Nauja įstatų redakcija patvirtinta 2012-05-26 ataskaitiniame LPS „Solidarumas“ suvažiavime.
Dokumentą galite parsisiųsti paspaudę čia.
LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“
Į S T A T A I
Šie įstatai reglamentuoja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ veiklą. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (Lietuvos darbininkų sąjunga) buvo įsteigta 1989 m. kaip Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio sudėtinė dalis. Įgyvendinusi savo politinį tikslą atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, 1990 m. liepos 1 d. II savo suvažiavime organizacija pasiskelbė tik profesine sąjunga. 1993 m. vasario 26 d. buvo pasirašyta pripažinimo sutartis su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. 2002 m. birželio 8 d VIII suvažiavime buvo nutarta pakeisti Lietuvos darbininkų sąjungos pavadinimą į „Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“. Pakeitimas įregistruotas teisingumo ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 12-PS. LPS „Solidarumas“ yra Tarptautinės profsąjungų konfederacijos (ITUC) ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Baltijos šalių profesinių sąjungų susivienijimo (BASTUN), Rusijos ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (PERC), kitų tarptautinių profesinių sąjungų susivienijimų narė.
LPS „Solidarumas“ ženklas yra stilizuotas Vytis ir dvi rankos, apgaubiančios Gediminaičių stulpus saulės ir Lietuvos vėliavos spalvų fone (Valstybinio patentų biuro liudijimas Nr.39454. VPB oficialus biuletenis, 2005. Nr. 4 psl. 257). LPS „Solidarumas“ vėliava yra žalios ir geltonos spalvų audeklas su LPS „Solidarumas“ ženklu ir užrašu LPS „Solidarumas“. LPS„Solidarumas“ himnas yra daina “Vėliava”, muzika ir žodžiai K. Vasiliausko. LPS „Solidarumas“ antspaude įrašyta: “Lietuvos Respublika, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.
2005 m. birželio 13 d. LPS „Solidarumas“ pasirašė Susitarimą su Lietuvos Vyriausybe ir darbdavių organizacijomis dėl trišalio bendradarbiavimo, kuriame nustatyti veiklos prioritetai: kolektyvinių darbo santykių ir trišalės partnerystės plėtra; pilietinio dialogo struktūros kūrimas; darbo apmokėjimo sistemos tobulinimas; darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo mechanizmų kūrimas ir tobulinimas; gyventojų užimtumo didinimas, nedarbo lygio mažinimas; profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra; mokymosi visą gyvenimą galimybių kūrimas; lygių galimybių darbo rinkoje sudarymas; socialinio draudimo ir pensijų sistemos pakankamumo, finansinio gyvybingumo didinimas ir modernizavimas; darbuotojų saugos darbo rinkoje, darbo sąlygų ir darbo kokybės gerinimas; darbo santykių lankstumo derinimo su saugiu užimtumu principo laikymasis tobulinant darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus; nelegalaus darbo prevencija; šalies ekonomikos vystymo ir konkurencinių gebėjimų gerinimas; regionų plėtros skatinimas, ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimas; socialinės ir ekonominės sanglaudos didinimas; socialinės atskirties ir skurdo mažinimas; klausimų, susijusių su Lietuvos naryste ES, nagrinėjimas.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (toliau – LPS) yra savanoriška, savarankiška, nepolitinė, laisvo apsisprendimo pagrindu įvairių sričių darbuotojus vienijanti profesinė sąjunga. LPS atstovauja ir gina dirbančiųjų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus.
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. LPS veiklos pagrindai:
1.1.1.LPS savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, Europos Sąjungos teisės aktais, Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktais bei šiais Įstatais;
1.1.2. LPS yra juridinis asmuo – profesinių sąjungų susivienijimas, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, simboliką, savo antspaudą, kuriame įrašyta „Lietuvos Respublika, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“;
1.1.3. LPS veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat gali veikti Lietuvos įmonėse, veikiančiose kitose šalyse;
1.1.4. LPS vykdo savarankišką finansinę apskaitą. LPS gali turėti atsiskaitomąsias bei valiutines sąskaitas Lietuvos Respublikos bei užsienio bankuose;
