Darbuotojo materialinė atsakomybė

Darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, darbdaviui padaro žalos. Už darbdaviui padarytą turtinę žalą darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visiška materialinė atsakomybė.

Kokią žalą privalu atlyginti?

Darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, jei ji atsiranda dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; nesiimtų priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti ir kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo ir dėl kitų priežasčių.

Kada atsiranda materialinė atsakomybė?

Materialinė atsakomybė atsiranda, jei yra visos šios sąlygos:
– darbdaviui padaryta reali turtinė žala;
– žala padaryta darbuotojo neteisėta veika;
– priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
– darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo;
– darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;
– žalos atsiradimas yra saistomas su darbuotojo darbine veikla.

Ribota arba visiška

Už darbdaviui padarytą turtinę žalą darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visiška materialinė atsakomybė.  Ribota materialinė atsakomybė taikoma tada, kai teisės aktai nenustato darbuotojo pareigos visa apimtimi atsakyti darbdaviui už jam padarytą turtinę žalą. Tokiu atveju darbuotojas privalo atlyginti ne daugiau kaip 3 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio padarytą žalą.

Visą žalą darbuotojas privalo atlyginti, jei žala padaryta:
– tyčia;
– darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
– darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
– prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
– kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
– neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
– atvejais, nustatytais kolektyvinėje sutartyje.

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.

Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki 18 metų. Jeigu dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Tokiu atveju darbdaviui padarytą žalą atlygina grupė darbuotojų. Kiekvieno darbuotojo dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jo dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Kaip atlyginama žala

Žalą padaręs darbuotojas ją gali savo noru atlyginti. Darbuotojo savo noru neatlyginta žala, neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.  Nesutikdamas su darbdavio daroma išskaita darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją; šis kreipimasis sustabdo išieškojimą iš darbo užmokesčio.

Valstybinės darbo inspekcijos informacija