2013 m. spalio 15-16 dienomis Briuselyje vyko baigiamoji ESF finansuojamo projekto konferencija „Stažuočių ir mokymosi sistemos Europoje kokybinis kūrimas darbo vietoje: gerosios praktikos ir profesinių sąjungų indėlis“.
ESF finansuojamas projektas buvo paruoštas dėl to, kad profesinės sąjungos švietimo srityje siekia keleto tikslų – sukurti ryšį tarp mokymo ir darbo vietos ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą.
Paskutiniu metu Europos Sąjungoje labai padidėjo jaunimo nedarbas, kuris pasiekė 25 mln. jaunų žmonių, kurių amžius iki 25metų, 2012m. Manoma, kad profesinis mokymas yra įrankis jaunimo nedarbui sumažinti. Projekte dalyvavo šalys, kaip Bulgarija, Ispanija, Estija, Airija. Buvo siekiama pasidalinti patirtimi ir suprasti, kaip suvokiamas profesinis mokymas. Ką nuveikė socialiniai partneriai, kad padidėtų jaunimo užimtumas? Koks yra socialinių partnerių vaidmuo? Kaip prisideda profesinės sąjungos? Į šiuos ir kitus klausimus buvo ieškoma atsakymų, įgyvendinant projektą.
Profesinis mokymas, kaip šalys supranta šią sąvoką? Italijoje ir Vokietijoje yra skirtingi profesinio mokymo apibrėžimai. Danijoje labai tiksliai yra apibrėžta, kas tai yra. Konferencijoje pasisakė Torban Strand, Thermo Fischer Scientific, atstovas, kad ateityje yra būtinai reikalingas jaunimo mokymas. Šiandien turi būti kalbama apie 15 metų ateitį. Yra keletas būdų, kaip padidinti jaunimo mokymą, sakė pranešėjas: pasikeitimas informacija ir patirtimi, socialinių partnerių vaidmuo, ESF parama, minimalių standartų nustatymas.
Airijos profesinės sąjungos TEEU atstovas Eamon Devoy pasidžiaugė, kad jo šalyje yra daug mokinių, kurie profesijos nemokamai mokosi net 4 metus, tame tarpe 10 mėnesių teorijos. Egzistuoja nacionaliniai kvalifikacijos rėmai, kuriais remiantis ruošiama, kaip pavyzdys, 9 rūšys eklektikų, 6-7 mokymo pakopose. Airijos kvalifikuoti darbuotojai, beveik visi yra 6 lygyje.
Mokymų pabaigoje pameistriai laiko egzaminą. Profesinės sąjungos dalyvauja visuose lygmenyse. Taip pat ir Nacionalinėje mokymo tarnyboje, kur sekama, kaip vystosi technologijos ir pagal poreikį ruošiami darbuotojai. 2011m. Airijoje buvo priimtas Mokymo kodeksas, kur apibrėžta, kaip elgiamasi su pameistriais. Profesinėje sąjungoje lyderiai savo darbo laiko 10 proc. skiria mokymų temai, nes šis klausimas yra labai svarbus. Manoma, kad mokymas yra naujų narių organizavimo instrumentas. Visa Airijos mokymų sistema yra centralizuota. Facebook‘e yra sukurtas puslapis, kur kiekvienas gali rašyti komentarus.
Italijos atstovė Milena Micheletti pristatė profesinio mokymo sistemą, kuri organizuota regioniniu principu Italijoje ir pabrėžė, kad profesinis mokymas trunka 3 metus. Didelė šiuo metu egzistuojanti problema Italijoje yra nebaigta mokykla. Tarifiniuose susitarimuose yra apibrėžta, kas yra profesinis mokymas.
Kaip paprastai jame dalyvauja 18-29 m. jaunuoliai ir jis trunka vidutiniškai 3 metus, bet gali būti vykdomas ir 5 metus, tai priklauso nuo regionų. Pameistrių atlyginimai yra apie 700-800 Eurų. Profesinis mokymas įmonėje gali būti subfinansuojamas darbdavio arba iš ESF. Trišalė sistema dėl profesinio mokymo Italijoje neegzistuoja.
Didžiosios Britanijos atstovas Fred Grindrod patikino, kad profesinės sąjungos aktyviai dalyvauja profesinio mokymo sureguliavimo klausimuose. Šiandien, pasak pranešėjo, didelis iššūkis – profesinio mokymo kokybė. Šiuo metu veikia 8 lygių profesinis mokymas. Minimalus pameistrių apmokėjimas siekia apie 3 Eurus per 1 val. Blogai apmokami pameistriai jauni vyrai ir moterys (etninės mažumos) užsieniečiai.
Vokietijos DGB profesinės sąjungos atstovas Hermann Nehls savo pranešime paminėjo, kad geras profesinis mokymas yra neatsiejamai susijęs su kokybe. Vokietijoje yra profesinio mokymo įstatymas, kuriame viskas sureguliuota ir aprašyta (teisės, aprūpinimas, atleidimas ir t.t.) Šis įstatymas neatsirado „iš lubų“. Dėl jo profesinės sąjungos kovojo ir jis buvo priimtas 1960m. Įstatyme apibrėžti standartai, kurie galioja visoje Vokietijoje. Baigus profesinį mokymą laikomas egzaminas ne įmonėje, bet specialiai sudarytoje komisijoje prie pramonės ir prekybos rūmų.
Vokietijoje šiuo metu 1,5 mln. jaunų žmonių mokosi profesijos. Be abejo, šioje sistemoje yra ir silpnų vietų, sakė pranešėjas. Profesinis mokymas vyksta ir mažose ir didelėse įmonėse. Didelėse, kaip ir nėra problemų, bet mažose taip. Antra silpna vieta – privačiai organizuotas profesinis mokymas. Įmonė pati nusprendžia ko mokyti ko ne ar priimti į įmonę pameistrį ar ne. Vokietijoje yra šiuo metu apie 300 000 jaunuolių, kurie negali rasti profesinio mokymo vietos įmonėse. Vokietijos DGB organizuotuose susitikimuose su kitų šalių atstovais buvo prieita nuomonės, kad profesiniam mokymui reikalingi šie kokybės kriterijai:
-ilgalaikis profesinis mokymas, trunkantis ne mažiau 3 metus
-profesinio mokymo patrauklumo didinimas ir mokymų tęstinumas (Universitete ir pan.)
-įvairių mokymo vietų kooperacija (mokykla ir įmonė)
-profesinio mokymo sistema, kurioje dalyvauja 3 šalys – darbdaviai, profesinės sąjungos ir valdžios atstovai.
Konferencijoje dalyvavo LPS „Solidarumas“ atstovai Sergejus Pavlovas ir Jovita Pretzsch.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".