1.1.5. LPS veiklos laikotarpis yra neribotas;
1.1.6. LPS buveinė yra K.Kalinausko g. 2B, Vilnius, Lietuvos Respublika.
1.2. LPS veiklos tikslai:
1.2.1. Vienyti savo narius Lietuvos Respublikos mastu nepriklausomai nuo jų pilietybės ir ginti jų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus;
1.2.2. Atstovauti savo nariams bendraujant su darbdaviais, jų organizacijomis, valstybinės valdžios ir valdymo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis;
1.2.3. Užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkoje, siekti, kad darbdaviai vyrams ir moterims už vienodą darbą mokėtų vienodą darbo užmokestį;
1.2.4. Skatinti socialinę partnerystę ir plėtoti socialinį dialogą;
1.2.5. Daryti įtaką socialinei politikai, siekiant darbuotojams kuo geresnių ekonominių, socialinių ir darbo sąlygų;
1.2.6. Skatinti profesinių sąjungų bendradarbiavimą Lietuvoje ir užsienyje;
1.2.7. Skatinti naujų LPS profesinių sąjungų kūrimąsi įmonėse, įstaigose, organizacijose ir LPS narių skaičiaus augimą;
1.3. LPS uždaviniai:
1.3.1. Organizuoti kolektyvines derybas, dalyvauti sudarant kolektyvines sutartis ir kontroliuoti jų vykdymą;
1.3.2. Sudaryti bendradarbiavimo sutartis su nevyriausybinėmis kitomis organizacijomis;
1.3.3. Dalyvauti individualių ir kolektyvinių darbo ginčų procedūrose, esant reikalui organizuoti streikus;
1.3.4. Koordinuoti LPS kolektyvinių narių ir įmonėse, įstaigose ir organizacijose veikiančių profesinių sąjungų veiklą.
1.3.5. Palaikyti ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių profesinėmis sąjungomis bei kitomis organizacijomis, dalyvauti jų veikloje;
1.3.6. Dalyvauti darbuotojus atstovaujančių organizacijų, tarybų, komisijų bei komitetų veikloje;
1.3.7. Sudaryti susitarimus su valstybės valdžios ir valdymo organais, teikti pasiūlymus dėl norminių aktų darbo, darbų saugos ir sveikatos, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo;
1.3.8. Atstovauti savo narius teismuose;
1.3.9. Savarankiškai valdyti, naudoti ir disponuoti LPS priklausančiu turtu, naudotis juridinio asmens teisėmis;
1.3.10. Gauti ir teikti paramą bei labdarą;
1.3.11. Nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti LPS veiklos tikslus;
1.3.12. Rengti susirinkimus, konferencijas, mitingus, demonstracijas ir kitus masinius renginius;
1.3.13. Gauti iš valstybės valdžios ir valdymo organų, darbdavių ir jų organizacijų savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais;
1.3.14. Siekdama solidarumo ir efektyvesnio dirbančiųjų atstovavimo, LPS gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis ir kurti susivienijimus su kitomis profesinėmis sąjungomis;
1.3.15. Steigti komisijas, komitetus ar darbo grupes, paramos ir labdaros fondus, streikų fondus, uždarąsias akcines bendroves, kitus juridinius asmenis;
1.3.16. Vykdyti LPS narių švietimą, mokymą, informavimą ir konsultavimą;
1.3.17. Dalyvauti Lietuvos, Europos ir pasaulio profesinių sąjungų ir kitų darbuotojams atstovaujančių institucijų veikloje.
2. LPS „SOLIDARUMAS“ ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
2.1. LPS organizacinė struktūra grindžiama profesiniu, gamybiniu, teritoriniu ir kitais principais;
2.2. LPS nariai yra įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teritoriniu pagrindu veikiančios profesinės sąjungos, kurios gali jungtis į LPS teritorines ir/ar šakines organizacijas.
2.3. LPS veikia moterų, jaunimo, gidų, statybininkų , sportininkų, vertėjų, artistų, teatro darbuotojų ir kitos organizacijos.
3. LPS „ SOLIDARUMAS“ KOLEKTYVINIAI NARIAI
3.1. LPS kolektyviniais nariais gali būti teritorinės, šakinės organizacijos ir kitos profesinės sąjungos, įregistravusios savo Įstatus valstybinėje registro įmonėje;
3.1.2. LPS kolektyviniai nariai yra savarankiškai veikiantys juridiniai asmenys, kurie vadovaujasi savo ir šiais Įstatais;
3.1.3. LPS kolektyviniais nariais tampa profesinės sąjungos pareiškusios norą jungtis prie LPS, Koordinacinės tarybos (toliau - LPS KT) nutarimu.
3.1.4. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ fizinis ar juridinis asmuo negali būti kitos profesinės sąjungos nariu. LPS „Solidarumo“ Koordinacinė taryba gali priimti sprendimą pašalinti tokį fizinį ar juridinį asmenį iš LPS.
3.2. LPS kolektyvinis narys (atitinkamos ekonominės veiklos šakos) – šakinė profesinė sąjunga:
3.2.1. LPS kolektyvinis narys - šakinė profesinė sąjunga jungia LPS profesines sąjungas ir fizinius asmenis gamybiniu, profesiniu ar pareiginiu atatinkamos ekonominės veiklos šakos principu;
3.2.2. Šakinę profesinę sąjungą gali įsteigti ne mažiau kaip 3 LPS profesinės sąjungos; Į šakinę profesinę sąjungą jos valdymo organo sprendimu gali būti priimami nariais fiziniai asmenys.
3.2.3.Šakinė profesinė sąjunga gali būti tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narys ir dalyvauti jų veikloje. Sprendimą apie tarptautinę narystę priima šakinės profesinės sąjungos vadovaujantys organai.
3.3. LPS kolektyvinis narys – teritorinė organizacija:
3.3.1. LPS kolektyvinis narys – teritorinė organizacija jungia teritoriniame administraciniame vienete įmonėse, įstaigose, organizacijose veikiančias LPS profesines sąjungas ir fizinius asmenis;
3.3.2.Jei teritorijoje yra mažiau kaip 2 įmonėse veikiančios LPS profesinės sąjungos, jos atstovas dalyvauja LPS KT su patariamojo balso teise.
3.4. LPS kolektyvinis narys:
3.4.1. Gina savo narių (juridinių ir fizinių asmenų) darbo, socialines, ekonomines teises bei interesus;
3.4.2. Dalyvauja ir/ar atstovauja LPS kolektyvinį narį dvišalėse ir trišalėse derybose;
3.4.3. Pasirašo teritorines, šakos, dvišales ar trišales kolektyvines sutartis ir susitarimus;
3.4.4. Dalyvauja sprendžiant individualius, kolektyvinius darbo ginčus;
3.4.5. Teikia pasiūlymus LPS atstovams Trišalėse tarybose ir komisijose;
3.4.6. Konsultuoja įmonėse veikiančias LPS profesines sąjungas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo.
3.4.7. Teikia pasiūlymus LPS valdybai dėl seminarų, konferencijų ar konsultacijų organizavimo;
3.4.8. Teikia informaciją LPS KT ir LPS valdybai apie LPS kolektyvinio nario veiklą ir problemas;
3.4.9. Savarankiškai tvarko savo turtą ir lėšas;
3.4.10.LPS kolektyvinių narių pirmininkai kartą per metus iki vasario 1 dienos deklaruoja einamų metų sausio 1 d. esantį savo profesinės sąjungos narių skaičių. Ši deklaracija turi būti pateikta atsakingajam sekretoriui, nurodant narių pavardes, adresus, organizacijų pirmininkų ir tarybos narių vardus, pavardes, telefono Nr., darbo, namų adresus ir el. pašto adresą bei organizacijos kasmetinės konferencijos datą;
3.4.11. Organizuoja savo narių teisinę gynybą;
3.4.12. Renka nario mokestį iš įmonėse veikiančių LPS profesinių sąjungų;
3.4.13. LPS kolektyvinio nario pirmininkas atsako už nario mokesčio mokėjimą (už mėnesį po 1 Lt. nuo kiekvieno deklaruoto nario) LPS centrui;
3.4.14. Vykdo LPS KT priimtus sprendimus;
3.4.15. Kolektyvinio nario pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus LPS KT pateikia veiklos ataskaitą.
4. KITOS PROFESINĖS SĄJUNGOS, ESANČIOS LPS „SOLIDARUMAS“ SUDĖTYJE:
4.1.1. LPS sudėtyje veikia Moterų, Jaunimo, Gidų, Statybininkų, Sportininkų, Vertėjų, Artistų, Teatro darbuotojų profesinės sąjungos. LPS narių iniciatyva gali būti kuriamos ir kitos kitų interesų grupių profesinės sąjungos;
4.1.2. Į 4.1.1. punkte nurodytas LPS profesines sąjungas jungiasi fiziniai ir juridiniai asmenys. Šios profesinės sąjungos registruojamos LPS struktūroje LPS KT nutarimu. Šių profesinių sąjungų nariai, mokantys nario mokestį įmonėse, įstaigose, organizacijose veikiančiose LPS profesinėse sąjungose, papildomų mokesčių nemoka;
4.1.3. 4.1.1. punkte nurodytų LPS profesinių sąjungų pirmininkai kartą per metus iki vasario 1 dienos deklaruoja einamų metų sausio 1 d. esantį savo profesinės sąjungos narių skaičių. Ši deklaracija turi būti pateikta atsakingajam sekretoriui, nurodant narių pavardes, adresus, organizacijų pirmininkų ir tarybos narių vardus, pavardes, telefono Nr. , darbo, namų adresus, el. pašto adresą bei organizacijos kasmetinės konferencijos datą;
