Tik Serbijoje socialinė nelygybė yra didesnė nei Lietuvoje!

skurk

2017 m. spalio 27 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas" Tarptautinei skurdo dienai paminėti surengė apskritojo stalo diskusiją, kurioje dalyvavo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Tomas Tomilinas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka. Diskusiją vedė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė.
 
Valstybinio socialinio draudimo profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca pristatė socialinę padėtį Lietuvoje ir atskleidė, kad pagal tarptautinius tyrimus Lietuvoje skursta kas trečias gyventojas, o socialinė nelygybė, pagal Gini rodiklį, Lietuvoje yra didžiausia Europoje po Serbijos! Žiūrėti: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuva-zlugdo-baisus-atotrukis-blogiau-tik-serbijoje.d?id=73123840
https://www.delfi.lt/multimedija/turtine-nelygybe/pasauliui-prognozuoja-dideli-sukretima.d?id=74312280
 
Po to kalbėjęs Tomas Tomilinas į klausimą kodėl valdanti koalicija nevykdo savo rinkiminių pažadų mažinti socialinę atskirtį, atsakė, jog būtina skirti skirtingų valdžios lygių darbus. Jis pasakė, kad nors „profesionalų“ Vyriausybė norėjo sumažinti Sodros „lubas", kurios leistų patiems turtingiausiems mokėti dar mažiau mokesčių ir taip dar labiau padidinti socialinę atskirtį, bet Seimas ryžtingai sustabdė šiuos planus.
 
Valdanti koalicija ketina remti profesines sąjungas, priimdama įstatymą, kuris leistų 1% Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti arba politinei partijai arba profesinei sąjungai. Tomas Tomilinas prisipažino, kad jo partija turi tik 3000 narių, tačiau taip surenka net 70 000 eurų per metus, todėl profesinės sąjungos šitaip galėtų pagerinti savo finasinę padėtį.
 
Profesinių sąjungų nariai jam paaiškino, kad ir dabar galima skirti 2% GPM profesinėms sąjungoms, kaip visuomeninėms organizacijoms, tačiau bėda, kad tam, jog šie pinigai pasiektų profesines sąjungas asmuo privalo mokesčių inspekcijoje deklaruoti savo metines pajamas, o tai daryti daugelis nenori.
 
Tomas Tomilinas nenorėjo tuo tikėti, sakydamas, jog tokios tvarkos nėra, ir pasiūlė pasigilinti į įstatymus. Jis ragino steigti profesines sąjungas ir sudaryti daugiau kolektyvinių šakinių sutarčių, žadėdamas joms valdančios koalicijos ir Seimo paramą, o kaip gerą pavyzdį paminėjo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos kolektyvinės šakos pasirašymą.
 
Alytaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Miliauskė ir Medicinos daruotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė atskleidė, kad nors sutartis yra gera, bet Vyriausybė, nežiūrint to, kad biudžetas yra perteklinis, atsisako vykdyti savo įsipareigojimus, nes neduoda finansavimo atlyginimams kelti, nors dėl jų kėlimo sutarta kolektyvinėje sutartyje. Dar daugiau, kadangi kyla minimamalus atlyginimas, nebeužtenka lėšų ir dabartiniams atlyginimams sumokėti, o medicininių paslaugų įkainiai net sumažinti. Pavyzdžiui, gimdymui skirtos lėšos sumažntos nuo 500 eurų iki 200 eurų.
 
Tomas Tomilinas dėl to paragino streikuoti. Šią sutartį pasirašiusi Jolanta Keburienė jam paaiškino, kad ministerija profesinėms sąjungoms atsiuntė savo išaiškinimą, jog jei atlyginimai keliami, nors ir mažiau nei šioje sutartyje susitarta, tuomet streikuoti nebegalima.
 
Tomas Tomilinas atsakė, kad dėl to kaltos pačios profesinės sąjungos, nemokančios derėtis ir sudarinėti sutarčių, nes jis su žurnaliste buvo nuėjęs į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją susipažinti su šia šakine sutartimi, kad būtų galimą ją paviešinti kaip gerą pavyzdį kitoms ministerijoms, bet Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė jam pasakiusi, kad sutarties turinio negalima atskleisti, kadangi ją pasirašiusios pusės yra susitarusios, jog jos turinys yra konfidencialus.
 
Profesinių sąjungų atstovės dėl to nustebo ir atsakė, jog sudarant šakinę sutartį nebuvo jokių kalbų apie konfidencialumą ar tokių minčių, jog streikuoti negalima, padidinus atlyginimus mažiau nei sutarta. Jos pareiškė, kad profesinės sąjungos pačios viešins šią sutartį. 
 
Socialinio draudimo profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca, prisipažino, kad kalbėjosi su valdančiosios koalicijos Seime nariais, kurie nori padėti profesinėms sąjungoms ir pasiūlyti joms palankius įstatymus, bet jiems to neleidžiama, sakant, jog reikia priimti tik tuos įstatymus, kuriems bus pritarta Trišalėje taryboje. Tačiau Trišalėje taryboje darbdaviai lengvai atmeta darbuotojams ir profesinėms sąjungoms palankius siūlymus, nes Vyriausybė nuo jų sprendimo nusišalina arba palaiko darbdavius.
 
Tomas Tomilinas paneigė nuomonę, kad Vyriausybė nusišalina nuo sprendimų priėmimo Trišalėje taryboje, ir pareiškė, kad visi profesinių sąjungų nariai žinotų, jog valdanti koalicija palaiko darbuotojus ir profesines sąjungas.
 
Pensininkų organizacijos „Vilniaus bočiai“ viena iš vadovių Vilija Tūrienė pasakiusi, kad lietuvių pensija pagal Lietuvos išsivystymo lygį yra pati mažiausia ES, paklausė, kada bus įgyvendintas pensininkų organizacijų prašymas liautis apiplėšinėti Lietuvos pensininkus ir valstybę, pervedant Sodros lėšas į privačius II Pakopos pensijų fondus. Pagal įvairius skaičiavimus, per paskutinius 14 metų į juos valstybė pervedė nuo 2.1 mlrd. iki 2.7 mlrd. eurų mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau dėl to beveik visi pensininkai gaus mažesnes pensijas! 
 
Prof. Romas Lazutka pritarė, kad toks II Pakopos privačių fondų finansavimas yra nefektyvus, nes privatūs fondai už šių lėšų administravimą paima 0.7-1% įmokos sumos, kai Vakaruose tokie fondai dirba už 0.1%, t.y dešimt kartų mažiau! Per metus tik už administravimą šie fondai paima 70 mln. eurų. Be to, gavę iš valstybės ir draudėjų milžiniškus pinigus, šių fondų valdytojai niekam neprivalo atsiskaityti, kaip juos panaudoja.
 
Profesoriaus nuomone, privatūs pensijų fondai naudingi tik tiems darbuotojams, kurių atlyginimai yra didesni nei 1500 eurų per mėnesį. Mažiau uždirbančių darbuotojų laukia mažesnė pensija, nei jie būti mokėję mokesčius tik Sodrai, nes jie gaus mažesnę Sodros pensiją dėl to, kad dalis jų mokesčių buvo pervedama į privačius II Pakopos fondus, o iš privačių pensijų fondų, jei jie iki išėjimo į pensiją laiko nebankrutuos, gauti pinigai nepadengs to sumažėjimo.
 
Deja, leidus 2013 m. sugrįžti į Sodra, šia galimybe pasinaudojo tik labai maža dalis darbuotojų. Be abejo, skandinaviškų bankų, kuriems priklauso privatūs fondai, viešųjų ryšių agitacija tam turėjo įtakos. 
 
Prof. Romas Lazutka pasakė, kad Vyriausybė svarsto planus kaip nutraukti privačių II Pakopos fondų finansavimą iš Sodros biudžeto ir įvesti vakarietišką tvarką, kai tokie fondai verčiasi tik iš asmenų sumokėtų įmokų ir negauna jokių pinigų iš valstybės, bet negalėjo atsakyti kada tai įvyks.
 
