Vilniaus autobusų parke tartasi dėl kolektyvinės sutarties

vilniaus autobusai

2017 m. rugsėjo 25 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ l.e. generalinis direktorius susikvietė visų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veikiančių profesinių sąjungų atstovus sutarti dėl derybų dėl kolektyvinės sutarties ir jos galiojimo apimties.
 
Įmonėje veikiančios darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos pono Algirdo Markevičiaus ir su ja einančių profesinių sąjungų atstovai rimtai susinervino, pamatę įmonėje veikiančios profesinės sąjungos „Solidarumas“, troleibusų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, ir Naujosios profesinės sąjungos atstovus, išreikšdami pasipiktinimą ir vos neužtrenkė durų iš kitos pusės. 
 
L.e. generalinis direktorius Rimantas Markauskas, paprašė nesikarščiuoti ir išsiaiškinti situaciją. 
 
Pagal 2017 m. balandžio mėn. darbuotojų susirinkimų ir konferencijos sprendimus aukščiau paminėtos profesinės sąjungos su Algirdu Markevičiumi priekyje buvo gavusios įgaliojimus derėtis ir pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri galiotų visiems įmonės darbuotojams. Tačiau nuo liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui (DK), šios profesinės sąjungos, konsultuojamos Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) teisininko Nerijaus Kasiliausko, pasinaudojo nauja DK nuostata, kad profesinės sąjungos gali pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri galiotų tik darbdaviui ir kolektyvinę sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos nariams.
 
Tokiu būdu, ponas Algirdas Markevičius sieks, jeigu taip galima pavadinti, „slaptųjų protokolų“. Derybos bus įslaptintos, niekas negalės žinoti ir kontroliuoti dėl ko tariamasi, netgi ir jų profsąjungos nariai. Kadangi vyks konkurencija su kitomis profesinėmis sąjungomis, informacija galėtų nutekėti.
 
Kitos profesinės sąjungos taip pat gavo l.e. generalinio direktoriaus numatytus siūlymus, sutikimus ir nesutikimus, pagal galiojančią kolektyvinė sutartį. Ponas Algirdas Markevičius pateikė darbdaviui savo pasiūlymus (gal reikalavimus), tačiau direktorius negalėjo jų mums atskleisti. Algirdas Markevičius į mūsų dalyvavimą posėdyje reagavo tik pasipiktinimu.
 
Darbo kodeksas (197 str.) numato, kad kolektyvinės sutartis gali galioti visiems įmonės darbuotojams, jeigu taip susitariama ir už ją prabalsuoja kolektyvas. Taigi naujas DK neatmeta ir buvusio DK nuostatų, kuriuo gali būti organizuojamas profesinių sąjungų atrinkimas, tik yra alternatyva, kai galima susitarti, kad galiotų tik pasirašiusių profsąjungų nariams. Tada nereikia jokių įgaliotų profesinių sąjungų. Profesinės sąjungos gali derėtis su darbdaviu savo įstatų procedūrų nustatyta tvarka. 
 
Algirdo Markevičiaus vadovaujama profesinių sąjungų grupė pripažino, kad ji atsisako savo įgaliojimų dėl derybų ir kolektyvinės sutarties pasirašymo ir derėsis tik dėl savo narių. 
 
Tokiu būdu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinė sąjunga „Solidarumas“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ troleibusų darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Naujoji profesinė sąjunga, vadovaujama Alinos Ryžinskajos preliminariai apsitarė pasirašyti tarpusavio bendradarbiavimo susitarimą, juo įteisinti kitą profesinių sąjungų atstovybę deryboms dėl kitos kolektyvinės sutarties.
 
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ l.e. generalinis direktorius, neprieštaravo deryboms  su dviem profesinių sąjungų grupėmis. 
 
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinė sąjunga „Solidarumas“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ UAB „Vilniaus viešasis transportas“ troleibusų darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Naujoji profesinė sąjunga, vadovaujama Alinos Ryžinskajos preliminariai pritarė, kad derėsis dėl kolektyvinės sutarties, kuri galiotų visiems įmonės darbuotojams, išskyrus tų profesinių sąjungų narius, kurios susitarė uždarai atskirai.
 
