Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" ir Europos komisijos atstovų susitikimas

es ek vilnius

2017 m. spalio 17 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė, atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch ir valdybos narys Ričardas Garuolis Europos komisijos patalpose Vilniuje susitiko su Europos komisijos įvairių generalinių direktoratų atstovais, kurie Lietuvoje lankėsi su kasmetiniu Europos semestro techninio lygmens darbiniu vizitu, kurio tikslas yra įvertinti, kaip Lietuva įgyvendina ES tarybos rekomendacijas ir pasirengti metiniam Lietuvos ūkio įvertinimui, kurį numatoma paskelbti 2018 metų vasarį.

Susitikime dalyvavo darbdavių ir kitų profesinių sąjungų atstovai.

Žiūrėti: http://www.consilium.europa.eu/lt/policies/european-semester/2017/

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė kartu su kitų profesinių sąjungų atstovais papasakojo apie padėtį po naujojo liberalizuoto Darbo kodekso, kuris yra nenaudingas darbuotojams ir profesinėms sąjungoms.

Pramonininkų ir darbdavių atstovams pradėjus virkauti, kad nors Lietuvos pramonė jau daugelį metų auga, bet jai kaip visada didžiausia kliūtis yra augantys darbuotojų atlyginimai, kurie mažina Lietuvos pramonės konkurencingumą, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" ekonomistas Ričardas Garuolis paaiškino, jog per paskutinius metus Lietuvoje atlyginimai augo 8%, o pelnai net 18%, tuo tarpu minimalus mėnesinis atlyginimas nuo kitų metų teaugs mažiau nei 5% t.y. 20 eurų, nors Lietuvoje yra didžiausia Europoje infliacija, viršijanti 4%, o kasdieninio vartojimo paslaugų ir prekių kainos po euro įvedimo išaugo žymiai daugiau. Dažnos prekių ir paslaugų kainos, kurios buvo litais dabar yra lygiai tokios pat eurais t.y. išaugo 3.5 karto.

Kaip pastebėjo Ričardas Garuolis, Lietuva yra stebuklų šalis, kurioje vienu metu vyksta du nesuderinami dalykai - greitai augantis BVP ir emigracija, nors paprastai augantis BVP sukelia priešingą reiškinį - imigraciją. Lietuvos BVP vienam gyventojui yra didesnis nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Portugalijoje, bet atlyginimai mažesni nei šiose šalyse. Taip yra, nes didžiausią Bendro vidaus produkto (BVP) dalį pasisavina verslininkai, kurių pelnai yra tradiciškai aukštesni nei Europos vidurkis, didžiausią atlyginimų prieaugį gauna tie, kurie ir taip uždirba daugiausiai, o kainų augimas pralenkia mažiausių atlyginimų augimą ir verčia 30% Lietuvos gyventojų skursti arba emigruoti.

Tačiau sprendžiant iš darbdavių veiksmų, jie ketina ne kelti darbuotojų atlyginimus, o tuos darbuotojus pakeisti ukrainiečiais ir kitų „pigesnių" šalių imigrantais, o dabar spaudžia valdžios institucijas dar labiau palengvinti darbuotojų iš ne ES šalių įdarbinimą.

Nepaisant to, kad Lietuvoje yra viena iš didžiausių Europoje nelygybė, panašu, kad naujoji Vyriausybė ir toliau ruošiasi tęsti tą pačią politiką, kurią siūlo užsienio bankų atstovai ir verslininkų išlaikomo Laisvosios rinkos instituto propagandistai. Ir nors daugiau nei trečdalį visos infliacijos Lietuvoje sukėlė nepaaiškinamai užkeltos mažmeninės prekybos tinklų kainos, valdžios institucijos leidžia dar labiau monopolizuoti šią ūkio sritį, duodamos leidimą jungtis „Rimi" ir „Iki" prekybos tinklams.

Europos komisijos atstovams paklausus apie galimybes sumažinti „šešėlį" Lietuvoje Kristina Krupavičienė ir Ričardas Garuolis atkreipė dėmesį milžinišką  neapskaitytų pinigų kiekį krovinių pervežimo automobiliais sektoriuje, kuris sudaro 9% Lietuvos BVP, o jame dirba virš 70 tūkstančių vairuotojų, kuriems priklausantys dienpinigiai dažnai neišmokami, buhalteriniuose dokumentuose parodant, kad vairuotojai juos gavo.

Dar didesnis „šešėlis" susidaro dirbant vairuotojams iš Ukrainos, kurie sutinka dirbti už 40 eurų už dieną t.y. 20 eurų mažiau nei Lietuvos vairuotojai ir pasirašo bet kokius dokumentus, nesuprasdami valstybinės lietuvių kalbos, todėl dažnai negauna ir tos sumos, kurią jiems pažadėjo. Tačiau buhalteriniuose dokumentuose parodoma, kad ukrainiečiai gavo didelius atlyginimus.

Nepaisant to, kad Lietuvos transporto įmonėse dirba virš 17 tūkstančių vairuotojų iš ES nepriklausančių šalių, Lietuvos finansų ministerija atsisako įgyvendinti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" siūlymus leisti mokėti vairuotojams atlyginimus ir dienpinigius tik pervedimu per bankus, o Lietuvos finansų ministras neranda laiko susitikti su profesinių sąjungų atstovais aptarti šios problemos.

Europos komisijos atstovai užsirašė visas pateiktas pastabas ir paprašė vėliau jas dar labiau patikslinus atsiųsti raštu. Atsižvelgus į gautus pastebėjimus Europos komisija kitų metų vasarį pateiks savo rekomendacijas Lietuvai.