Spausdinti

kld posd

2019 m. kovo 25 d. Kalėjimų departamente įvyko Darbo grupės įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų darbo pertvarkai aptarti, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, besirengiančios streikuoti Įkalininimo įstaigų medikų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Arvydas Stanislovaitis, jo pavaduotoja Vita Subačiutė, tarybos narys Mindaugas Čiučiulka, Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministerijos laikinai einanti kanclerės pareigas Odeta Vitkūnienė, Kalėjimų departamento laikinai einantis direktoriaus pareigas Valerijus Vincukevičius, Laisvės atėmimo vietų ligoninės (LAVL) direktorius Ramūnas Šilobritas, Farmacijos departamento, Teisingumo ministerijos. LAVL ir Kalėjimo departamento atsakingi atstovai.

Šis susitikimas buvo kovo 19 d. vykusio posėdžio tęsinys.

Įkalinimo įstaigų medikų profesinė sąjunga „Solidarumas“ jau pernai vasarą įspėjo ką tik paskirtą Teisingumo ministrą Elviną Jankevičių apie pavojingą padėtį dėl nedidinamų kalėjimų medikų atlyginimų, kuomet laisvėje esančiose gydymo įstaigose dirbantiems medikams jie buvo didinami, todėl ateityje ateityje nebeliks medikų, norinčių dirbti kalėjimuose, o valstybė turės skirti dar didesnes lėšas kalinių kompensacijoms už žalą, padarytą jų sveikatai, nesuteikus jiems reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Ministras sudarė darbo grupę, kuri rudenį paskaičiavo, kad norint išlaikyti medikus įkalinimo įstaigose būtina rasti apie du milijonus eurų per metus. Tačiau Teisingumo ministerijai nesiimant ieškoti lėšų, Įkalinimo įstaigų medikų profesinė sąjunga „Solidarumas“ prieš Lietuvos biudžeto tvirtinimą Seime pranešė daranti piketą. Skaityti čia. Teisingumo ministras paprašė nepiketuoti ir pakvietė profesinės sąjungos atstovus į susitikimą, kuriame pažadėjo sudaryti darbo grupę, kuri medikų algoms didinti ieškos lėšų iš vidinių rezervų. Skaityti čia ir čia. Šiai darbo grupei nepradedant dirbti Įkalinimo įstaigų medikų profesinė sąjunga „Solidarumas“ įsteigė streiko komitetą ir ėmė ruoštis streikuoti. (Skaityti čia)

2019 m. vasario 5 d. profesinės sąjungos atstovams susitikus su Teisingumo ministru buvo sutarta atsisakyti perteklinių darbuotojų tokių kaip dezinfektorių, pulmonologų, dermatologų, bendruomenės slaugytojos, o sutaupytas lėšas skirti medikų atlyginimams kelti.Skaityti čia.

Tačiau Kalėjimo departamento ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (LAVL) atstovai Darbo grupės sveikatos priežiūros pertvarkai vykdyti kovo 13 d. posėdyje pasiūlė šį susitarimą tarp Teisingumo ministro ir profesinės sąjungos sulaužyti ir dar papildomai atleisti iš darbo dešimt pataisos namuose dirbančių gydytojų - vedėjų, kurie organizauoja skyriaus darbą ir atsakinėja į nuteistųjų skundus, bei panaikinti kalėjimuose esančias vaistines. https://www.lps.lt/2191-kalejimo-departamente-planavo-mediku-likima 

Kovo 19 d. Darbo grupės posėdyje šie pasiūlymai, nepaisant profesinės sąjungos pateiktų argumentų prieš, vėl buvo siūlomi, o posėdyje dalyvavęs Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis jiems neprieštaravo, nors dalyvavo vasario 19 d. susitikime, kuriame tarp Teisingumo ministro ir profesinės sąjungos atstovų buvo pasiektas šis susitarimas, kurį Kalėjimo departamento ir LAVL atstovai siūlė pažeisti. https://www.lps.lt/2195-teisingumo-ministerija-lauzo-susitarimus-su-profesine-sajunga

Kovo 25 d. Darbo grupės įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros sistemai pertvarkyti posėdyje pirmiausia buvo svarstoma ar įstatymai leidžia sujungti pirminės sveikatos ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas į vieną, kaip buvo siūloma Kalėjimų departamento pateiktame sveikatos priežiūros įkalinimo įstaigos pertvarkos plane.

Odeta Vitkūnienė paaiškino, kad Lietuvoje galiojantys įstatymai tai daryti draudžia, nes apmokėjimas už šias paslaugos susijęs su pacientų gyvenamąją vieta, bet kadangi nuteistiestieji yra įkalinti, o Kalėjimo departamento pavaldume esančios gydymo įstaigos priklauso vienai žinybai, įstatymai neprieštarautų pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas sujungti Laisvės vietų atėmimo ligoninėje (LAVL).

Kalėjimo departamento siūlymui panaikinti dešimt sveikatos priežiūros skyrių vedėjų, kurie yra kiekvienoje iš dešimties įkalinimo įstaigų, etatus, o jų darbą perduoti Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus, kuris atsiras, jas sujungus ir pavertus jį LAVL padaliniu, vedėjui, Odeta Vitkūnienė neprieštaravo, nes, pasak jos, vadovų kiekio mažinimui Sveikatos apsaugos ministerija negali prieštarauti, nors profesinių sąjungų atstovai paaiškino, kad šių skyrių vedėjai nėra tik darbo organizatoriai, bet tuo pačiu dirba ir gydytojų darbą bei atsakinėja į kalinių skundus.

Profesinės sąjungos atstovams paklausus Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų ar negalima pertvarkyti trijų lovų LAVL reanimacijos skyrių į intensyvaus stebėjimo palatą, įtraukiant ją į vidaus ligų skyrių, taip sutaupant apie 12 etatų lėšas, ir paliekant ligoninėje tuberkuliozės, psichiatrijos, vidaus ligų skyrius ir antrinio lygio konsultacijas, Odeta Vitkūnienė atsakė, kad to neleidžia Sveikatos apsaugos ministro įsakymai (2005 m. spalio 27 d. Nr. V-827, 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. V-1085, 2008 m. gruodžio 9 d. Nr. V-1242). Nors profesinės sąjungos atstovams panagrinėjus šių įsakymų paskutines redakcijas, dėl to kilo abejonės. Odeta Vitkūnienė prisipažino, kad prieš 3 metus atidarant LAVL buvo daug diskutuojama dėl jos veiklos ir nuspręsta, kad reanimacijos skyrius turi būti, o į profesinės sąjungos medikų priekaištus dėl netinkamai teikiamų arba neteikiamų paslaugų, kurias LAVL privalo teikti, ji atsakė, kad būtina daugiau finansuoti šią gydymo įstaigą, kad ji galėtų tinkamai dirbti.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai neprieštaravo, kad įkalinimo įstaigose būtų panaikintos vaistinės, jas sujungiant į vieną LAVL vaistinę, kuri pirkdama didesnį kiekį vaistų visoms įkalinimo įstaigoms galėtų juos įsigyti už mažesnę kainą.

Profesinių sąjungų atstovus domino kas griežtai saugojamose įkalinimo įstaigose atliks atleisto vaistininko darbą, pajamuojant, išduodant ir nurašant vaistus, kurių dalis yra psichotropiniai ir narkotiniai vaistai.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai atsakė, kad vaistams laikyti turi būti speciali saugoma vieta, kuri jau dabar yra įkalinimo įstaigose veikiančiose vaistinėse, o su vaistų išdavimu susijusias procedūras galės atlikti paskirta slaugytoja, greičiausiai vyriausioji slaugytoja.

Mindaugas Čiučiulka suabejojo ekonomine vaistinių uždarymo nauda, nes, jei vaistinėse galima laikyti 30 dienų vaistų poreikio atsargas, tai nesant vaistinės - nuo trijų dienų (narkotiniai vaistai) iki dviejų savaičių vaistų poreikio atsargas, priklausomai nuo vaistų rūšies. Vaistų tiekėjai, pasak jo, vaistus pristato tik didesniais kiekiais, todėl mažais kiekiais vaistus turės vežioti LAVL vaistinė. Pvz.: trijų dienų poreikis - 150 ml metadono (3 dozės) kainuoja apie 1.5 euro, o jį laikyti įkalinimo įstaigoje galima tik tris dienas, todėl vaistų savikainą padidins nuolatinės transporto išlaidos juos dažniau nei anksčiau vežiojant į įkalinimo įstaigas.

Ričardui Garuoliui paklausus kiek lėšų bus sutaupyta dėl siūlomos įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros pervarkos, kurias bus galima skirti medikų atlyginimų didinimui, jam buvo atsakyta, kad jei bus panaikintos vaistinės, pirminės sveikatos priežiūros skyrių vedėjų etatai ir dalis naktinių budėjimų, nors Seimo kontrolierius griežtai prieštarauja naktinių budėjimų panaikinimui (Skaityti čia), bus sutaupyta apie 30 000 eurų per mėnesį, jei jų nebus atsisakyta, bus sutaupyta 13 000 eurų per mėnesį.

Profesinės sąjungos atstovai paskaičiavo, kad sutaupant 30 000 eurų, kiekvienas iš 145 pirminės priežiūros medikų gautų 206.89 eurus „ant popieriaus“ arba apie 123 eurų „į rankas“, o jei būtų sutaupoma 13 000 eurų, - 89,65 eurus „ant popieriaus“ arba apie 53 eurus „į rankas“.

Nors sutaupoma bus mažinant pirminės priežiūros medikų skaičių ir tuo pačiu didinant jiems darbo krūvius, LAVL atstovai tokiam paskaičiavimui pasipriešino, sakydami, kad sutaupytos lėšus turi būti paskirstomos tarp visų įkalinimo įstaigų medikų, nes LAVL medikų atlyginimai yra vieni mažiausių Lietuvoje.

