2018 m. birželio 10-12 d. Panevėžio autobusų parko profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Egidijus Pribušauskas, šios profesinės sąjungos nariai Sigitas Velžys, Kazimieras Vilimas, Baltijos transporto profesinės sąjunga „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Gerda Vokovienė, jos pavaduotoja Jekaterina Šemetova – Pocė, Lietuvos Greitosios pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ narė Onutė Širkova Rygoje susitiko su didžiausios Latvijoje profesinės sąjungos LBAS atstovais.
Svečius domino darbo santykių padėtis kaimyninėje šalyje ir profesinių sąjungų patirtis ir pasiekimai ginant darbuotojų interesus.
Skirtingai nei Lietuvoje šakos kolektyvinės sutartys Latvijoje jau seniai nėra naujiena ir jas pasirašo ne tik valstybinės, bet ir privačias įmonės. Neseniai Latvijoje pasirašyta transporto šakos kolektyvinė sutartis, kurią svečiams iš Lietuvos pristatė Latvijos transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ėglis Baldzienas (Baldziens). Ši sutartis galioja visiems transporto darbuotojams nepriklausomai nuo to kurioje transporto šakoje dirba: vairuotojams, jūreiviams, lakūnams, geležinkeliečiams ir kitiems. Kolektyvinėje šakos sutartyje numatytos darbo sąlygos ir minimalus atlyginimas atskirų transporto šakų ir profesijų darbuotojams. Sutartyje yra numatytos atlyginimų „grindys“, neleidžiančios mokėti mažesnių atlyginimų nei nustatyta. Tai padeda užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir, skirtingai nei Lietuvoje, neleidžia laimėti konkurencinėje kovoje įmonėms, kurios savo darbuotojams moka mažiausius atlyginimus.
Tiesa, latviai norėtų aukštesnių atlyginimų nei nustatyti kolektyvinėses sutartyse. Kaimyninėje Estijoje minimalus vairuotojų atlyginimas viršija 800 eurų, o kitais metais pagal kolektyvinę šakos sutartį jis viršys 900 eurų per mėnesį.
Lietuvos profesinių sąjungų nariai su pavydu žvelgė į Latvijos darbo kodeksos straipsnį, kuris neleidžia atleisti iš darbo profesinės sąjungos nario be profesinės sąjungos sutikimo, jei tai nebuvo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (atėjimas į darbą neblaiviam ir pn.), o profesinės sąjungos pirmininkas turi teisę darbdaviui net neaiškinti priežasčių kodėl jis nusutinka su darbuotojo atleidimu. Panaši tvarka prieš dvidešimt metų galiojo ir Lietuvoje.
Didžiausios Latvijoje ir turinčios apie 8000 narių Latvijos sveikatos ir slaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Valdis Keris papasakojo, kad kolektyvinė medicinos darbuotojų šakos sutartis veikia jau ne vienerius metus. Po pernai metais vykusių šeimos gydytojų „itališko streiko“, kai darbuotojai dirba lėčiau, profesinės sąjungos mainais į mokesčių reformos palaikymą pasiekė, kad sveikatos apsaugai kiekvienais metais Latvijoje būtų skiriama ne mažiau nei 4% BVP lėšų!
Lietuvius nustebino, kad Greitosios pagalbos darbuotojai Latvijoje gali išeiti į pensiją penkerias metais anksčiau, nes jų darbas prilyginamas kitoms ekstremaliomis salygomis dirbančių darbuotojų – gaisrininkų, policininkų ir panašiai profesijoms, o greitosios pagalbos sanitarai gauna 25% priedą prie atlyginimo.
Svečiai buvo labai patenkinti apsilankimu pas kaimynus, nes buvo naudinga palyginti Lietuvos ir Latvijos darbuotojų darbo sąlygas, ypač dėl to, kad ekonominė ir socialinė abiejų šalių padėtis yra panaši. Lietuvos profesinių sąjungų atstovams ne tik tapo aiškiau ko reikėtų siekti, gerinant darbuotojų darbo sąlygas, bet ir sužinojo kaip tai pasiekti.
Lietuviai padėkojo šeimininkams už svetingumą ir pakvietė juos atvykti į Lietuvą.
Šis apsilankymas vyko pagal Europos sąjungos finansuojamą projektą Nr.08.5.1-ESFA-V-423-01-0001 „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą 2017-2020″.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".