS pirmininko pavaduotojų ar atsakingojo sekretoriaus, tarptautinio sekretoriaus įgaliojimus iki artimiausio KT posėdžio;

11) teikia LPS KT tvirtinti  LPS pirmininko pavaduotojų, atsakingojo sekretoriaus ir tarptautinio sekretoriaus pareiginius nuostatus

12) koordinuoja LPS atstovų darbą trišalėse tarybose ir komisijose;

13) derina pasiūlymus trišalėms ir dvišalėms deryboms su kitomis profesinėmis sąjungomis;

14) koordinuoja LPS organizuojamus ir vykdomus streikus, mitingus, piketus, demonstracijas,  įvairias eitynes, kitus  susirinkimus;

15) suteikia A parašo teisę savo pavaduotojams banko ir kitose kredito įstaigose

5.5. LPS pirmininko pirmasis pavaduotojas.

1) renkamas LPS suvažiavime keturių metų laikotarpiui, LPS “Solidarumas” pirmininko teikimu.

2) pirmininko pirmajam pavaduotojui pareigos numatytos šiuose Įstatuose, KT patvirtintais nuostatais ir pirmininko Įsakymais.

3) atsakingas už organizacijos finansinės politikos formavimą.

4) suvažiavime išrinktas pirmasis pavaduotojas pavaduoja pirmininką jam nesant, vykdo jo kompetencijai priskirtą veiklą, svarbius sprendimus derina su LPS KT;

5) organizuoja konsultacijas su  LPS kolektyvinių narių profesinėms sąjungoms, teikia jiems metodinę ir organizacinę pagalbą;

5.6. LPS valdyba.

5.6.1.LPS valdybos sudarymas:

1)  LPS valdybą sudaro 13 narių: Pirmininkas, 3 pirmininko pavaduotojai, atsakingasis sekretorius, tarptautinis sekretorius ir 7 KT taryboje išrinkti atstovai. Valdyba  renkama 4 metams.

2)  LPS valdybos narių skaičiui sumažėjus iki 6  narių, artimiausiame  LPS KT posėdyje išrenkami trūkstami LPS valdybos nariai.

5.6.2. LPS valdybos darbo tvarka: 

1)  LPS valdybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per  mėnesį. Neeilinio LPS valdybos posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi LPS pirmininkas, o jam nesant pirmasis pavaduotojas

2)  LPS valdybos posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 6 nariai;

3)  LPS valdybos posėdžiai protokoluojami;

4)  LPS valdybos nutarimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo daugiau pusė ar daugiau  valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra LPS pirmininko balsas;

5.6.3.  LPS valdybos funkcijos:

1)  LPS valdyba yra kolektyvinis valdymo organas valdantis LPS tarp KT posėdžių, prižiūrintis, kaip yra vykdomi LPS KT ir  LPS suvažiavimo nutarimai. LPS valdyba įgyvendina savo funkcijas, numatytas šiuose Įstatuose, taip pat įgyvendina LPS suvažiavimo ir LPS KT nutarimus;

2)  LPS valdyba sudaro LPS KT posėdžių darbotvarkę ir dokumentaciją darbotvarkės klausimais;

3)  pagal LPS KT pavedimą valdo ir naudoja jai pavestą LPS turtą;

4) ruošia LPS KT svarstyti ir tvirtinti naujų dokumentų projektus, atsako už LPS valdybai pavestą turtą, kontroliuoja  turto apskaitą;

5)  ruošia LPS KT tvirtinimui metinį LPS biudžetą.

6)  tvirtina išlaidas iki 25 tūkst. litų.

5.7. LPS  pirmininko pavaduotojai

1) LPS pirmininko pavaduotojais  gali būti renkami ne mažiau kaip 3 metus aktyvią veiklą LPS vykdantys asmenys ketverių metų laikotarpiui;

2) Pirmininko pavaduotojai yra renkami KT  4 metams, neišrinkus pasiūlyto kandidato, LPS pirmininko siūlo kitą kandidatą, tame pačiame ar kitame KT posėdyje  

3) pirmininko pavaduotojai yra atsakingi už jiems KT pavestas darbo sritis.

4) Pirmininko pavaduotojui pareigos numatomos KT, valdybos ar pirmininko Įsakymais.

5.8. Atsakingasis LPS sekretorius.

5.8.1. LPS Atsakingojo sekretoriaus rinkimas:

1) Atsakingasis sekretorius yra renkamas KT  4 metams, neišrinkus pasiūlyto kandidato, LPS pirmininko siūlo kitą kandidatą, tame pačiame ar kitame KT posėdyje

5.8.2. LPS Atsakingojo sekretoriaus uždaviniai:

1) Veda tikslią narių ir nario mokesčio apskaitą;

2) Užtikrina  LPS dokumentų išsaugojimą ir archyvavimą..

3) Atsakingasis sekretorius organizuoja LPS valdybos darbą.

4) Organizuoja  LPS KT posėdžius, palaiko ryšius su KT,  kolektyviniais nariais, komitetais,informuoja juos apie LPS KT ir valdybos nutarimus.

5.8.3. LPS atsakingojo  sekretoriaus funkcijos:

1)  tvirtina LPS išduodamų dokumentų nuorašus;

2)  koordinuoja LPS centro darbuotojų veiklą ir kontroliuoja kaip vykdomi LPS pirmininko įsakymai;

3)  organizuoja LPS dokumentacijos, korespondencijos ir archyvo tvarkymą, informacijos perdavimą LPS padaliniams;

4) ruošia pirmininkui įsakymų projektus

5) vykdo personalo tarnybos darbą

5.9. LPS  atsakingasis tarptautinis sekretorius

1) Atsakingasis sekretorius yra renkamas KT  4 metams, neišrinkus pasiūlyto kandidato, LPS pirmininko siūlo kitą kandidatą, tame pačiame ar kitame KT posėdyje Atsakingasis tarptautinis sekretorius yra renkamas KT 4 metams.

2) atsakingasis tarptautinis sekretorius organizuoja LPS ryšių su užsieniu darbą.

3) koordinuoja LPS ryšių su užsieniu veiklą ir kontroliuoja, kaip ji vykdoma

4) organizuoja LPS užsienio ryšių dokumentacijos, korespondencijos ir archyvo tvarkymą, informacijos perdavimą užsienio šalių organizacijoms;

5) teikia LPS pirmininkui, valdybai ir KT informaciją apie užsienio ryšius ir tarptautinius projektus.

6) teikia LPS valdybai, užsienio komandiruočių sąrašą ir siūlo tvirtinimui kandidatūrų  projektus.

7) renka LPS atstovų  užsienio komandiruočių  ataskaitas.

8) užtikrina užsienių delegacijų priėmimą

9) konsultuoja pirmininką ir valdybą apie tarptautinį profesinių sąjungų judėjimą ir politikos tendencijas

  

6. LPS „SOLIDARUMAS“ REVIZIJOS KOMISIJA

6.1. Revizijos komisija

6.1.1. LPS finansinės – ūkinės veiklos kontrolę vykdo Revizijos komisija.

6.1.2. Revizijos komisiją sudaro 7 nariai, renkami iš LPS suvažiavimo delegatų 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos nariais gali būti tik LPS „Solidarumas“  narių, mokančių nario mokestį ir vykdančių veiklą deleguoti atstovai.

6.1.3. Iš savo tarpo revizijos komisijos nariai išsirenka revizijos komisijos pirmininką ir apie tai po pirmojo posėdžio raštu praneša  LPS valdybai.

6.1.4. Sumažėjus revizinės komisijos narių iki 4, renkamas papildomas narių skaičius ataskaitiniame suvažiavime arba konferencijoje.

6.1.5. KT ar valdybai pavedus atlieka patikrinimus bet kurioje pirminėje, teritorinėje ar kitoje priklausančioje LPS organizacijoje.

6.1.6. Konsultuoja ir padeda pirminėms, teritorinėms ar kitoms LPS sudėtyje esančioms organizacijoms šalinti revizijos metu nustatytus trūkumus.

6.1.7. Atlieka mokomąjį ir aiškinamąjį darbą LPS sudėtyje esančioms organizacijoms.

6.2. Efektyvios kontrolės užtikrinimo priemonės.

6.2.1. Revizijos komisija turi teisę gauti visus LPS esančius dokumentus, pradedant LPS suvažiavimo, LPS KT ir LPS valdybos susirinkimų protokolais, baigiant visais LPS esančiais raštais, preliminariais susitarimais ir sutartimis, kurias LPS pasirašo su trečiaisiais asmenimis.

6.2.2. Revizijos komisijos reikalavimu LPS pirmininkas ir atsakingasis sekretorius privalo užtikrinti galimybę susipažinti su LPS piniginių lėšų likučiais banko įstaigose ir LPS kasoje.

6.2.3. Revizijos komisija kontroliuoja LPS suvažiavime priimtų nutarimų vykdymą.

6.2.4.  KT pavedimu revizijos komisija gali revizuoti LPS „Solidarumas“ organizacijas.

6.3.  Revizijos komisijos ataskaitų pateikimas

6.3.1. Ne rečiau kaip kartą per metus komisija atlieka reviziją ir jos rezultatus pateikia LPS KT.

6.3.2. Revizijos komisija kas 2 metai atsiskaito LPS suvažiavimui ir pateikia savo išvadas dėl ištirtų faktų.

6.3.3. Revizijos komisija atsako už revizijos akte išvardintų duomenų ir išvadų teisingumą.

  

7. LPS „SOLIDARUMAS“ LĖŠOS  IR  TURTAS

7.1. LPS lėšas ir turtą sudaro:

7.1.1. LPS narių kas mėnesį mokamas nario mokestis;

7.1.2. Gauta parama ir labdara, specialios rinkliavos ir dotacijos;

7.1.3. Savanoriški įnašai;

7.1.4. Pajamos iš LPS švietėjiškos, leidybinės, mokslinės, mokymo, ūkinės ir gamybinės veiklos;

7.1.5. Kitos teisėtai gautos pajamos ir turtas.

7.1.6. Materialusis ir nematerialusis turtas.

7.2. Nario mokesčių surinkimo ir paskirstymo tvarka:

7.2..1. LPS pirminės organizacijos nariai - fiziniai asmenys, moka nario mokestį, kurio dydis yra 1% nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio.

7.2..2. LPS pirminės organizacijos, esančios Kolektyvinių narių sudėtyje, moka jiems  nario mokestį pagal tarpusavio susitarimus.

7.3. Nario mokesčio nemokėjimo pasekmės.

7.3.1 Įsiskolinimo klausimus sprendžia LPS KT. Organizacijos, kurios daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo nario mokesčio netenka balsavimo teisės LPS valdymo organuose, daugiau kaip 5 mėnesius nemokėjus nario mokesčio, fizinis, jurinis, ar kolektyvinis LPS narys gali būti pašalintas iš LPS sudėties, - priėmusios į LPS sudėtį organizacijos ar aukštesnio LPS valdymo organo nutarimu.

     

8. LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS NUTRAUKIMAS

8.1. LPS veiklos nutraukimo tvarka.

8.1.1. LPS gali būti likviduota LPS suvažiavimo arba teismo sprendimu. Likviduojant LPS už šį sprendimą turi balsuoti daugiau kaip 2/3 LPS suvažiavimo delegatų.

8.1.2. LPS suvažiavimas, priėmęs sprendimą likviduoti LPS, kartu sprendžia ir disponuojamo turto bei lėšų  naudojimo klausimą.