4.1.4. Prie LPS veikia mokymo centras;
4.1.5. Prie LPS veikia informavimo centras;
4.1.6. Prie LPS veikia strateginio vystymo centras.
5. LPS „Solidarumas“ valdymas:
5.1. Aukščiausias LPS organas yra LPS suvažiavimas;
5.2. LPS Koordinacinė Taryba (toliau KT) yra aukščiausias valdymo organas tarp suvažiavimų;
5.3. LPS valdymo organas tarp LPS KT posėdžių - LPS valdyba;
5.4. Pirmininkas – vienasmenis valdymo organas. Pirmininkui nesant jo funkcijas vykdo suvažiavime rinktas pirmininko pavaduotojas;
5.5. LPS suvažiavimo sušaukimo tvarka:
1) LPS ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas rengiamas kartą per 4 metus. LPS ataskaitinis suvažiavimas šaukiamas kartą per 2 metus. Neeilinis suvažiavimas šaukiamas 2/3 LPS KT narių iniciatyva arba 1/2 LPS suvažiavimo delegatų reikalavimu, pateiktu KT raštu dėl neeilinio LPS suvažiavimo sušaukimo;
2) LPS suvažiavimas šaukiamas LPS KT sprendimu. Suvažiavimo datą ir delegatų skaičių nustato LPS KT. LPS KT nariai yra LPS suvažiavimo delegatai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki LPS suvažiavimo LPS atsakinga sekretorė raštu praneša visiems LPS kolektyviniams nariams LPS suvažiavimo datą ir LPS KT parengtą Suvažiavimo darbotvarkę;
3) Delegatus į LPS ataskaitinį-rinkiminį suvažiavimą renka LPS kolektyviniai nariai pagal LPS KT nustatytas atstovavimo kvotas proporcingai sumokėtam nario mokesčio dydžiui ir narių skaičiui;
4) Ataskaitiniame ir neeiliniame suvažiavimuose dalyvauja 5.5.3 p nurodyti delegatai išrinkti į ataskaitinį - rinkiminį suvažiavimą. Kolektyviniai nariai tapę suvažiavimo dienai ne LPS nariais suvažiavime nedalyvauja ir jų delegatų skaičiumi mažinamas kvorumo reikalavimas;
5) Ataskaitiniame - rinkiminiame suvažiavime išrinkti pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir revizijos komisijos nariai tampa visų ataskaitinių suvažiavimų delegatais;
6) Pirmininkas, jo pavaduotojai ir revizijos komisija atsiskaito kartą per metus LPS KT šaukiamoje konferencijoje ar suvažiavime.
5.6. LPS suvažiavimo kvorumas, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka:
1) LPS suvažiavimas yra teisėtas, jei dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 delegatų. Jei LPS suvažiavime dalyvauja mažiau kaip 2/3 delegatų, po 4 savaičių, bet ne vėliau kaip po 2 mėnesių šaukiamas pakartotinis suvažiavimas. Pakartotinis suvažiavimas yra teisėtas jei dalyvauja ne mažiau ½ delegatų. Jei antrasis suvažiavimas nesurinko kvorumo, po 4 savaičių vėl šaukiamas suvažiavimas ir jis yra teisėtas nepriklausomai nuo to, kiek delegatų jame dalyvauja;
2) Nutarimai priimami visų posėdyje dalyvaujančių delegatų balsų dauguma (išskyrus atvejus, kai priimami nutarimai dėl LPS veiklos nutraukimo ar reorganizavimo).
5.7. LPS suvažiavimas:
1) Ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas renka 4 metams: LPS pirmininką, LPS pirmininko pavaduotoją pirmininko teikimu, Revizijos komisiją;
2) LPS suvažiavimo delegatai, ne mažesne kaip 2/3 LPS suvažiavimo delegatų balsų dauguma, tvirtina LPS įstatus, jų pakeitimus ir papildymus;
3) Balsų dauguma pritaria LPS pirmininko ataskaitai, revizijos komisijos aktui;
4) Balsų dauguma nustato LPS pagrindinius veiklos uždavinius, principus, priima rezoliucijas ir kitus dokumentus;
5) 2/3 balsų dauguma priima sprendimą dėl LPS veiklos nutraukimo ar reorganizavimo;
6) Balsų dauguma priima nutarimus dėl kitų klausimų.
7) Kiekviename balsavime kiekvienas posėdyje dalyvaujantis delegatas gali balsuoti tik vieną kartą.
5.8. LPS Koordinacinę tarybą (toliau - LPS KT) sudaro:
1) Suvažiavime rinktas pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas;
2) LPS valdybos nariai;
3) Koordinacinėje taryboje rinkti pavaduotojai;
4) Atsakingoji sekretorė;
5) Tarptautinė sekretorė;
6) LPS kolektyviniai nariai deleguoja į KT po vieną atstovą. Kolektyviniai nariai turintys daugiau nei 300 narių nuo kiekvieno kito 300 narių į LPS KT deleguoja po kitą atstovą;
7) Jaunimo, moterų, gidų, statybininkų Sportininkų, Vertėjų, Artistų, Teatro darbuotojų ir kitos šių įstatų 4.1.1 p. nurodytos profesinės sąjungos deleguoja po 1 atstovą į KT.
5.9. LPS Koordinacinės tarybos posėdžiai ir nutarimų priėmimas:
1) LPS KT posėdžiui pirmininkauja pirmininkas, jam nesant pirmininko pavaduotojas;
2) Eiliniai LPS KT posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius;
3) eilinį LPS KT posėdį sušaukia ir darbotvarkę rengia LPS valdyba. Apie posėdžio laiką, vietą ir darbotvarkę LPS KT nariams atsakingoji sekretorė praneša ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio;
4) neeilinį LPS KT posėdį turi teisę inicijuoti ir sušaukti LPS pirmininkas, LPS valdyba arba 2/3 LPS KT narių. LPS KT posėdžio sušaukimo iniciatorius pateikia ir posėdžio darbotvarkės projektą. LPS KT posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo iniciatoriaus pareiškimo pateikimo. Posėdžio data, laikas ir preliminari darbotvarkė turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio;
5) LPS KT posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 LPS KT narių. Nutarimai priimami balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia LPS pirmininko balsas;
6) LPS KT veiklą reglamentuoja LPS KT patvirtintas darbo reglamentas;
7) LPS KT nutarimai galioja visiems LPS kolektyviniams nariams, LPS įmonės, įstaigos ir organizacijos profesinėms sąjungoms ir atskiriems nariams;
8) LPS KT nutarimus gali atšaukti ir pakeisti LPS KT ar LPS suvažiavimas.
5.10. LPS KT:
1) vykdo LPS suvažiavimo nutarimus;
2) slaptu balsavimu renka, tvirtina arba atšaukia atsakingąjį sekretorių, tarptautinį sekretorių, pirmininko pavaduotoją ir 9 valdybos narius;
3) LPS KT svarsto ir tvirtina LPS atsakingojo sekretoriaus, tarptautinio sekretoriaus pirmininko pavaduotojų ir LPS „Solidarumas“ etatinių darbuotojų darbo funkcijas ir darbo užmokesčio dydį;
4) patikrina, tvirtina arba atšaukia LPS KT narių įgaliojimus;
5) ne rečiau kaip kartą per metus išklauso ir vertina LPS valdybos darbo veiklos ataskaitą;
6) sprendžia klausimus dėl komisijų, komitetų, darbo grupių sudarymo ir veiklos, tvirtina jų nuostatus;
7) sprendžia klausimus dėl LPS narystės tarptautinėse organizacijose;
8) skiria LPS atstovus dalyvauti Lietuvos ir tarptautinių organizacijų įkurtų fondų, komitetų, tarybų ir kitų organizacijų veikloje;
9) sprendžia klausimus dėl bendradarbiavimo su Lietuvos ir kitų valstybių profesinėmis sąjungomis ir dalyvavimo jų veikloje;
10) sprendžia klausimus dėl mokslo, švietimo, leidybos, labdaros, ūkio ir kitokių įmonių ir įstaigų (akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų bei kitų juridinių asmenų) steigimo bei įgyvendina steigėjo teises;
11) koordinuoja LPS kolektyvinių narių veiklą;
12) ne rečiau kaip kartą per metus išklauso ir įvertina LPS kolektyvinių narių ataskaitas;
13) valdo ir disponuoja LPS turtu, tvirtina LPS einamųjų metų biudžetą;
14) svarsto ir tvirtina LPS pajamų ir išlaidų balansą;
15) 2/3 LPS KT narių gali inicijuoti, o 2/3 balsų dauguma LPS KT gali sustabdyti LPS pirmininko, jo pavaduotojų atsakingojo ir tarptautinio sekretoriaus įgaliojimus iki LPS suvažiavimo. Priėmusi nutarimą nušalinti pirmininką LPS KT turi per 2 mėnesius sušaukti LPS suvažiavimą. Sustabdžius LPS pirmininko įgaliojimus, laikinai pirmininko pareigas eina LPS KT įgaliotas pirmininko pavaduotojas;
16) LPS KT nustato LPS suvažiavimo, ataskaitinio suvažiavimo ir konferencijos datas, o likus ne mažiau kaip 14 dienų iki LPS suvažiavimų ir ataskaitinės konferencijos patvirtina darbotvarkę. Suvažiavimo, ataskaitinio suvažiavimo ir ataskaitinės konferencijos dokumentų parengimui LPS KT sudaro darbo grupę;
17) Suvažiavimui pateikia LPS narių iškeltas kandidatūras į LPS renkamuosius organus bei Įstatų pataisas;
18) sprendžia klausimus dėl LPS kolektyvinių narių įregistravimo ir išregistravimo LPS rejestre;
19) LPS vykdo veiklas numatytas Priede Nr.1;
20) gali papildyti LPS veiklų sąrašą.
