Spausdinti

 lg lenkija

2019 rugsėjo 06 d. AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkas Stanislavas Fedaravičius, jo pavaduotojas Andrius Šlepikas, Tarybos narys Slavomiras Kondratas dalyvavo susitikime su Lenkijos profesinės sąjungos NSZZ„Solidarnošč" kelių transporto šakos pirmininku Tedeušu Kucharskiu (Tadeusz Kucharsky) ir pavaduotoju Gerardu Skronskiu (Gerard Skronsky) bei kitais geležinkelio transporto profesinės sąjungos atstovais.

Susitikime buvo diskutuojama apie nuolatinius geležinkelio transporte esamus sunkumus ir problemas, bei buvo analizuojamos Lietuvos ir Lenkijos valstybinių geležinkelio įmonių kolektyvinės sutartys.

Buvo pastebėta, kad svarbiausias skirtingų darbo santykių šalių t. y. darbdavio ir profesinių sąjungų bendradarbiavimo aspektas yra tas, kad darbdaviai organizuoja darbą, o profesinės sąjungos vykdo griežtą jo kontrolę bei turi prievolę griežtai kontroliuoti kolektyvinių sutarčių vykdymą.

Svarbu paminėti ir tai, kad nė viena iš 15 Lenkijos geležinkeliui priklausančių profesinių sąjungų nevykdo kelionės agentūrų funkcijų, neorganizuoja ir negali organizuoti jokių kelionių savo nariams , o visas keliones profesinių sąjungų nariams į užsienio šalis organizuoja išskirtinai tik darbdavys.

Tai buvo pirmas tokio formato susitikimas su Vakarų Europoje esančios kaimyninės šalies Geležinkelio įmonės profesinių sąjungų atstovais. Toks susitikimas yra tikrai ne paskutinis, nes susitikimo metu išanalizuoti tokią didelę apimtį turinčią Lenkijos geležinkelių kolektyvinę sutartį nei techniškai, nei praktiškai neįmanoma.

Pirmiausiai, krenta į akis tai, kad Lenkijos geležinkelių įmonėje kolektyvinę sutartį pasirašė visos 15 įmonėje veikiančios profesinių sąjungos, o Lietuvoje - tik dvi.

Svarbu pabrėžti, kad mūsų profesinė sąjunga AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojų profesinės sąjunga „Solidarumas"siūlė šių dviejų kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų pirmininkams V. Ligeikai bei E. Šniutienei suvienyti jėgas ir derėtis dėl sąžiningos sutarties (LT), bendromis jėgomis pagerinant Lietuvos geležinkelio įmonių darbo sąlygas ir apmokėjimo sąlygas, tačiau V. Ligeika bei E. Šniutienė atsisakė, jog esama 2019 m. sutartis yra labai gera bei naudinga darbuotojams ir geresnės sutarties jiems nebereikia.

Sunku lyginti abiejų šalių geležinkelių įmones, nes Lietuvoje dirba 7.450 darbuotojų o Lenkijos bendras geležinkelio įmonės darbuotojų skaičius yra 91.000 darbuotojų:

  1. Lietuvoje iš 7.450 darbuotojų – administracijos pareigūnų skaičius yra 2.109 ( ≈ 29 %);
  2. 91.000 Lenkijos geležinkelio darbuotojų – administracijos pareigūnų skaičius yra apie 22.000 ( ≈ 24 %);
  3. Iš 5.341 darbuotojų – traukinio mašinistų skaičius yra apytiksliai yra 600 ( ≈ 11,5 %);
  4. 69.000 Lenkijos geležinkelio darbuotojų – traukinio mašinistų skaičius yra 16.000 ( ≈ 24 %);

Iš pateiktos informacijos matome, kad Lenkijos geležinkelio administracijos pareigūnų skaičius yra 5 % mažesnis nei mūsų AB „Lietuvos geležinkeliai" bendrovėje, o traukinio mašinistų skaičius proporcingai visos įmonės darbuotojų skaičiui yra 12,5 % didesnis nei Lietuvos geležinkelyje.

 

LIETUVOS IR LENKIJOS TRAUKINIŲ MAŠINISTŲ DARBO IR APMOKĖJIMO SĄLYGŲ PALYGINIMAS

 

Lenkijoje, norint tapti traukinio mašinistu, reikalingas tam tikras apmokymas, kuris tęsiasi ne trumpiau kaip dvejus metus. Dabar Lietuvoje naujus traukinio mašinistus paruošia per 4 mėnesius. Toks trumpas jų paruošimo laikotarpis kelia abejonių dėl šių darbuotojai sugebėjimo vežti krovinius, užtikrinant visus saugumo reikalavimus.

  1. Lenkijos traukinio mašinistai, dirbantys vežantys krovinius, keleivius ar atliekantys manevravimo darbus, turi mėnesio darbo grafikus. Lenkijoje išankstiniai mėnesio darbo grafikai krovininio eismo traukinio mašinistams sudaromi vadovaujantis šiais principais: a) Krovininio eismo mašinistams darbo grafikuose numatyta 12 val. maksimali leistina darbo norma; b) Po išdirbtos darbo dienos (pamainos) mašinistams kita darbo diena gali būti numatyta ne anksčiau nei po 12 val.; c) Darbo grafikuose laikas gali svyruoti nuo 8 iki 12 val. d) Siekiant išlyginti darbo valandas darbdavys turi teisę vieną kartą per mėnesį skirti vieną pamainą mažesnę nei 8 val.e) Savaitės nepertraukiamasis poilsis trunka ne mažiau kaip 36 val. (Lietuvoje ne mažiau 35 val.). Lenkijos kolegos pažadėjo atsiųsti pavyzdį, kaip sudaromas krovininio eismo traukinio mašinistų išankstinio mėnesio darbo grafiką.
  2. Lenkijos traukinio mašinistai iki 1997 m. dirbo panašiu principu kaip šiuo metu yra Lietuvoje – važinėjo į darbo keliones, su priverstiniu poilsiu ne namuose, kur lygiai taip pat ilsėjosi ne mažiau nei pusę išdirbto laiko, o nepertraukiamas važiavimas negalėjo viršyti 12 val.. Po priverstinio poilsio (ne namuose) mašinistai turėjo teisę vėl dirbti iki 12 val. (lygiai taip kaip pas mus šiuo metu). Lenkijos geležinkeliuose jau 22 metus darbas organizuojamas neviršijant maksimalios 12 val. darbo dienos (pamainos) numatyto maksimumo. Dėl kokios priežasties 1997 m. buvo atsisakyta senos mašinistų darbo organizavimo tvarkos. Kodėl tai įvyko Lenkijos profesinės sąjungos atstovai negalėjo atsakyti, nes jau praėjo 22 metai.  Lietuvos profesinės sąjungos atstovai mano, kad taip įvyko, nes: a) Neracionalu mokėti mašinistui už 8 val. už poilsį (miegą) 100 % darbo užmokestį; b) Pervargimas darbe kenkia darbuotojų sveikatai, o mašinistui, nepraėjus medicininės komisijos, yra numatyta socialinė garantija, kuri bus detaliau aprašyta 10 punktec) Žymiai griežtesnis Lenkijos geležinkelių eismo saugumo užtikrinimas. 

    Ko gero tokiu būdu Lenkijoje ir buvo išspręsta darbo organizavimo problema, telpant į leistiną 12 val. maksimalią darbo dienos (pamainos) normą. Kadangi darbuotojams Lietuvoje už tokį iki 8 val. priverstinį poilsį apskritai nieko nemokama, darbdavys nenori nieko keisti. Todėl Lietuvos valstybinės įmonės darbdaviui, kuris yra valstybinė įmonė, naudinga nieko darbuotojams už tai nemokėti.

  3. Lenkijos traukinio mašinistai neturi jokių klasifikacijų. Nėra I, II, III ir IV klasių taip kaip pas mus Lietuvoje. Mašinistai skirstomi tik į dvi kategorijas: vyriausiasis mašinistas ir mašinistas. Vyriausiojo mašinisto pareigybė atsiranda įgyjant reikiamą darbo stažą. Lenkijos traukinio mašinistai uždirba vienodą darbo užmokestį. Skirtumas tarp vyriausiojo mašinisto ir paprasto mašinisto yra, tačiau labai nežymus, ir per mėnesį sudaro keleto zlotų skirtumą, į kurį niekas net nekreipia dėmesio. Lietuvoje skirtumus tarp klasių yra vienas euras už vieną darbo valandą;
  4. Visiems Lenkijos traukinio mašinistams mėnesio darbo valandų norma yra mažesnė 8 val., nei visiems kitų specialybių darbuotojams. Pavyzdžiui, jeigu einamojo mėnesio darbo valandų norma yra 176 val., traukinių mašinistams to pačio mėnesio valandų norma bus 168 val.. Viršvalandinius darbus Lenkijoje taip pat leidžiama dirbti, tačiau tikrai ne taip daug kaip Lietuvoje;
  5. Lenkijos traukinio mašinistams nėra jokių budėjimų namuose ir t.t., nes kaip išaiškėjo susitikimo metu, kad visi mašinistai turi individualus mėnesinius darbo grafikus apie kurios buvo rašome 1. punkte;
  6. Labai svarbu pažymėti, kad Lenkijos mašinistai taip pat kaip Lietuvoje negali dirbti daugiau nei dvi naktines pamainas iš eilės, o trečia iš eilės naktinė draudžiama, tačiau labai skiriasi naktinio darbo trukme: a) Naktinis laikas Lenkijoje trunka nuo 21.00 val. vakaro iki 7.00 ryto (tai yra 10 val. naktinio darbo); b) naktinė pamainos darbu laikomas toks darbas, kai dirbama dvi valandas ar daugiau laiko nuo 21.00 val. vakaro iki 7.00 ryto, o tai reiškia, kad trečią naktį iš eilės traukinio mašinistui draudžiama dirbti nuo 23. 00 val. vakaro iki 5.00 val. ryto.

 

PAPILDOMOS GARANTIJOS IR PRIVALUMAI TRAUKINIŲ MAŠINISTAMS

 

  1. Lenkijos traukinio mašinistams taikoma vieno mėnesio darbo laiko apskaita, ir darbuotojai viršvalandžius arba turi, arba jų neturi. Darbuotojai atlyginimą už išdirbtus viršvalandžius gauna tą patį mėnesį. Lenkijos darbdavys neturi galimybės piktnaudžiauti, tačiau Lietuvoje darbdavys tokią galimybę turi, o mašinistai per mėnesį gali išdirbti net 240-250 val., o kitą mėnesį - 110-120 val. ir dvi savaites sėdėti namuose ir nedirbti, todėl jie negauna kompensacijos išdirbtus viršvalandžius;
  2. Visiems Lenkijos traukinio mašinistams, išdirbusiems vienus kalendorinius metus darbo stažas apskaičiuojamas kaip už 14 mėnesių darbą (+ 2 mėnesiai kas metus). Taigi, bet kuriam mašinistui išdirbus 10 metų pridedama 20 mėnesių prie darbo stažo. Atitinkamai išdirbus visą savo darbo karjerą toks mašinistas automatiškai trumpina laiką iki pensijos 7 metais. Apie tokias galimybes mūsų Lietuvos mašinistai dabar gali tik pasvajoti;
  3. Lenkijos mašinistui išvažiuojant į užsienį prie darbo dienos (pamainos) priskaitomas 16 eurų užmokestis, nesvarbu kiek laiko darbuotojas buvo užsienyje. Paprastai tokia kelionė užsienyje užtrunka ne ilgiau nei viena darbo valanda .
  4. Jeigu Lenkijos traukinio mašinistas nepraeina medicininės komisijos, jis tokiu atveju turi teisę iki pensinio amžiaus gauti 60 % nuo savo pensijos, kurią gaus sulaukęs pensinio amžiaus. Lietuvos mašinistai nieko panašaus neturi, ir tokiais atvejais gali geriausiu atveju ieškotis kito darbo;
  5. Kiekvienas Lenkijos mašinistas išdirbęs 36 mėn. (trejus metus) turi visas teises pasinaudoti bet kokiu, darbdavio apmokamu sanatoriniu gydymu, kuris gali trukti 12 dienų. Lietuvos mašinistai turi teisę prašyt nemokomos sanatorijos tik tokiais atvejais, jeigu darbo metu partrenkė ir mirtinai sužalojo žmogų.
  6. Lietuvos mašinistams, remiantis kolektyvinės sutarties 4.7 punktu, mokama už faktiškai dirbtą darbo laiką t. y. 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, kuris yra mažesnis nei 16 eurų išmoka;
  7. Lietuvoje mašinistai atlyginimą už viršvalandžius gauna per apskaitinį laikotarpį, kuris šiuo metu trunka du mėnesius, o dar neseniai jis tęsėsi tris mėnesius.

 

DĖL KONDUKTORIŲ – KONTROLIERIŲ

 

  1. Lenkijos keleivinio geležinkelio transporte yra kontrolierio, kuris parduoda bilietus traukiniuose, pareigybė. Lenkijos kontrolierius jokiu kitų papildomų darbų neatlieka. Kiekviename keleiviniame traukinyje yra traukinio vadovas, kuris kontroliuoja ir atsako už viešąją tvarką traukinyje ir t.t..
  2. Ištisinio ir dalinio stabdžių tikrinimo keleiviniuose traukiniuose darbus visose stotyse atlieka vagonų tikrintojai. Išskirtiniais atvejais, nesant vagonų tikrintojų, ar panašiai, stabdžių bandymą esant reikalui gali atlikti pats traukinio mašinistas su traukinio vadovo pagalba.

 

SOCIALINIS PAKETAS LENKIJOS GELEŽINKELIO DARBUOTOJAMS

 

  1. Visi Lenkijos geležinkelio darbuotojai turi teisę bet kada iš specialių fondų paimti iki 5.000 eurų dydžio beprocentinę paskolą. Paskolų kiekiai nėra ribojami. Pvz.: darbuotojas, išsimokėjęs paimtą paskolą, turi teisę gauti kitą paskolą ir t.t.;
  2. Kiekvienas Lenkijos geležinkelio darbuotojas kasmet turi teisę į išmoką savo atostogoms organizuoti. Kiekvienam šeimos nariui skiriama 600 zlotų (150 eurų) išmoka. Norint brangesnės poilsinės kelionės kiekvienas darbuotojas gali paimti dvejų metų t. y. 1.200 zlotų (300 eurų) išmoką kiekvienam šeimos nariui. Kiek šeimos narių turi darbuotojas reikšmės neturi.
  3. Kiekvienas Lenkijos geležinkelio darbuotojas, išdirbęs dvejus metus, nuo trečių metų pradeda gauti kasmetinę priemoką už išdirbtus įmonėje metus, kuri sudaro 1,5 % uždirbamo darbuotojo atlyginimo. Taigi, jei darbuotojas dirba įmonėje ketverius metus, jis gauna 3% atlyginimo dydžio priedą (po 1.5% už kiekvienus metus). Maksimali išmoka už išdirbtus įmonėje metus gali siekti 33 % darbuotojo atlyginimo. Darbuotojas, išdirbęs 24 metus, pradeda gauti maksimalią išmoką už ištarnautus metus. Tuo tarpu Lietuvoje 2018 m. nauja AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė atsisakė išmokos už išdirbtus įmonėje metus, o kolektyvines sutartis pasirašiusios profesinės sąjungos nesugebėjo išsaugoti nuolatinio priedo už lojalumą, dirbant daug atsakomybės reikalaujantį geležinkeliečių darbą. Gėda, tačiau tokios išmokos yra ne tik Lenkijoje, bet ir Rusijoje bei Baltarusijoje;
  4. Kiekvienas Lenkijos geležinkelio darbuotojas, dirbantis pamainomis pagal suminę darbo laiko apskaitą, už darbą per šventines dienas gauna 300 % mokėjimą – tai yra trigubą apmokėjimą. Mūsų Lietuvos geležinkelio darbuotojams mokamas tik Lietuvos darbo kodekse numatytas ne mažesnis kaip dvigubas apmokėjimas t.y 200 %.

Per trumpą, tik vieną dieną trukusį susitikimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai spėjo išanalizuoti tik Lenkijos traukinio mašinistų darbo ir apmokėjimą sąlygas bei papildomas garantijas. Tačiau tikimasi, kad tai nepaskutinis susitikimas su kolegomis lenkais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai ketina išversti į lietuvių kalbą Lenkijos geležinkelių įmonės kolektyvinę sutartį ir siekti Lietuvoje įdiegti geriausius šios sutarties straipsnius.

 

AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkas Stanislavas Fedaravičius