Spausdinti

oraus darbo

2020 m. vasario 8 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba savo posėdyje Vilniuje priėmė nutarimą dėl darbo krūvių mažinimo ir darbo kokybės didinimo.

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

 

LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Rimantei Šalaševičiutei

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

 

Valstybinei darbo inspekcijai Jonui Griciui

 

 

KOORDINACINĖS TARYBOS NUTARIMAS

DĖL DARBO KRŪVIŲ MAŽINIMO IR DARBO KOKYBĖS DIDINIMO

 

2020-02-08

Vilnius

Pastaruoju metu Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ junta didelį dirbančiųjų nepasitenkinimą dėl didinamų darbo krūvių. Ypač sudėtinga situacija yra juntama tarp medicinos darbuotojų, slaugytojų, kalėjimų medikų, socialinių, pašto, prekybos ir kitų darbuotojų. Kylanti tendencija kelia susirūpinimą išėjimo iš darbo, emigracijos, visuomeninės sveikatos ir teikiamų paslaugų kokybės prastėjimo linkme. Suprantama, kad sunkėjančios darbo sąlygos, didėjantis darbo krūvis, sukelia stresą ir neigiamai veikia darbuotojų sveikatą. Pastarasis reiškinys ilgalaikėje perspektyvoje tampa nuostolingu darbuotojui, jį samdančiam darbdaviui ir pačiai valstybei. To pasėkoje išryškėja didelis kai kurių profesijų, tokių kaip socialinių, kalėjimų medikų ir medicinos darbuotojų trūkumas.

Mūsų požiūriu toks darbuotojų nepasitenkinimas kyla dėl kelių priežasčių:

Pirma, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau – Darbo kodeksas) buvo priimtas jo 34 straipsnis, įpareigojantis darbo sutartyje įtvirtinti darbuotojo darbo funkciją. Įstatymo leidėjas leido darbo funkciją papildomai apibrėžti kituose dokumentuose – pareiginiuose nuostatuose ar darbo tvarkos aprašuose. Tačiau praktikoje susiklostė situacija, kad dažnais atvejais minėtas dokumentas nedetaliai apibrėžia darbuotojų darbą. Sudarant darbo sutartį darbuotojui faktiškai identifikuoti darbo funkcijos turinį ir apimties neįmanoma. Paprastai darbuotojams būna neaiški jų įsipareigojimų kiekybinė išraiška, išdirbio norma, darbo funkcijos turinys. To pasėkoje kyla dvejopo pobūdžio problemos: i) kai darbuotojui primetama vis daugiau naujų darbo funkcijų; ii) kai mažinant darbuotojų skaičių (optimizuojant darbą) didinamas darbų mastas tai pačiai darbo funkcijai.

Antra, nūdienos aktualijos yra tokios, kad darbo teisėje galiojantis sutarties laisvės principas sudaro sąlygas darbdaviams keisti vienašališkai darbo sutarties sąlygas nepaisant darbuotojų, kaip silpnesniosios šalies, interesų. Dabar galiojančiame teisiniame reguliavime „darbo normos“ ar „darbų krūvis“ nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga, leidžiant ją keisti be darbuotojo raštiško sutikimo. Dėl to viena iš darbo santykių šalių yra suinteresuota nuolat primesti kitai šaliai papildomo darbo, didinant darbo krūvį, nedidinant darbo užmokesčio.

Trečia, Darbuotojo atsisakymas dirbti siūlomomis pakeistomis nurodytomis darbo sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjant ir išmokant pusės ar dviejų mėnesių išeitinę išmoką pagal Darbo kodekso 57 straipsnį (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės). Nedidelės finansinės naštos nustatymas darbdaviams sudaro sąlygas priiminėti skubotus sprendimus, neieškant kitų (ilgalaikių) sprendimų, sunkinant darbuotojų darbo sąlygas ar perkeliant jų išlaikymo naštą valstybei.

Siekdami mažinti darbuotojų nepasitenkinimą ir rasti išeitį iš susiklosčiusios situacijos s i ū l o m e:

  1. Pakeisti Darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalį, numatant, jog kiekvienoje darbo sutartyje darbdavys ir darbuotojas privalo susitarti dėl „darbo normos“, t. y. minimalaus ir maksimalaus darbuotojo darbo krūvio per mėnesį, savaitę ar dieną, taip, kad objektyviai tai būtų įmanoma patikrinti;
  2. Pakeisti Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalį, padidinant atleidžiamų darbuotojų išeitines išmokas iki 4 vidutinių darbo užmokesčių, o darbuotojams dirbusiems iki vienerių metų atitinkamai iki 2 vidutinių darbo užmokesčių.

 

LPS „Solidarumas“

Pirmininkė Kristina Krupavičienė

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar