Spausdinti

Trisale taryba2

2020 m. balandžio 15 d. internete įvyko neilinis Trilašės komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jps pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis. Posėdyje buvo svarstomi du klausimai: finansinės pagalbos priemonės koronaviruso paveiktoms įmonėms ir darbuotojams ir kandidatų į Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą atrankos tvarka.

Darbdavių ir profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai prieš šį posėdį pateikė savo pasiūlymus kaip būtų galima sušvelninti krizės pasekmes.

Kristina Krupavičiene prieš posėdį atsiuntė pastabas dėl pateiktų pasiūlymų, kurias galima rasti staripsnio pabaigoje. Ji pažymėjo, kad neturi likti nei vieno, kuris dėl karantino sukeltų pasekmių neteko darbo, o dabar neturi jokių pajamų ir negali susimokėti už komunalines paslaugas. Švelninant karantino sąlygas būtina užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas. Kristina Krupavičienė pritarė grantų skyrimui smulkiam verslui padėti, nes kaip parodė kitų šalių patirtis tai padėjo smulkioms įmonėms igyventi sunkų laikotarpį ir greičiau atsigauti. Ji pažymėjo, kad Vyriausybės sprendimas apmokėti dalį nuomos įmonėms, kurių veikla buvo uždrausta karantino metu, jei nuomotojas sutinka 30% sumažinti nuomos kainą, yra sunki sąlyga. Todėl ji siūlė jos atsisakyti. 

Į darbdavių pasiūlymą, kad nuo koronaviruso nukentėjusioms įmonėms padėti būtina skirti lėšas, kurios būtų 20% metinio Lietuvos BVP dydžio, Finansų viceministrė Miglė Tuskienė atsakė, kad Lietuvos Vyriausybė artimai bendradarbiauja su Europos finansinėmis institucijomis, keičiasi informacija su kitomis Europos Sąjungos šalimis, todėl mato, kad visos šalys naudoja labai panašias finaansinės priemones ir skiria pagalbai apie 10% savo BVP.

Ji teigė, kad nereikia prisirišti prie komkrečių skaičių ir būtina skirti tiek pagalbos, kiek jos reikia. Dėl darbdavių siūlymo viešiesiems pirkimams valstybė skirtų 700 mln. eurų, kad būtų palaikomos Lietuvos įmonės, viceministrė atsakė, kad Vyriausybė supranta viešųjų pirkimų tvarką, tačiau juos surengti, kad viešiesiems pirkimams kiekvieną mėnesį būtų išleidžiama vienoda suma yra sunku, nes vieną mėnesį gali būti perkama daugiau, kitą – mažiau.

Miglė Tuskienė ir Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka papasakojo kas daroma, kad būtų sušvelnintos krizės pasekmės.

Buvo sutarta, kad socialinių partnerių pasiūlymai bus dar kartą apsvarstyti kitame Trišalės tarybos posėdyje.

Svarstant kandidatų į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą atrankos tvarką. Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai vieningai atmetė Vyriausybę atstovaujančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymus, kurie sumenkina Trišalės tarybos ir socialinių partnerių svarbą. Buvo siūloma, kad kiekviena organizacija, esanti Trišalėje taryboje, kuri atitinka būtinus reikalavimus, turi išsirinkti du savo atstovus, kuriuos egzaminuos ministerijos sudaryta speciali grupė, kuri atrinks kuris iš šių dviejų kandidatų tinkamas būti Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu. Tačiau egzaminuotojai gali nuspręsti, kad nei vienas iš kandidatų netinka, ir paskirti į judviejų vietą savo kandidatą iš kažkokio „papildomo sąrašo“. Tokiu būdu organizacija neturėtų nei vieno savo atstovo.

Socialinius partnerius stebino ir pasiūlymas kandidatams pateikti savo penkerių metų Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete veiklos planą, kai jau dabar koronaviruso pandemijos metu aišku, kad planuoti nieko negalima.

Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai pareikalavo, kad būtų gerbiami europinio socialinio dialogo principai ir pasitikima socialiniais partneriais, o atstovus į minetą komitetą rinktų Trišalė taryba, kurios nariais yra ir Vyriausybės atstovai.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis pažadėjo savo ministerijos pasiūlymus pataisyti, atsižvelgiant į socialinių partnerių pataisas.

 

Kitas Trišalės tarybos posėdis vyks balandžio 22 dieną.

 

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pastabos dėl priemonių, švelninant koronaviruso sukeltos krizės pasekmes, kurios buvo atsiųstos į Trišalės tarybos nariams.

Siūlyčiau išbraukti 1.2. dalies sakinį „Šia paramos priemone galėtų pasinaudoti visos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. per paramos teikimo laikotarpį", nes ji diskriminuoja kitus darbuotojus, dirbančius įmonėse, kurių apyvarta sumažėjo mažiau nei 30%, nes jie negautų subsidijų už prastovas, o geriau besitvarkančios įmonės, kurių apyvarta krito mažiau nei nei 30% būtų nubaustos už gerą darbą. Priklausomai nuo sektoriaus vienoms įmonėms apyvartos sumažėjimas 30%  nėra baisus, o kitoms - 15% kritimas gali būti pražūtingas.

Reikėtų papildyti 2.1 dalį sakiniu „Būtina užtikrinti, kad Europos centrinio banko sukurta Speciali pandeminio pirkimo programoje (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, PEPP) Lietuvai numatyta 3 mlrd. eurų kvota paramai, gaunant lengvatinius kreditus, pasiektų Lietuvos įmones ir tam būtų įsteigtas specialus valstybinis fondas, kuris greitai suteiktų laikiną finansinę paramą dėl koronaviruso krizės sunkumų turinčioms ir bankų paskolų negaunančioms didelėms ir socialiai svarbioms įmonėms. Fondo steigėja ir vienintelė akcininkė galėtų būti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).

Reikia išbraukti 3.3. sakinį „Labiausiai nukentėjusiems sektoriams turi būti peržiūrėti PVM tarifai bei atsisakoma bet kokių naujų mokestinių prievolių ar suvaržymų. Tai leistų užtikrinti, kad vėl pradėjusios veikti įmonės galėtų pasiūlyti vartotojams patraukliausias kainas”.

 Kiek Lietuvoje PVM bemažino, kainos niekad nemažėjo ir darbuotojų atlyginimai neaugo. Reikalauja iš valstybės paramos, o mokesčių mokėti nenori. Iš ko valstybė suteiks paramą, kaip atiduos skolas, kurias skyrė verslo paramai, iš kur atsiras lėšų medikų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui, jei verslininkai nemokės mokesčių? Kam tokie mokesčių nemokantys verslininkai iš viso reikalingi? Kuo tada tokie verslininkai skiriasi nuo nelegalių verslininkų, kurie nemoka mokesčių? Valstybės parama turi būti suteikiama tam, kad būtų palaikomas vartojimo lygis t.y. subsidijos darbuotojams, esantiems prastovoje, ir įmonių likvidumui palaikyti, kad jos neįsiskolintų ir nebeturėtų apyvartinių lėšų žaliavoms ir pn. įsigyti, atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais. 

Pagarbiai

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar