Spausdinti

krist ir naused

2020 m. balandžio 14 d. Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius įvyko internetinis jo susitikimas su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininke Kristina Krupavičiene, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene ir Lietuvos profesine sąjungos „Sandrauga“ pirmininku Kęstučiu Jukniu. Po šio susitikimo Prezidentas turėjo internetinį pokalbį su darbdavių atstovais.

Svarbiausias susitikimo tikslas buvo aptarti klausimus, susijusius su koronaviruso pandemijos poveikiu ir kartu ieškoti būdų kaip su šia liga kovoti ir kaip sušvelninti dėl jos kilusią krizę. Kiekvienas profesinės sąjjungas atstovas turėjo septynias minutes pristatyti skaudžiausius jų profesinei sąjungai klausimus ir pateikti savo pasiūlymus.

Prezidentas Gitanas Nausėda paprašė perduoti profesinių sąjungų nariams, kad darbuotojų klausimai yra jo dienotvarkėje ir jis neaukos žmonių sveikatos ekonomikos skatinimui.

Prezidentas domėjosi kaip koronaviruso pandemija paveikė darbo santykius, darbuotojų apmokėjimus už prastovas, išleidimus į neapmokamas atostogas ar atleidimus iš darbo.

Susitikimo metu dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis atskleidė, kad per karantiną nedarbas išaugo du kartus ir šiuo metu bedarbiais yra 185 000 asmenų, tačiau tik trečdalis iš jų gauna bedarbio pašalpas, nes du trečdaliai dabartinių bedarbių iki karantino paskelbimo vertėsi individualia veikla arba neturėjo būtino darbo stažo.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prieš dvi savaites pateikė siūlymus keisti įstatymus, kad bent karantino metu bedarbio pašalpas gautų asmenys, kurie turi trijų mėnesių darbo stažą, nes daug jaunuolių dėl amžiaus negalėjo dirbti ilgiau.

Linas Kukuraitis atsakė, kad asmenys, neturintys 12 mėnesių darbo stažo, nėra sukaupę reikiamų socialinių įmokų, todėl negali gauti bedarbio pašalpos.

Kristina Krupavičienė paragino Prezidentą Gitaną Nausėdą, kad po susitikimo su profesinėmis sąjungomis susitikęs su darbdavių atstovais paragintų juos, ypač tuos, kurių įmonės dėl krizės nenukentėjo, didinti savo darbuotojams atlyginimus, mokant jiems priedus už pavojingas darbo sąlygas, kurios dėl koronaviruso pandemijos yra nukrypusios nuo normalių.

Ji ragino Prezidentą aktyviai dalyvauti, kad būtų teisingai ir skaidriai skirstoma parama įmonėms ir darbuotojams, kurie neteko darbo dėl pandemijos sukeltos krizės, ir socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams.

Šiuo metu Europos centrinis bankas suteikė Lietuvai 3 mlrd. eurų kvotą lengvatiniams kreditams gauti, kad būtų sušvelnintos krizės pasekmės. Būtina užtikrinti, kad šios lėšos pasiektų Lietuvą ir būtų teisingai paskirstytos. Kristina Krupavičienė pasiūlė, kad šių lėšų pagrindu ateityje būtų sukurtas Lietuvos valstybinis komercinis bankas.

Prezidentas Gitanas Nausėda atsakė, kad jis pritaria šiam pasiūlymui, nes jau ir ankščiau yra kalbėjęs apie Lietuvos valstybinio komercinio banko būtinybę.

Kristina Krupavičienė atkreipė dėmesį, kad ši krizė atskleidė jog nacionaliniu lygiu socialinis dialogas vyksta, bet jo trūksta regionuose. Trišalėje taryboje jau seniai įprasta susitikti su ministrais ir kitais atsakingais valstybės pareigūnais, tačiau regionuose profesinės sąjungos retai gauna progą aptarti svarbius klausimus su rajonų merais. Todėl daug klausimų regionuose nesprendžiami arba sprendžiami netinkamai. Savivaldybės valdo sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių ir komunalinių paslaugų įstaigas, kurių veikla svarbi daugeliui gyventojų. Todėl valstybė turi įstatymų ir finasinių priemonių pagalba stiprinti socialinį dialogą regionuose.

Krizė parodė koks didelis vaidmuo tenka valstybei kovojant su krize. Kristina Krupavičienė kaip pavyzdį nurodė vieną iki krizės sėkmingai veikusią didelę siuvimo įmonę, kurią išgelbėjo tik gautas valstybinis užsakymas pasiųti medicinines kaukes. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė siūlė keisti viešųjų pirkimų taip, kad valstybinius užsakymus gautų ne kokios turkiškos, o Lietuvos įmonės, kad Lietuvos darbuotojai turėtų darbą.

Visus Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymus pateiktus Prezidentui raštu skaitykite žemiau.

 

Lietuvos Respublikos Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai

2020-04-09 Nr. 10- 042

PASIŪLYMAI DĖL PARAMOS ĮMONĖMS DĖL DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMO

 

Finansinę paramą turi gauti įmonės, kurios nuo koronaviruso nukentėjo tiesiogiai ir netiesiogiai.

Tiesiogiai nukentėjusiomis turi būti pripažintos tos įmonės, kurių veikla yra uždrausta karantino metu: kirpyklos, odontologiniai kabinetai, maitinimo įstaigos, nemaisto prekių parduotuvės ir pn.

Netiesiogiai nukentėjusiomis turi būti pripažintos tos įmonės, kurių veikla dėl karantino nebuvo uždrausta, bet jos nukentėjo dėl to, kad dėl karantino buvo uždrausta su jų veikla susijusių įmonių veikla. Pvz:. daugelyje šalių uždarius drabužių parduotuves, sumažėjo užsakymų tekstilės įmonėms, o uždraudus nemaisto parduotuvių, aerobikos, šokių ir pn. veiklą jos neturi pajamų ir negali sumokėti už patalpų nuomą, todėl nekentėjo nuomotojai.

Tiesiogiai dėl koronaviruso nukentėjusias įmones galima skirstyti į pilnai nukentėjusias t. y. visiškai karantino metu negalinčias veikti įmones ( pvz:. odontologijos kabinetai, šokių mokyklos ir pn.) ir dalinai nukentėjusias įmones, kurios dalį paslaugų karantino metu teikia internetu ( maitinimo įstaigos ir pn.)

Finansinę paramą gali gauti įmonės, kurių pajamos karantino metu sumažėjo 25 % lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Parama verslui turi būti atskirta nuo paramos prastovoje esantiems darbuotojams, t.b. aiškūs mechanizmai ir schemos kada, kiek, kokiu būdu bus gauta parama.

Paramos suteikimo pasiūlymai turi būti atrenkami vadovaujantis principu „kuo paprasčiau“ ir „kuo greičiau“, nes kuo greičiau bus suteikta parama, tuo labiau bus sušvelninta ir sutrumpinta krizė.

Manome, kad greičiausiai ir paprasčiausiai suteikti paramą darbuotojams galima per Sodrą.

Paramą turi gauti tiesiogiai darbuotojas,o ne įmonė, kad nebūtų nesąžiningų darbdavių piktnaudžiavimo, ir palaikomas šalies vartojimas, kad verslas greičiau atsigautų. Jei darbuotojai turi pinigų, jie gali pirkti verslininkų prekes ir paslaugas, valstybė dėl to surenka daugiau mokesčių, o darbuotojai turi daugiau darbo ir didesnius atlyginimus.

Darbuotojas už prastovą turi gauti tokią sumą, kuri būtų ne mažesnė nei jo nedarbo pašalpa, nes esant mažesnei sumai darbuotojui dirbti yra nenaudinga ir dauguma darbuotojų išeis iš darbo.

Valstybei vis tiek reikės skirti panašią sumą bedarbio pašalpoms mokėti.

Per karantiną neišlaikius darbuotojų darbo vietoje ir prasidėjus ekonomikos atsigavimui darbdaviai negalės greitai susirasti trūkstamų darbuotojų, kurie tapo bedarbiais arba susirado kitą darbą, todėl jų veikla atsigaus lėčiau, o valstybė negaus tiek mokesčių, kiek gautų greitesnio verslo atsigavimo atveju.

Esant dalinei prastovai įmonės vadovybė kartu su profesinėmis sąjungomis ir darbo tarybomis turi nutarti, kurie darbuotojai turės prastovą.

Esant dalinei prastovai darbuotojui jo nedarbo pašalpos dydžio finansinė parama turėtų būti mokama už kiekvieną nedirbtą darbo dieną.

Įmonėms, kurios turėjo dėl karantino įstatymo nutraukti savo veiklą, padengti 50% jos nuomos ir komunalinių išlaidų sumos, gal tam tikslui tikslinga sukurti skolų užskaitų mechanizmą.

Įmonės, gavusios finansinę paramą karantino metu, įsipareigotų neatleisti savo darbuotojų tiek laiko, kiek gavo šią finansinę paramą. t. y. jei gavo du mėnesius, turi išlaikyti darbuotoją darbo vietoje du mėnesius po paramos gavimo.

Be to, šiuo metu, jei galvojama apie dalinį verslų veiklos tęsimą (pvz. lauko kavinės, kirpyklų veikla) reikia būtinai rūpintis darbuotojų saugumu.

Apie galimybes leisti dirbti sveikatos priežiūros įstaigoms (odontologinės paslaugos ir planinės operacijos, konsultacijos, reabilitacijos paslaugos) turi būti aptarti su sveikatos priežiūros specialistais profesionalais. Tikėtina, kad geriau išlaikyti pakankamai griežtą karantiną ir ne tik stabilizuoti padėtį, bet ir sulaukti ženkliai mažėjančio sergančiųjų skaičiaus ir  tik sumažinus iki minimumo rizikas (darbuotojų aprūpinimas tinkamomis asmens apsaugos priemonėmis, tinkamos sąlygos asmens higienai ir t.t) tęsti minėtų verslų veiklas. Kadangi reikia rimtai įvertinti ar norint išsaugoti verslą ir darbo vietas ir leidus jiems (per anksti) atnaujinti veiklą ar nesulauksim naujo protrūkio.

 

Pirmininkė Kristina Krupavičienė

 

 

 

 

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar