Spausdinti

matuza d

2019 m. liepos 11 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Vita Subačiutė, tarybos nariai Mindaugas Čiučiulka, Gintaras Kežys ir Eugenija Marksienė ir eksperto teisėmis pakviestas atlygio valdymo konsultantas Sakalas Gorodeckis susitiko su Ministro Pirmininko patarėju teisės ir teisėsaugos klausimais Donatu Matuiza.

Profesinė sąjunga dar pernai vasarą naujai paskirtam Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui atskleidė, kad kyla grėsmė, kad kalėjimų medikai išeis dirbti į laisvėje esančias gydymo įstaigas, kuriose atlyginimai augo ir augs, todėl būtina kuo skubiau didinti daugelį metų nedidintas kalėjimo medikų algas, kurios visada dėl pavojingų sąlygų ir darbo specifikos buvo didesnės nei laisvėje dirbančių medikų, o dabar susilygino arba tapo net mažesnės nei laisvėje dirbančių medikų. Šių metų rudenį laisvėje dirbantiems medikams 15 % kils atlyginimai, todėl jau dabar daug kalėjimo medikų ruošiasi išeiti iš darbo ir pereiti dirbti į laisvėje esančias gydymos įstaigas.

Bet Vyriausybė tik po birželio 20 d. įspėjamojo kalėjimo medikų streiko (Skaityti čia) atkreipė dėmesį į problemą, kurios viena Teisingumo ministerija negali išspręsti. Liepos 8 d. Vyriausybėje įvyko atsakingų institucijų pasitarimas, skirtas streiko metu iškeltoms problemoms spręsti.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generaliniui sekretoriui Ričardui Garuoliui paklausus Ministro Pirmininko S.Skvernelio patarėją Donatą Matuizą kokių veiksmų Vyriausybė ketina imtis, kad būtų užtikrintas sklandus sveikatos priežiūros sistemos darbas kalėjimuose, šis pakvietė profesinės sąjungos atstovus susitikti.

Susitikimo metu Donatas Matuiza pasakė, kad Vyriausybės posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijai ir Teisingumo ministerijai buvo duotos užduotys per dvi savaites rasti būdus kaip išspręsti kalėjimo medikų atlyginimų didinimo problemas.

Jis pažadėjo, kad gavus atsakymus iš ministerijų profesinė sąjunga tuoj pat bus supažindinta su gautais pasiūlymais ir pakviesta juos įvertinti, bei ir parašė per šį laiką streikų ar kitų protesto akcijų nerengti.

Vienas iš sprendimo būdų yra perduoti kalėjimo medikus Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui ir skirti jų atlygimams lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSD), o ne iš valstybės biudžeto kaip tai daroma dabar. Kalėjimų medikai priklausytų miesto, kuriose yra įkalinimo įstaigos, poliklinikoms ir toliau dirbtų tose pačiose įkalinimo įstaigose.

Jei pavyktų įgyvendinti siūlomas įstatymų pataisas, kalėjimo medikų atlyginimai pradėtų didėti kitų metų liepos mėnesį.

Altlygio valdymo konsultantas Sakalas Gorodeckis atkreipė dėmesį, kad tam, jog medikai iki kitų metų liepos neišsivaikščiotų į kitas gydymo įstaigas, Vyriausybė turėtų laikinai iki to laiko skirti papildomas lėšas kalėjimo medikų atlyginimams didinti.

Profesinės sąjungos atstovai atkreipė dėmesį, kad kalėjimo medikai dirba ne tik pavojingesnėmis sąlygomis nei kiti kolegos, bet ir atlieka daug specifinių darbų, kurių laisvėje dirbandys medikai nedirba. Pavyzdžiui: tenka skirti daug laiko, atsakinėjant į begalę skundų, kuriais nuteistieji užverčia medikus.

Kartą kalėjimo gydytojas, atsakydamas į kalinio skundą, turėjo padaryti 500 įvairių dokumentų kopijų. Nors didžioji dalis skundų yra nepagrįsti, bet į juos privaloma atsakyti, o kontroliuojančios institucijos atidžiai stebi, kad nebūtų pažeisti galiojantys įstatymai.

Dėl menko finansavimo trūksta lėšų ne tik vaistams pirkti, bet ir nėra pakankamai pereigūnų, kurie galėtų nuteistuosius lydėti į gydymo įstaigas, kuriose jiems būtų suteiktos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl medikams kyla grėsmė netekti licenzijos t. y. leidimo dirbti medikais už tai, kad nesuteikė tinkamų sveikatos paslaugų nors tai įvyko ne dėl nuo jų kaltės.

Tai dar labiau skatina juos ieškoti darbo laisvėje esančiose įstaigose, kuriose darbas yra lengvesnis, o psichologinis pacientų smurtas yra retas reiškinys.

Profesinių sąjungų atstovai pasiūlė mišrų kalėjimų medikų finansavimą, skiriant dalį lėšų iš PSD ir dalį iš biudžeto, nes vien finansavimas PSD kalėjimo neužtikrintų tokių algų, kad juos sustabdytų nuo perejimo dirbti į laisvėje esančias gydymo įstaigas. Buvo pažymėta, kad gydymas yra brangi paslauga, o nuteistųjų gydymas visame pasaulyje yra brangesnis, nes pacientams yra apribota judėjimo laisvė.

Donatas Matuiza paprašė profesinių sąjungų atstovus surašyti ir atsiųsti savo pasiūlymus bei pastabas kaip būtų galima pagerinti sveikatos priežiūros sistemos darbą įkalinimo įstaigose ir rasti lėšų medikų atlyginimams didinti.

Vyriausybės ir profesinės sąjungos atstovai sutarė, kad kalėjimo medikų problemas galima išspręsti tik „kompleksiškai“, t.y. įtraukiant į jų sprendimą visas atsakingas valstybės institucijas, o ne tik Kalėjimų departamentą.

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Donatas Matuiza pritarė, kad sveikatos priežiūros sistemos pertvarka turi būti daroma ne skubotai, o gerai apsvarsčius, kad vos savo uždavinius sugebanti atlikti sveikatos priežiūros sistema nesugriūtų, o kalėjimo medikų atlyginimų konkurencingumo klausimas būtų iš esmės ir ilgam laikui išspręstas.

Profesinės sąjungos atstovai pažadėjo atsiųsti Ministro Pirmininko patarėjui savo pasiūlymus, o po pusantros savaitės susitikti apsvarstyti Vyriausybės ir ministerijų paruoštus pasiūlymus.