8.1.3. Sudaroma likvidacinė komisija pagal LR įstatymų reikalavimus.

    

  

   LPS „Solidarumas“  pirmininkė                                              Aldona Jašinskienė

  

  

VEIKLŲ SĄRAŠAS, PRIEDAS NR.1

   22.11  Knygų leidyba

   22.12  Laikraščių leidyba

   22.13  Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba

   22.14  Garso įrašų leidyba

   22.15  Kita leidyba

   22.21  Laikraščių spausdinimas

   22.22  Kitas, niekur kitur nepriskirtas, spausdinimas

   22.23  Knygų įrišimas

   22.24  Parengiamoji spausdinimo veikla

   22.25  Pagalbinė, su spausdinimu susijusi, veikla

   22.31  Garso įrašų tiražavimas

   22.32  Vaizdo įrašų tiražavimas

   22.33  Kompiuterinių laikmenų tiražavimas

   52.12 Kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse

   52.47  Knygų, laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba

   52.63  Kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse

   55.10 Viešbučiai

   55.21 Jaunimo nakvynės namai ir kalnų turistinės stovyklos

   55.22 Stovyklavietės, įskaitant aikšteles automobiliniams nameliams

   55.23  Aprūpinimas kita, niekur kitur nepriskirta, laikinąja buveine

   55.23.10 Poilsio namų veikla

   55.23.30 Vaikų poilsio stovyklų veikla

   55.30  Restoranai

   55.40  Barai

   55.50 Valgyklos ir paruoštų valgių tiekimas

   60.20  Sausumos transportas

   60.23  Keleivių vežimas sausumos transportu

   63.30  Kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių veikla, turistams teikiamos paslaugos

   72.60  Kita su kompiuteriais susijusi veikla

   72.60.10 Kompiuteriniai žaidimai

   73.20  Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

   74.11 Teisinė veikla

   74.11.20 Konsultacijos ir atstovavimas darbo ginčuose

   74.11.30  Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas

   74.13  Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa

   74.13.20 Viešosios nuomonės tyrimas

   74.14.20 Ginčų tarp verslo partnerių sprendimas, jų sutaikymas

   74.40  Reklama

   74.50 Naujo personalo atranka ir tarnybos parūpinimas

   74.81  Fotografavimo veikla

   74.85  Sekretoriavimo ir vertimo veikla

   74.86  Užsakomųjų informacinių paslaugų centro veikla

   74.87  Kita, niekur kitur nepriskirta, verslo veikla

   74.87.20 Mugių, parodų ir suvažiavimų rengėjų veikla

   80.42  Suaugusiųjų ir kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas

   80.42.20 Suaugusiųjų profesinis mokymas

   80.42.30 Kvalifikacijos tobulinimas

   80.42.40 Papildomas mokymas

   85.1  Su žmonių sveikata susijusi veikla

   85.12  Medicininės praktikos veikla

   85.14  Kita žmonių sveikatos priežiūros veikla

   85.30  Socialinio darbo veikla, susijusi su apgyvendinimu

   85.32  Socialinio darbo veikla, nesusijusi su apgyvendinimu

   85.32.20 Labdaros organizacijų bei fondų, valstybinių, vietinių savitarpio pagalbos organizacijų veikla

   91.33  Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla

   92.31 Meninė ir literatūrinė kūryba ir interpretavimas

   92.32.10 Koncertų ir teatro salių veikla

   92.32.20 Šokių ir pramogų salių ir kitų meno renginių eksploatavimo veikla

   92.32.30 Bilietų agentūrų veikla

   92.33 Mugių ir atrakcionų parkų veikla

   92.34  Kita, niekur kitur nepriskirta, pramoginė veikla

   92.51 Bibliotekų ir archyvų veikla

   92.51.40 Lektoriumų veikla

   92.62  Kita sportinė veikla

   92.72  Kita, niekur kitur nepriskirta, poilsio organizavimo veikla

   93.04  Fizinės gerovės užtikrinimo veikla

   93.04.30 Sveikatingumo centrų veikla

   93.05  Kita, niekur kitur nepriskirta, aptarnavimo veikla

     99.00  Eksteritorialinių organizacijų ir įstaigų veikla