Ne taip kaip tie, kurie dirba diktatūros principais „jei ne su mumis, tai prieš mus“, mes gerbiame visus darbuotojus ir profsąjungų narius ir ne narius, kviečiame ateiti arba/ir stoti į mūsų profesines sąjungas ir tuos, kurie mėgsta kritikuoti, tuo jie parodys mūsų klaidas, kurių išvengsime arba juos įtikinsime savo sprendimų tikslingumu.
 
UAB „Vilniaus viešasis transportas" profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Jonas Petraška
Troleibusų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Danuta Mackevičienė
Naujosios profesinės sąjungos pirmininkė Alina Ryžinskaja
 
 
Ką reiškia, kad kolektyvinė sutartis galios tik profesinės sąjungos nariams,  komentuoja UAB „Vilniaus viešasis transportas“ troleibusų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Jonas Petraška.
 
Labai gaila ir apmaudu, kad kai kurie profsąjungų lyderiai užkimba ant kabliuko, kaip motyvaciją pagrasinti darbuotojams ne profsąjungos nariams, kad jiems negalios kolektyvinė sutartis ir tuo motyvuoti (versti) juos įstoti į profesinę sąjungą. O gal čia ir kitokie tikslai?
Darbo kodekso nuostata:
„197 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių taikymas 
1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams.“
Tokia nuostata būdinga neoficialiai taip vadinamoms „geltonosioms“ profesinėms sąjungoms. Ji sudaro sąlygas sudaryti su darbdaviu slaptus susitarimus ir taip pat sutartinai su darbdaviu ir pasirinktinai netgi vienus profsąjungos narius paaukoti, o kitus apginti. Tai korupcinis profesinių sąjungų variantas. Jaučiame nepasitenkinimą, kai kažkuri profesinė sąjunga, prasimušusi darbdavio palankumo, užgožia kitus darbuotojus ir kitas profesines sąjungas, jas blokuoja, persekioja, siūlo iš jų išstoti. 
Ir patys tą norime daryti? 
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, profesinės sąjungos pradėjo nuo nulio. Buvo skaldymosi, tačiau laikui bėgant suprato, kad būtina vienytis ir bent autobusų parke sukūrė vieningą struktūruotą profesinę sąjungą. Profesinės sąjungos tinkamai atliko savo pareigas 25 metus (Ne metus, ne dvejus, o dvidešimt penkis metus). Organizacija tinkamai vykdė savo pareigas, skaidriai taikė demokratiškus principus vadovų rinkimuose. Rinkimai buvo organizuojami ne konferencijose, kur galima įtakoti delegatų kandidatūras, o visų narių slaptu balsavimu. 
2015 m. buvo išrinkti nauji vadovai. Puiku!!! Organizacija turi 75 procentus nuo visų (virš 2000) įmonės darbuotojų narių skaičiaus, valstybėje vidaus ir tarptautinius profsąjunginius ryšius, tik dirbk. Nauji vadovai nusprendžia dirbti „naujai“. Verčia viską aukštyn kojomis, keičia organizacijos simboliką, atsisako ryšių, (kam mokėti nario mokestį, kai pinigais galima pasinaudoti savo nuožiūra?), atsikrato dalies profsąjungų aktyvistų, buvusių lyderių, netgi narių grupių ir skelbia streiką. Streiką teismas uždraudžia, kas toliau? Derėsis dėl kolektyvinės sutarties, kuri galios tik profesinės sąjungos nariams!!!??     
Be abejonės, kad profesinės sąjungos turi turėti galimybę ir viešinti savo veiklą ir įspėti darbuotojus, kad kai kuriais atvejais jie neturės apsaugos, galima ir šiek tiek pasiremti morale ir sąžine, priminti darbuotojams, kad profesinių sąjungų pastangomis sukuriamos darbo sąlygos ir atlyginimų dydžiai, kad atlyginimus jie gautų mažesnius, negu lieka po to, kai atskaičiuojamas nario mokestis profesinei sąjungai, kad nebūdami profesinių sąjungų nariais, jie yra skolingi profesinėms sąjungoms. Tačiau realiai pasiekti ir net siekti, kad kolektyvinė sutartis ne profsąjungos nariams negaliotų, yra nesąžininga ir neteisėta. 
Profesinės sąjungos, atsisakydamos atstovauti visiems darbuotojams, vardan labai abejotinos motyvacijos darbuotojams stoti į profesines sąjungas, sumenkina savo vertę. Eiliniai darbuotojai ne ypač domisi net įstatymais, kolektyvinė sutartis ne visiems aiški. Jie neturi laiko nagrinėti, sunkiai gali suprasti teisines vingrybes. Jiems ką, nemokės atlyginimų? Kai jiems reikia, jie eina pas teisininkus, tie išaiškina. 
Profesinių sąjungų pagrindinis tikslas yra atstovauti ir ginti darbuotojų interesus. Derybos dėl kolektyvinės sutarties, jeigu sėkmingai, vyksta pora mėnesių. Jeigu jos vyksta ilgiau, tada iki susiderama ji vis tiek negalioja ne tik ne profsąjungos nariams, bet ir profsąjungos nariams. Sunkiose derybose gali prireikti ir ne profsąjungos narių pagalbos. O po pasirašymo kolektyvinės sutarties profsąjungų veikla, jeigu profsąjunga ne „geltonoji“, nesibaigia. Ir darbuotojai ir darbdaviai tyčia ir ne tyčia daro ir įstatymų ir kolektyvinės sutarties pažeidimus. Visą kolektyvinės sutarties galiojimo laiką (dažnai žymiai ilgesnį negu vyksta derybos) socialiniai partneriai turi kontroliuoti vienas kitą kolektyvinės sutarties laikymosi atžvilgiu. 
Motyvacija, kad darbuotojai stotų į profesinę sąjungą, sukuriami teisėtomis priemonėmis. Kolektyvinės sutartis nors galioja ir visiems, tačiau ne visiems darbuotojams vienodomis sąlygomis. Tai priklauso nuo profesijos, netgi galimai nuo darbo stažo, pastangų imlumo, tam tikrų žinių, kitų nevienodų darbo sąlygų. Nuo klaidų niekas neapsaugotas, įvyksta avarijos, nelaimingi atsitikimai, rašomi pagrįsti ir nepagrįsti skundai, keliami kokie nors atsakomybės klausimai, drausminių priemonių taikymo aplinkybės. 
Nors kolektyvinė sutartis galioja ir visiems darbuotojams, profesinės sąjungos atstovavimas ne profsąjungos nariams tuo baigiasi. Kai darbuotojas ne profsąjungos narys kreipsis į profesinę sąjungą, jam gali būti paaiškinta, kad profesinė sąjunga individualiai gina tik savo narius. Visiems darbuotojams atstovauja tik derybose dėl kolektyvinės sutarties, taip pat dėl visiems galiojančių lokalinių teisės aktų, kolektyvinės sutarties vykdymo procedūrų. Ne profesinės sąjungos nariams gali būti teikiamas, pasiūlymas kreiptis į advokatą, bei paaiškinti, kad tai kainuos didesni pinigai, nei nario mokestis ir dar advokatas nebus suinteresuotas užtikrinti interesų apsaugos, išskyrus savo honorarą. 
Tuo tarpu profsąjungos nariui būtina teikti realią paslaugą ir paramą. Kai jie tokią gauna, informacija pasidalina su savo kolegomis. Toks žodinis „telefonas“ suveikia veiksmingiau dėl to, kad darbuotojai gauna informaciją su konkrečiais faktais ir ne iš suinteresuotų asmenų. 
Jeigu darbuotojas padarė klaidą, buvo kokios nors sudėtingos aplinkybės, būtina padėti žmogui sušvelninti pasekmės, išsiderėti su darbdaviu sumažinti nuostolių dengimą, sumažinti drausminės nuobaudos lygį, padėti išspręsti problemą, išvengti iš darbo atleidimo. Jeigu kyla klausimas ar darbuotojas iš viso kaltas, būtina suteikti juridinę pagalbą, kad darbuotojas būtų iš viso išteisintas. Kartais užtenka patarpininkauti už narį su darbdaviu ir net neleisti iki oficialaus darbo ginčo, o susitarti geranoriškai, gal būt su darbuotojo pasižadėjimais, galbūt už jį laiduojant. Kartais profesinės sąjungos nariui tiesiog kyla įtarimas, kad jo interesai pažeisti, tačiau paaiškėja, kad taip nėra, pakanka jam tai išaiškinti. Visada būtina būti savo nario pusėje, čia ir yra profsąjunginės motyvacijos „dirvonai“. 
Pačioje, visiems darbuotojams galiojančioje, kolektyvinėje sutartyje atvirai (ne slaptu protokolu), gali būti numatytos sąlygos ir aplinkybės, galiojančios tik profesinių sąjungų nariams. UAB „Vilniaus viešajame transporte, kol aš ten buvau, darbdavys ir už pažeidimą neatleisdavo darbuotojo profesinės sąjungos nario be profsąjungos sutikimo. Neišleisdavo nemokamų atostogų be profsąjungos vizos. Profesinėje sąjungoje įgaliotas atstovas įsitikindavo, kad nėra išvaromas neapmokamų atostogų, o darbuotojas tikrai pats nori, ar jam reikia. 
Profesinė sąjunga reguliariai gaudavo visus darbdavio įsakymus, susijusius su darbuotojų darbo vertinimu, jeigu jiems reiškiamos pretenzijos, taikomos poveikio priemonės. Profesinė sąjungos atstovai įsakymus peržiūri, jeigu įtaria neaiškumus, skambina darbuotojui ir pasidomi, ar jis su tokiu darbdavio sprendimu sutinka, jeigu nesutinka, padeda jam išspręsti problemą. 
Ir tai buvo ne „slaptas protokolas“ o Kolektyvinės sutarties priede nustatyti procedūros ypatumai. Ten buvo įvardinti kokiais atvejais profesinės sąjungos sprendimai darbuotojo interesais negalėjo būti ir nebuvo darbdavio net ginčijami. Profesinė sąjunga gali susitarti ir dėl kitų sąlygų, kompensuojant įdedamas pastangas kolektyvinės sutarties ir kitoms socialinio dialogo funkcijoms atlikti. Galiojanti visiems darbuotojams kolektyvinė sutartis, sudarys legalią profsąjungos narių apsaugą, nediskriminuojant, o argumentuojant jos pagrindimą, kokios ne profsąjungos nariai neturės. 
Gali kam nors kilti įtarimų (kai kas taip tikrai mano), kad autobusų parke būtent buvo „geltonoji“ profesinė sąjunga. Tačiau tikrai sakau ne. Ne visi, pavardėm nevardinsiu, tačiau kai kurie viršininkai net patys būdami profsąjungos nariais, nerekomendavo savo pavaldiems darbuotojams stoti į profesines sąjungas, todėl mes turėjome keletą profsąjungos narių, kurie nesutiko mokėti nario mokestį per buhalteriją, o patys reguliariai mokėjo grynais per kasą. 
Tai, kad viršininkai ryžosi padaryti ir padarė perversmą, patvirtina, kad profesinė sąjunga nebuvo jiems pavaldi, nebuvo „geltonoji“. Dabar atkreipus dėmesį į atstovybę dėl kolektyvinės sutarties derėtis dviejų profesinių sąjungų vadovų asmenybes (kas juos pažįsta, nevardinsiu pavardžių), galima įžiūrėti bendrus bruožus. Už profsąjungos nugaros buvo kai kurie reiškiniai, tačiau informacija buvo neoficiali, darbuotojai nesiryžo liudyti, todėl kelti oficialių kaltinimų rimtais dalykais be įrodymų profesinė sąjunga negalėjo. 
 
