Spausdinti

Sprendimas darbo ginčų nagrinėjimą perduoti prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių įsteigtoms darbo ginčų komisijoms – pasiteisino. Per tris šių metų mėnesius darbo ginčų komisijos gavo 1,3 tūkst. prašymų išspręsti darbuotojų ir darbdavių nesutarimus. Išnagrinėta beveik 800 darbo bylų, daugelyje jų kelti reikalavimai patenkinti visiškai arba iš dalies, arba jos baigėsi taikos sutartimis.

„Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams šitaip spręsti nesutarimus gerokai patogiau, nei teisme – mažiau formalumų, paslaugą valstybė teikia nemokamai, o byla turi būti išspręsta ne ilgiau kaip per vieną mėnesį. Be to, komisijos dirba trišaliu principu – sprendimus bendru sutarimu priima darbo inspektorius, darbdavių ir darbuotojų atstovai. Tokia sistema leidžia komisijai dirbti skaidriai ir efektyviai, išvengiant bet kokio šališkumo“, – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis. Jis pabrėžia, kad vienas svarbiausių darbo ginčų komisijų tikslų – sutaikinti šalis ir pasiekti geranoriško bei greito įsipareigojimų įvykdymo.

Didžioji darbo ginčų dalis – beveik 90 procentų – dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis. Darbuotojai taip pat kreipiasi ginčydami darbdavio skirtą drausminę nuobaudą, darbdaviai – dėl darbuotojo padarytos materialinės žalos atlyginimo.

„Pasitaiko atvejų, kai atsisakoma nagrinėti darbo bylą, dažniausia to priežastis – šalių susitarimas dar iki darbo ginčų komisijos posėdžio. Retais atvejais byla nenagrinėjama, nes joje keliami reikalavimai nėra darbo ginčų komisijos kompetencija, pavyzdžiui, prašoma išspręsti nesutarimą dėl darbo santykių nutraukimo ar grąžinimo į pareigas. Tokios bylos, kaip ir anksčiau, nagrinėjamos tik teismuose“, – sako VDI vadovas.

Primintina, kad darbo ginčų komisijos nagrinėja darbuotojų ir darbdavių nesutarimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Kreipiantis į komisiją reikia pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą, kuriame nurodoma darbo ginčo esmė, t.y. priežastis dėl kurios kilo nesutarimas, visos aplinkybės, galinčios nulemti darbo ginčo nagrinėjimo eigą ir sprendimą, kontaktai asmenų, prireikus galėsiančių patvirtinti prašyme išdėstytus faktus. Taip pat reikėtų pateikti ir turimus dokumentus, kurie susiję su darbo ginčo dalyku. Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje – esant reikalui jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai.

Lietuvoje šiuo metu veikia 13 darbo ginčų komisijų.