Všį. „Karių gynimo centras“ Generalinis direktorius Laimonas Jakas paklausė ką Seimas darys, kad kariams, išėjusiems į pensiją, būtų grąžinta 29 mln. eurų  valstybės skola už per krizę sumažintas jų pensijas, kurias valstybės įsipareigojo po krizės grąžinti. Seimo narys Tomas Tomilinas atsakė, kad jis nieko negali padaryti, o prof. Romas Lazutka pasakė, kad šiuo metu svarstoma, jog reikėtų iš viso panaikinti pensijas kariams, nes jie, įšėję į pensiją, yra dar pakankamai jauni, kad galėtų dirbti ir ketinama įvesti vakarietišką tvarką, kai išėjęs į pensiją karys gauna nustatytą pinigų sumą, už kurią galėtų mokytis ir įgyti naują profesiją.
 
Laimonas Jakas sutiko su tokia tvarka, jei ta nustatyta suma tikrai bus pakankama. Pavyzdžiui, Vokietijoje karys išėjęs į pensiją gauna apie 100 000 eurų. 
 
Prof. Romas Lazutka pažymėjo, kad Lietuvoje nepaisant ūkio augimo, auga ne tik socialinė atskirtis, kuri yra viena didžiausių Europoje, bet ir skurdas, emigracija, o šeimos, net kuriose dirba abu šeimos nariai, skirtingai nuo Vakarų šalių, gali skursti. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad per pastarajį dešimtmetį  35-40% viso pajamų augimo atiteko 15% pačių turtingiausiųjų!
 
2017 antra puse 1244
 
Statistika rodo, kad 2008 -2015 m., nepaisant to, kad darbo našumas augo daugiau ne du kartus sparčiau nei ES vidurkis, realusis atlyginimas, kuris rodo kaip keitėsi kainos ir atlyginimas, net sumažėjo t. y. kainos augo greičiau nei atlyginimai.
 
2017 antra puse 1255
 
Skirtingai negu Vakarų šalyse Lietuvoje per biudžetą perskirstoma žymiai mažiau pajamų. Jei ES vidutiniškai per biudžetą perskirstoma 42% pajamų, tai Lietuvoje – 29%. Nors verslininkai skundžiasi, kad Lietuvoje mokesčiai yra per dideli, iš tiesų, jie yra per maži ir vieni mažiausių Europoje.
 
Profesoriaus nuomone, skurdo yra daugiau nei matome, nes dažnai lyginame skurdžius su dar didesniais skurdžiais. Socialinė atskirtis stabdo investicijas ir darbo vietų kūrimą, nes stabdo vartojimą. Socialinė nelygybė yra skurdo priežastis, nes net augant ūkiui jis nemažėjo, kadangi didžiąją  bendrai sukurto produkto dalį pasisavina patys turtingiausieji. Lietuva rodo, kad skurdas tokiu atveju gali net augti, nes kainos kyla greičiau nei atlyginimai.
 
Viena iš priežasčių kodėl augant Lietuvos ūkiui skurdas didėja yra ta, kad profesinės sąjungos turi per menkas derybines galias, todėl jos yra silpnesnės nei Vakaruose. Dėl to nors pagal skaitlingumą Lietuvos profesinės sąjungos nenusileidžia Prancūzijos profesinėms sąjungos, jos neturi tokių galių ginti darbuotojus kaip prancūzai. Lietuvoje 80% įmonių turi mažiau nei 20 darbuotojų todėl sunku tokiose mažose įmonėse steigti profesines sąjungas.
 
Prof. Romas Lazutka pritarė profesinių sąjungų siūlymui, kad valstybė turėtų padėti profesinėms sąjungoms ir neprieštarautų, jei prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Všį. „Investuok Lietuvoje“ pavyzdžiu atsirastų agentūra „Steik profesinę sąjungą Lietuvoje“, kuri konsultuotų profesines sąjungas ir padėtų norintiems jas steigti. Tam neprieštaravo ir Tomas Tomilinas.
  
Buvo nutarta toliau tęsti diskusijas kaip mažinti skurdą Lietuvoje ir rengti naujus tokio pobūdžio susitikimus.
 
skurk3
 
skurk5
 
skurk6
 
 
skurk7
 
skurk8