Jei sutaupyti 30 000 eurų bus paskirstyti tarp visų 250 įkalinimo įstaigų medikų, kiekvienam medikui atlyginimas padidėtų 125 eurais „ant popieriaus“ arba apie 75 eurus „į rankas“, o jei bus sutaupyta 13 000 eurų, - 52 eurais „ant popieriaus“ arba apie 31 eurus „į rankas“.

Ričardas Garuolis atsakė, kad toks mažas medikų atlyginimas didinimas yra per mažas, kad išlaikytų medikus įkalinimo įstaigose, nes laisvėje esančių sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų, atlyginimai išliks didesni, o rudenį jie dar 15% bus padidinti.

Dėl siūlomos pertvarkos medikams padidės darbo krūviai, nes bus atleisti gydytojai, kurie yra pirminės sveikatos priežiūros skyrių vedėjai, ir įkalinimo įstaigoje vietoj dviejų gydytojų dirbs tik vienas šeimos gydytojas, kuriam susirgus ar išėjus atostogų, nebebus kam jį pavaduoti. Jau dabar įkalinimo įstaigose susirgus ar išėjus atostogų gydytojui ar slaugytojai pavaduojantys kolegos yra priversti kiekvieną dieną dirbti viršvalandžius už kuriuos net neapmokama, vadovams apkaltinus, kad darbuotojai blogai dirba ir laiku, per nustatytas darbo valandas neatlieka savo darbo.

Vykdant pasiūlytą pertvarką atsiras painiava darbe, sprendžiant kas dirbs atleistųjų skyriaus vedėjų darbą, atsakant į kalinių skundus ir pn., kas dirbs vaistininkų darbą ir ar kiti darbuotojai, kuriems bus paskirtas jų darbas, sugebės ir norės jį atlikti.

Jis klausė kodėl medikai turi dirbti pavojingomis sąlygomis kalėjimuose, kuriuose kasdieną patiria psichologinį nuteistųjų smurtą, ir dirbti didesniais krūviai, nešant didesnę teisinę atsakomybę, nei laisvėje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose ir darbo sąlygos, ir atlyginimai yra didesni.

Pasak jo, vienintelis Marijampolės pataisos namų gydytojas, gaunantis didžiausią įstatymais leidžiamą jam mokėti atlyginimą, svarsto galimybę dirbti Simne, kur jam siūlomas 1600 eurų atlyginimas „į rankas“ ir kelionių į ir iš darbo transporto išlaidų apmokėjimas.

Panaši padėtis yra visoje Lietuvoje, nes laisvėje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose trūksta medikų ir vaistininkų, kadangi Europos Sąjungoje medikų trūksta ir jie viliojami daug didesniais nei Lietuvoje atlyginimais.

Todėl, jei įkalinimo įstaigų medikų atlyginimai nebus skubiai didinami, kad būtų patrauklūs, dirbant sunkesnėmis sąlygomis nei dirba laisvėje esančių sveikatos priežiūros įstaigų medikai, greitai kalėjimuose nebebus medikų, o valstybė skirs dideles lėšas kalinių kompensacijoms už žalą, padarytą nesuteikiant jiems sveikatos priežiūros paslaugų.

Ričardas Garuolis suabejojo ar verta gaišti laiką, tvarkant gausybę su pertvarką susijusių dokumentų, ir eikvoti jėgas pertvarkai, kuri neduos tų rezultatų dėl kurių ji buvo pradėta.

Kalėjimo departamento atstovams pasakius, kad nebūtina sutaupytas lėšas padalinti visiems po lygiai, o atlyginimus galima daugiau padidinti tiems medikams, kuriems labiau reikia, profesinės sąjungos atstovai atsakė, kad negalima išbalansuoti sistemos, nes ji negali veikti, jei dirbs tik gydytojai be slaugytojų arba tik slaugytojos be gydytojų.

LAVL direktoriui Ramūnui Šilobritui pasiūlius pritarti Kalėjimo departmento pateiktai pertvarkai įjungti pirminės sveikatos priežiūros medikus į LAVL kaip jam pavaldų Pirminės sveikatos priežiūros skyrių, panaikinant vaistines ir gydytojų – pirminės sveikatos priežiūros vedėjų etatus, profesinės sąjungos atstovai atsakė, kad to padaryti negali, nes turi pasitarti su savo nariais, ir pažadėjo savo nuomonę ir pastabas pateikti po dviejų dienų.

Kada ir ar bus surengtas kitas darbo grupės susitikimas nebuvo sutarta.

Pasibaigus posėdžiui, ir dar nepasibaigus socialiniam dialogui, profesinės sąjungos narius pasiekė nemaloni žinia, kad kovo 25 d. ryte į įkalinimo įstaigas buvo išsiųstas direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas Valerijaus Vincukevičiaus pasirašytas įsakymas apie pradedamą Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laisvės atėmimo vietose optimizavimo procesą ir būtinų veiksmų grafiką, kuriame numatyta įpareigoti kalinimo įstaigų direktorius iki balandžio 1d. įteikti atleidimo lapelius medicinos darbuotojams, dirbantiems jų vadovaujamose įstaigose, nors dėl to dar nebuvo sutarta, o posėdis šiuo klausimu dar tik turėjo įvykti.

 

Skaityti daugiau čia čia čia čia