Susitikimas su Vidaus reikalų viceministru Giedriumi Surpliu

viceministr

2018 sausio 5 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" valdybos posėdyje lankėsi Lietuvos vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys. Jis yra politinio pasitikėjimo viceministras, atstovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Prisipažinęs, kad gerai žino regionų problemas, nes pats yra gimęs ir užaugęs Plungėje, jis nesutiko su prof.R.Kuodžio prognoze, kad ateityje Lietuvoje išliks tik du su puse miesto.

Jo manymu, šis teiginys remiasi dabartiniu padėties įvertinimu, nes jau daromi veiksmai, kurie leis Lietuvoje išlikti dešimt stambių miestų. Jis pristatė naujos Vyriausybės regioninę politiką, kuri leis savivaldybėms pasilikti daugiau jos teritorijoje surinktų mokesčių, bus sumažintas biurokratinės kliūtys investuotojams išsinuomoti žemę ir pn., investuotojams bus parengti smulkūs visos Lietuvos duomenys apie kiekvieno regiono gyventojų demografinę, ekonominę, mokestinių lengvatų padėtį, o regionams bus skiriama daugiau Lietuvos biudžeto ir ES paramos lėšų. 

Tačiau Statybininkų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkas Ričardas Garuolis pasakė, kad gali būti, jog šios priemonės sukurs darbo vietas, bet jos bus sukurtos ne Lietuvos, o ES nepriklausančių valstybių darbuotojams, nes nuo šių metų Vidaus reikalų ministerija palengvino tokių užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje.

Po euro įvedimo smarkiai pakilus kainoms pabrango pragyvenimas, o atlyginimai daugiausiai pakilo tik didžiausius atlyginimus gaunantiems vadovams, todėl darbuotojai nebegalėdami išgyventi yra verčiami emigruoti į ES valstybes, kuriose darbo užmokestis yra aukštesnis.

Statybose darbdaviai vietoj to, kad keltų atlyginimus, pradėjo masiškai keisti Lietuvos darbuotojus ukrainiečiais. Jie atvirai sako Lietuvos statybininkams, kad jų paslaugų nebereikia, nes samdyti ukrainiečius yra daug pigiau. Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos ir kitų buvusių SSSR šalių statybininkų, dirbančių Lietuvoje, kvalifikacija žemesnė nei lietuvių ir mažai pasikeitė nuo sovietinių laikų. Dažnai statybose dirba net statybininkų profesijos neturintys užsieniečiai, kurie gyvena baisomis sąlygomis susigrūdę po po šešis dviems žmonėms gyventi skirtame kambaryje, dirba po 14 val. į dieną, pervargsta, todėl daro daug klaidų, nesilaiko technologinių reikalavimų. Tačiau darbdaviams tai naudinga, nes už padarytą broką jie užsieniečiams sumažina atlyginimus. Taip vietoje žadėtų 70 eurų, užsieniečiai džiaugiasi gavę vos 20 eurų į dieną. O brokui paslėpti darbdaviai samdo Lietuvos apdailininkus.

Statybininkų profesinės sąjungos pirmininkas patarė nepirkti praėjusiais metais statytų butų, nebent jie yra aukščiausios A klasės, nes beveik visi jie buvo pastatyti statybininkų iš užsienio, ir po penkerių metų, pasibaigus garantiniui laikui juos reikės remontuoti. Išsireikalauti kompensacijos už blogai atliktą darbą yra beveik neįmanoma, nes darbus vykdo daugybė subrangovinių įmonių, kurios po atliktų darbų paprastai užsidaro ir veikia jau kitais pavadinimais. 

Viceministras Giedrius Surplys prisipažino, jog jis buvo įstatymo, kuris palengvina darbuotojų iš ES nepriklausančių valstybių įdarbinimą, kūrėjas, nes transporte ir statybose trūksta darbuotojų, o dauguma užsieniečių Lietuvoje įsidarbina per Lenkiją ir ne Lietuvoje moka mokesčius. Kaip pavyzdį jis nurodė, Akmenės pavyzdį, kuomet Akmenėje trūksta 200 darbuotojų, bet tuo pat metu Darbo birža yra įregistravusi 200 bedarbių, kurie nenori dirbti.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė, Kauno krašto profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkės pavaduotoja Edita Morkūnienė, Vilniaus miesto profesinės sąjungos „Solidarumas" pimininkė Aldona Balsienė jam atsakė, kad kol atlyginimai nesiskirs nuo pašalpų, bedarbiai nedirbs, ir siūlė ieškoti darbuotojų ne užsienyje, o didinant atlyginimus Lietuvoje.

Viceministras Giedrius Surplys atsakė, kad Lietuvos darbdaviai negali mokėti didesnių atlyginimų, nes pralaimės konkurenciją užsieniečiams. Kristina Krupavičienė atsakė, kad Lietuvoje yra darbdavių, kurie, gaudami didžiulius valstybinius užsakymus, negali daugiau mokėti darbuotojams, bet gali už tuos pinigus skraidyti iš Panevėžio į Vilnių lėktuvu.

Ričardas Garuolis taip pat patarė netikėti darbdavių apgaule, kad darbuotojų trūksta, o jie negali jiems mokėti didesnių atlyginimų. Lietuvoje yra vienas statybų magnatas, kuris viešai ragina palengvinti užsieniečių įdarbinimą, nes, neva, neranda Lietuvoje statybininkų, net siūlydamas dviejų tūkstančių eurų atlyginimą į mėnesį. Tačiau visi Lietuvos statybininkai jau žino, kad jo įmonėje tyčia taikomi aukštesni nei Lietuvos valstybiniai statybų reikalavimai, kad jis galėtų už jų neįvykdymą sumažinti darbuotojams atlyginimus žemiau Lietuvos vidurkio. Todėl lietuviai pas jį dirbti jau nebenori, o jis dabar aukų ieško už Lietuvos ribų. Be to, užsieniečiai iš buvusių SSSR šalių lengvai sutinka pasirašyti bet kokius dokumentus, kad gavo didesnį nei iš tikrųjų atlyginimą, jau nekalbant, kad dažnai jiems pateikia pasirašyti skirtingas sutartis lietuvių ir rusų kalbomis. Po to darbdaviai gali, rodydami tuos dokumentus, visus apgaudinėti, jog moka užsieniečiams ne mažesnius atlyginimus nei lietuviams. 

Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkas Gintaras Kondrackis atsakė, kad Lietuvoje ne vairuotojų trūksta, o darbdavių noro mokėti jiems tinkamus atlyginimus. Darbdaviai apgaudinėja, sakydami, kad moka darbuotojams 2000 eurų į mėnesį, bet neranda vairuotojų Lietuvoje, todėl reikalauja leisti dirbti ukrainiečiams. Iš tikrųjų vairuotojų atlyginimas Lietuvoje yra tik 30% didesnis už minimalų atlyginimą. Darbdaviai apgaudinėja valdžią ir žurnalistus, sakydami, kad dienpinigiai irgi yra atlyginimas, nors jie skirti pragyvenimui užsienyje. Tačiau Vyriausybė, nepranešusi ir nepasitarusi su profesinėmis sąjungomis, praėjusių metų liepą suteikė darbdaviams teisę sumažinti dienpinigius jau ne 50%, kaip buvo, o net 70%. Kaip, jei ne korupcija tai galima paaiškinti, piktinosi Gintaras Kondrackis. Darbdaviai nutyli, kad vairuotojai dirba taip vadinamosiomis kadencijomis t.y. autobusiuku nuvyksta į Vakarų Europą ir ten sėdę į vilkiką šešias savaites vežioja krovinius. Po to autobusiuku grįžta į Lietuvą ir išleidžiami trims savaitėms neapmokamų atostogų. Taip padirbus trisdešimt metų, vairuotojams iki pensijos trūksta aštuonerių metų! O kalbėdami apie vairuotojų pajamas darbdaviai visada nutyli, kad trečdalį metų vairuotojai priversti nedirbti ir už tą laiką negauna nei cento!

Viceministras prisipažino, kad daug minėtų faktų nežinojo. Užsieniečių įdarbinimą jis palengvino ir sudarė taip vadinamąjį Baltąjį įmonių, kurios bus rečiau tikrinamos, sąrašą tam, kad užsieniečių įdarbinimo sistema būtų skaidresnė. Po pusmečio jis ketina ją peržiūrėti ir pažadėjo tai padaryti kartu su profesinėmis sąjungomis.

viceministr bals

viceminisr kve

viceministr kondr

viceministr rimt

vice kondr