5.11. LPS pirmininko rinkimai:
1) LPS pirmininkas yra renkamas ketverių metų kadencijai LPS suvažiavime;
2) LPS pirmininku tas pats asmuo negali būti renkamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės taip pat politinės partijos valdymo organo narys ar vadovas;
3) LPS pirmininku gali būti išrinktas vienas iš delegatų, mokantis nario mokestį LPS narys, kurio kandidatūrą iškėlė ir įregistravo ne mažiau kaip 3 LPS kolektyviniai nariai prieš mėnesį iki suvažiavimo. Kandidatais gali būti siūlomi suvažiavimo delegatai, turintys ne mažesnį kaip penkerių metų profsąjunginio darbo stažą ir aukštąjį išsilavinimą, nuolat mokantys nario mokestį, arba delegatai turintys ne mažesnį kaip dešimties metų profsąjunginio darbo stažą ir nuolat mokantys nario mokestį. Pirmininkas laikomas išrinktu, kai už jį balsavo daugiau kaip pusė suvažiavime dalyvavusių delegatų. Kai nei vienas iš kandidatų nesurenka 50 proc. plius vienas balsų daugumos, skelbiamas antras rinkimų turas, kuriame dalyvauja du pirmame balsavime daugiausia delegatų balsų surinkę kandidatai. Pirmininko darbo užmokesčio dydį nustato KT darbo sutartyje , kurią su pirmininku pasirašo KT įgaliotas asmuo;
4) vienas kolektyvinis narys gali iškelti tik vieną kandidatą į pirmininkus.
5.12. LPS pirmininkas:
1) atstovauja LPS, leidžia potvarkius, įsakymus, pasirašo įgaliojimus, raštus ir sutartis LPS vardu;
2) kai LPS pirmininkas negali vykdyti savo pareigų (išvykęs, dėl ligos ir pan.), be atskiro įgaliojimo laikinai jį pavaduoja suvažiavime išrinktas LPS pirmininko pavaduotojas;
3) atstovauja LPS santykiuose su visų lygių valstybės institucijomis, darbdaviais, jų organizacijomis, įmonėmis, profesinėmis sąjungomis, visuomeninėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei judėjimais Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
4) atstovauja LPS teismuose ir kitose valdžios ir valstybės institucijose;
5) sprendžia klausimą dėl nemokamos juridinės pagalbos teikimo, LPS narių atstovavimo teisminiuose ir ikiteisminiuose ginčuose;
6) vadovauja LPS tarp LPS KT posėdžių;
7) kartą per 2 metus atsiskaito LPS suvažiavimui už savo ir LPS KT veiklą;
8) atsako už LPS lėšų ir turto racionalų panaudojimą;
9) sudaro su LPS darbuotojais darbo sutartis ir atlieka kitas darbdavio funkcijas;
10) teikia LPS KT tvirtinti LPS pirmininko pavaduotojų, atsakingojo sekretoriaus ir tarptautinio sekretoriaus pareiginius nuostatus;
11) gali sustabdyti LPS pirmininko pavaduotojų, atsakingojo sekretoriaus, tarptautinio sekretoriaus įgaliojimus iki artimiausio KT posėdžio;
12) koordinuoja LPS atstovų darbą trišalėse tarybose ir komisijose;
13) derina pasiūlymus trišalėms ir dvišalėms deryboms su kitomis profesinėmis sąjungomis;
14) koordinuoja LPS organizuojamus ir vykdomus streikus, mitingus, piketus, demonstracijas, įvairias eitynes, kitus susirinkimus;
15) gali suteikti suvažiavime rinktam pirmininko pavaduotojui A parašo teisę banko ir kitose kredito įstaigose.
