Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" atstovai susitiko su Tarptautiniu valiutos fondu.

tvf

2017 m. lapkričio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė ir valdybos narys, ekonomistas Ričardas Garuolis Lietuvos banko patalpose Vilniuje susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovų delegacija, kuriai vadovavo Europos departamento misijos vadovas Borcha Garsija (Borja Garcia).

Tai buvo kasmetinis TVF atstovų apsilankymas Lietuvoje, kurio metu jie susitiko su valdžios, verslo ir profesinių sąjungų atstovais. Ypač svečius domino kaip veikia naujasis Darbo kodeksas, kokios, profesinių sąjungų nuomone, yra teigiamos ir neigiamos jo pusės, kaip vyksta profesinių sąjungų derybos dėl atlyginimų kėlimo. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė išsamiai atsakė į pateiktus klausimus.

TVF atstovus nustebino, kad naujajame Darbo kodekse atsirado reikalavimas įmonėms, turinčioms daugiau nei 20 darbuotojų, steigti tokius retus pasaulyje darinius kaip Darbo tarybos, kurios iš esmės neturi jokių teisių išskyrus teisę informuoti darbuotojus apie darbdavių sprendimus. Juos taip pat stebino, kad Lietuvoje skirtingai nuo daugelio Europos šalių atlyginimai nėra indeksuojami, kylant infliacijai ar gerėjant ūkio rodikliams.

Profesinių sąjungų atstovai paaiškino, kad tai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje yra pati didžiausia emigracija, kuri nesustoja net ūkiui augant. Kasdieninių vartojimo prekių ir paslaugų kainos kilo dar labiau nei infliacija, kuri šiemet Lietuvoje yra pati didžiausia Europoje ir sudaro virš 4%, todėl darbuotojai nebegali išgyventi už tą patį atlyginimą. Tačiau vietoj to, kad keltų atlyginimus darbdaviai Lietuvos darbuotojus keičia užsieniečiais iš ES nepriklausančių šalių, daugiausiai iš Ukrainos ir Baltarusijos, kurie Lenkijoje nesunkiai gauna leidimus dirbti ES šalyse ir įsidarbina Lietuvoje per darbuotojų nuomos ar subrangovines įmones. Ypač tai pastebima tarp tolimųjų reisų vairuotojų ir statybininkų.

Ričardas Garuolis papasakojo, kad profesinės sąjungos nariai vis dažniau susiduria su atvejais, kai darbdaviai jiems atvirai sako, kad lietuviai daugiau nebereikalingi, nes jų darbą atliks statybininkai iš Ukrainos, dirbantys per subrangovinę įmonę. Ukrainiečiai yra dar labiau apgaudinėjami, nei lietuviai, nes nemoka valstybinės kalbos, pasirašo bet kokias sutartis ir vietoje pažadėtų 70 eurų per dieną, gauna 20 eurų ir mažiau, nes jiems sumažina atlyginimą už tikrą ar įsivaizduojamą broką. Tačiau užsieniečiai dažnai pasirašo visus dokumentus, kad gavo didesnį atlyginimą, todėl darbdaviai viešai aiškina, jog savo ukrainiečiams moka gerus atlyginimus.

Kalbant apie pirmąją Sveikatos priežiūros šakos šakos kolektyvinę sutartį Ričardas Garuolis pranešė, kad Vyriausybė atstovai atsisako vykdyti savo įsipareigojimus kelti atlyginimus 15%, aiškindami, jog tam nėra lėšų, nepaisant to, kad biudžetas yra perteklinis ir numatoma, jog jis bus toks ir kitais metais. O į profesinių sąjungų įspėjimus dėl streiko, kuris pagal šakos kolektyvinę sutartį yra leidžiamas, jei pasirašiusi pusė nesilaiko savo įsipareigojimų, ministerijos atstovai atsiuntė išaiškinimą, kuriame rašoma, kad jei atlyginimai keliami, nors ir mažiau nei sutarta, streikuoti draudžiama. 

Susitikimo pabaigoje TVF atstovai paklausė ko iš jų norėtų profesinių sąjungų atstovai. Kristina Krupavičienė paklausė ką jie mano apie mokesčių didinimą Lietuvoje, kurie, išskyrus darbo jėgos apmokėjimą, yra vieni mažiausių Europoje. Darbdavių atstovai ir jų finansuojama žiniasklaida Lietuvoje nuolatos skundžiasi per dideliais mokesčiais ir reikalauja juos mažinti, nors trūksta lėšų, gydytojų, mokytojų, policininkų ir kitų viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimams. TVF atstovai sutiko, kad Lietuvoje mokesčiai, išskyrus, darbo jėgos apmokestinimą, iš tiesų yra vieni mažiausių, bet jie mano, kad reikėtų mokesčius ne didinti, o kitaip juos perskirstyti.

Ekonomistas Ričardas Garuolis atkreipė TVF atstovų dėmesį, kad jų rekomendacijose Lietuvai įspėjimai, kad greitesnis už darbo našumą atlyginimų augimas kelia grėsmę šalies ūkiui, nėra teisingi, nes būtina atsižvelgti ir į pelningumą, kuris Lietuvoje yra visada aukštesnis už Europos vidurkį. Lietuvos BVP vienam gyventojui, darbo našumas yra tokie patys arba didesni nei Estijoje ir Lenkijoje, bet vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra apie 30% mažesnis nei Estijoje ir apie 15% mažesnis negu Lenkijoje. Atlyginimai Lietuvoje ir turi kilti sparčiau, tol kol pavys europinį darbo našumo ir vidutinių atlyginimų santykį. 

TVF sutiko, kad tokia padėtis Lietuvoje yra nenormali, bet jie tik norėję įspėti, kad ateityje toks atlyginimų kėlimas gali grėsti Lietuvos ūkio augimui ir gali stabdyti darbo našumo augimą. 

Ričardas Garuolis atsakė, kad didesni atlyginimai didina vartojimą, kuris didina investicijas, darbo vietų kūrimą, ir darbo našumą. O Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupvičienė pateikė prof. Raimondo Kuodžio pavyzdį. Per valandą viena kasininkė prabangioje parduotuvėje vienam pirkėjui pardavė tris butelius brangaus viskio, tuo tarpu kita pardavėja per tą patį laiką mažame miestelyje dešimčiai pirkėjų pardavė dešimt litrų pieno. Ta pardavėja, kuri pardavė tris butelius brangaus viskio pardavė per valandą prekių už didesnę sumą, todėl jos darbo našumas buvo didesnis nei pieno pardavėjos. Jeigu atlyginimai bus keliami, darbuotojai daugiau pirks ir darbo našumas augs.

Susitikimas truko apie valandą todėl nepavyko pasikalbėti apie daugiau abi puses dominančių klausimų. TVF atstovai padėkojo už pareikštas profesinių sąjunų pastabas ir pažadėjo į jas atsižvelgti.