Profesinės sąjungos pagrįstai nenori darbo tarybų, nes jos profesinėms sąjungoms tampa konkurentėmis, tačiau pačios irgi nenori dirbti jų darbo. Tai kaip??? Profsąjungos palieka tuščią nišą? Ji tuščia nebus, kas nors ją užims. Jeigu profesinės sąjungos nori turėti įtaką, turi siekti atstovauti visus darbuotojus. Kai turės įtaką, atsiras ir daugiau galimybių motyvuoti darbuotojus, kad jie stotų į profesines sąjungas. 
Profesinės sąjungos, pasirašiusios kolektyvinę sutartį tik savo nariams, negali pretenduoti į jokį finansavimą, išskyrus savo narių nario mokestį, nes dirba tik sau, tai ir iš savo lėšų. Be to profesinė sąjunga savo narius atiduoda darbdavio globon, darbdavys turi juos pastoviai skaičiuoti, kas į profesinę sąjungą įstoja, kas išstoja. Turi skirti atlyginimą dar vienam buhalteriui šiai kontrolei. Ko gero darbdavys gali daryti ir įtaką, kiek profesinė sąjunga gali turėti narių, ką priimti, o ko nepriimti. 
 
Lietuvos Respublikos Konstitucija
28 straipsnis
Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
35 straipsnis
Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.
50 straipsnis
Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.
Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.
 
Profesinė sąjunga, pasirašiusi kolektyvinę sutartį, kuri galiotų tik jos nariams, negali varžyti kitų profesinių sąjungų teisių derėtis dėl panašių ar geresnių sąlygų (28), negali priversti stoti į kokią nors profsąjungą (35). Jeigu profesinė sąjunga tariasi tik dėl savo narių, tai kolektyvas ar kitos profesinės sąjungos savo atstovavimą sprendžia kitomis priemonėmis. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises (50). Taigi kitos profesinės sąjungos gali derėtis dėl kolektyvinės sutarties savo nariams arba dėl kolektyvinės sutarties visam kolektyvui (gavusios likusios kolektyvo dalies, išskyrus kolektyvinę sutartį pasirašiusiosios profesinės sąjungos narius) įgaliojimus, išskyrus tos profesinės sąjungos narius, kuri dėl savo narių jau susitarė.
 
Darbo kodekso straipsniai:
26 straipsnis. Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais
1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, (............) nurodymas diskriminuoti (.................), narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, (............) ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.
2. Įgyvendindamas (.....) nediskriminavimo (....) principus, darbdavys, (.......) privalo:
1) priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas;
2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
3) naudoti vienodus darbo vertinimo kriterijus ir vienodus atleidimo iš darbo kriterijus;
4) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
 
140 straipsnis. Darbo užmokesčio nustatymas
2. Darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.
3. Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. 
5. Darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. 
 
Pagal DK 26 ir 140 Darbo kodekso straipsnius kiekvienam darbuotojui, ir kitų profesinių sąjungų nariams arba ne profsąjungų nariams negali būti blogesnės sąlygos, negu nustatyta bet kokioje, darbo sąlygas apibrėžiančioje, kolektyvinėje sutartyje. Jeigu būtų kitaip dėl to, kad darbuotojas nėra kažkurios profesinės sąjungos narys, tai būtų diskriminacija
 
Profesinės sąjungos grasinasi, kad kolektyvinė sutartis kažkam negalios. O kiek jos turi kolektyvinių sutarčių, ir tarp tų, kurias turi, kiek yra kokybiškų, konkrečių ir su aukšto lygio garantijomis?? 
 
Kolektyvinės sutarties galiojimas ne visiems darbuotojams neturi reikšmės. Ji galios vis tiek visiems darbuotojams, kurie to panorės, ir tik kompromituos pačias profesines sąjungas. su tokiom sąlygom pasirašiusias kolektyvines sutartis. Ar verta save kompromituoti. 
 
Aukščiau paminėto LR Darbo kodekso 197 str. teksto tęsinys 
„Jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas.“ 
leidžia susitarti, kad kolektyvinė sutartis galiotų visiems darbuotojams.
Todėl visos sąžiningos nesavanaudiškos profesinės sąjungos turėtų to ir siekti.