5.13. LPS suvažiavime išrinktas pirmininko pavaduotojas:
1) renkamas LPS “Solidarumas” pirmininko teikimu;
2) atsakingas už LPS finansinės politikos formavimą, naujų narių organizavimą, mokymą, informavimą ir konsultavimą;
3) pavaduoja pirmininką jam nesant, vykdo jo kompetencijai priskirtą veiklą, svarbius sprendimus derina su LPS KT;
4) organizuoja konsultacijas su LPS kolektyvinių narių profesinėms sąjungoms, teikia metodinę ir organizacinę pagalbą;
5.14. LPS valdyba:
1) LPS valdybą sudaro 13 narių: pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, atsakingasis sekretorius ir 9 KT taryboje išrinkti atstovai. Valdyba renkama 4 metams;
2) LPS valdybos narių skaičiui sumažėjus, artimiausiame LPS KT posėdyje išrenkami trūkstami LPS valdybos nariai;
3) LPS valdybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Neeilinio LPS valdybos posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi LPS pirmininkas, o jam nesant pirmininko pavaduotojas;
4) LPS valdybos posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 6 nariai;
5) LPS valdybos posėdžiai protokoluojami;
6) LPS valdybos nutarimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra LPS pirmininko balsas;
7) LPS valdyba yra kolektyvinis valdymo organas valdantis LPS tarp KT posėdžių, prižiūrintis, kaip yra vykdomi LPS KT ir LPS suvažiavimo nutarimai;
8) LPS valdyba sudaro LPS KT posėdžių darbotvarkę;
9) pagal LPS KT pavedimą valdo ir naudoja jai pavestą LPS turtą;
10) ruošia LPS KT svarstyti ir tvirtinti nutarimų projektus, atsako už LPS valdybai pavestą turtą, kontroliuoja turto apskaitą;
11) ruošia LPS KT tvirtinimui metinį LPS biudžetą;
12) tvirtina išlaidas iki 15 tūkst. litų.
5.15. KT renkamas LPS pirmininko pavaduotojas:
1) LPS pirmininko pavaduotojas renkamas 4 metams ne mažiau kaip 3 metus aktyvią profsąjunginę veiklą LPS vykdantys asmuo.
2) pirmininko pavaduotojas yra atsakinga už jam KT pavestas darbo sritis, numatytas pareiginiuose nuostatose.
5.16. LPS Atsakingasis sekretorius:
1) renkamas KT 4 metams;
2) veda tikslią narių ir nario mokesčio apskaitą;
3) užtikrina LPS dokumentų išsaugojimą ir archyvavimą;
4) organizuoja LPS valdybos darbą;
5) organizuoja LPS KT posėdžius, palaiko ryšius su KT nariais, komitetais, informuoja juos apie LPS KT ir valdybos nutarimus;
6) tvirtina LPS išduodamų dokumentų nuorašus;
7) koordinuoja LPS centro darbuotojų veiklą ir kontroliuoja kaip vykdomi LPS pirmininko įsakymai;
8) organizuoja LPS dokumentacijos, korespondencijos ir archyvo tvarkymą, informacijos perdavimą LPS padaliniams;
9) ruošia pirmininkui įsakymų projektus.
5.17. LPS tarptautinis sekretorius:
1) renkamas KT 4 metams;
2) organizuoja LPS ryšių su užsieniu darbą;
3) koordinuoja LPS ryšių su užsieniu veiklą ir kontroliuoja, kaip ji vykdoma;
4) organizuoja LPS užsienio ryšių dokumentacijos, korespondencijos ir archyvo tvarkymą, informacijos perdavimą užsienio šalių organizacijoms;
5) teikia LPS pirmininkui, valdybai ir KT informaciją apie užsienio ryšius ir tarptautinius projektus;
6) teikia LPS valdybai, užsienio komandiruočių sąrašą ir siūlo tvirtinimui kandidatūrų projektus;
7) renka LPS atstovų užsienio komandiruočių ataskaitas;
8) užtikrina užsienių delegacijų priėmimą;
9) konsultuoja pirmininką ir valdybą apie tarptautinį profesinių sąjungų judėjimą ir politikos tendencijas.
6. LPS „SOLIDARUMAS“ REVIZIJOS KOMISIJA
1) Revizijos komisija vykdo. LPS finansinės – ūkinės veiklos kontrolę;
2) Revizijos komisiją sudaro 7 nariai, juos LPS suvažiavimas renka 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos nariais gali būti siūlomi nuolat mokantys nario mokestį ir dirbantys įmonėse veikiančiose „Solidarumo“ organizacijose suvažiavimo delegatai;
3) Iš savo tarpo revizijos komisijos nariai išsirenka revizijos komisijos pirmininką ir apie tai po pirmojo posėdžio raštu praneša LPS valdybai;
4) Sumažėjus revizinės komisijos narių iki 4, renkamas papildomas narių skaičius ataskaitiniame suvažiavime arba konferencijoje;
5) KT ar valdybai pavedus atlieka patikrinimus bet kurioje LPS organizacijoje;
6) Konsultuoja ir padeda pirminėms, teritorinėms ar kitoms LPS sudėtyje esančioms organizacijoms šalinti revizijos metu nustatytus trūkumus;
7) Atlieka mokomąjį ir aiškinamąjį darbą LPS sudėtyje esančioms organizacijoms;
8) Revizijos komisija turi teisę gauti visus LPS esančius dokumentus, pradedant LPS suvažiavimo, LPS KT ir LPS valdybos susirinkimų protokolais, baigiant visais LPS esančiais raštais, preliminariais susitarimais ir sutartimis, kurias LPS pasirašo su trečiaisiais asmenimis;
9) Revizijos komisijos reikalavimu LPS pirmininkas ir atsakingasis sekretorius privalo užtikrinti galimybę susipažinti su LPS piniginių lėšų likučiais banko įstaigose ir LPS kasoje;
10) Revizijos komisija kontroliuoja LPS suvažiavime priimtų nutarimų vykdymą;
11) KT pavedimu revizijos komisija gali revizuoti LPS „Solidarumas“ organizacijas;
12) Ne rečiau kaip kartą per metus komisija atlieka LPS „Solidarumas“ reviziją ir jos rezultatus pateikia LPS KT;
13) Revizijos komisija kas 2 metai atsiskaito LPS suvažiavimui ir pateikia savo išvadas dėl ištirtų faktų;
14) Revizijos komisija atsako už revizijos akte išvardintų duomenų ir išvadų teisingumą.
7. LPS „SOLIDARUMAS“ LĖŠOS IR TURTAS
7.1. LPS lėšas ir turtą sudaro:
7.1.1. LPS narių kas mėnesį mokamas nario mokestis;
7.1.2. Gauta parama ir labdara, specialios rinkliavos ir dotacijos;
7.1.3. Savanoriški įnašai;
7.1.4. Pajamos iš LPS švietėjiškos, leidybinės, mokslinės, mokymo, ūkinės ir gamybinės veiklos;
7.1.5. Kitos teisėtai gautos pajamos ir turtas;
7.1.6. Materialusis ir nematerialusis turtas.
7.2. Nario mokesčių surinkimo ir paskirstymo tvarka:
7.2.1. LPS nariai - fiziniai asmenys moka nario mokestį, kurio dydis yra 1% nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio. LPS kolektyvinis narys moka po vieną litą LPS „Solidarumas“ centrui nuo kiekvieno deklaruoto nario.
7.2.2. LPS įmonėse, įstaigose, organizacijose veikiančios profesinės sąjungos, esančios Kolektyvinių narių sudėtyje, moka nario mokestį pagal tarpusavio susitarimus.
7.3. Nario mokesčio nemokėjimo pasekmės:
7.3.1 Įsiskolinimo klausimus sprendžia LPS KT. LPS profesinės sąjungos, kurios daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo nario mokesčio netenka balsavimo teisės LPS valdymo organuose. Daugiau kaip 5 mėnesius nemokėjus nario mokesčio, fizinis, ar kolektyvinis LPS narys gali būti pašalintas iš LPS sudėties.
8. LPS „Solidarumas“ veiklos nutraukimo tvarka:
8.1. LPS gali būti likviduota LPS suvažiavimo arba teismo sprendimu. Likviduojant LPS už šį sprendimą turi balsuoti daugiau kaip 2/3 LPS suvažiavimo delegatų;
8.2. LPS suvažiavimas, priėmęs sprendimą likviduoti LPS, kartu sprendžia ir disponuojamo turto bei lėšų naudojimo klausimą;
8.3. Sudaroma likvidacinė komisija, veiklos nutraukimas vykdomas pagal LR įstatymų reikalavimus.
Priedas: veiklų sąrašas
LPS „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė
