Spausdinti

eza virs

2020 m. rugpjūčio 6-8 d. dienomis Vilniuje vyko Tarptautinė konferencija „Darbuotojų organizacijų gebėjimų stiprinimas – būsimas darbuotojų įvaizdis atsižvelgiant į kintančias bendrąsias sąlygas“, kurį surengė Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kartu su Europos darbuotojų švietimo centru EZA, finansiškai padedant Europos Sąjungai. Nepaisant apribojimų, atsiradusių dėl pasaulyje išplitusios Covid- 19 viruso pandemijos, konferencijoje dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Latvijos ir Vengrijos.

Konferenciją atidarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Vilniaus universiteto asocijuota mokslininkė dr. Irena Eglė Laumenskaitė padarė pranešimą „Socialinio veikimo principai visuomenėje ir įmonėje“. Konferencijos dalyviams didelį įspūdį padarė jos žodžiai, kad Lietuvos valdžia labiausiai bijo sugrįštančių emigrantų, kurie pagyvenę Vakarų šalyse, nebenori taikstytis su savo teisų pažeidimais, ir profesinių sąjungų, nes jos yra jėga, turinti galia apginti darbuotojus nuo savivalės. Daugelį profesinės sąjungos narių sujaudino ir įkvėpė jos žodžiai apie didžiulę profesinių sąjungų atsakomybę ir svarbą visuomenės ir valstybės gyvenime.

Lietuvos Prezidento patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė užtikrino, kad Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda supranta socialinio dialogo ir profesinių sąjungų vaidmenį valstybės gyvenime, kuriant Gerovės valstybę ir priimant visiems gyventojams svarbius sprendimus.

Prezidentas ir jo patarėjai jau parodė pavyzdį visai šaliai, surengdami su profesinių sąjungų atstovais ne vieną oficialų ir neoficialų susitikimą. Atsižvelgus į profesinių sąjungų nuomonę Lietuvos Prezidentas pateikė Seimui ne vieną įstatymo pataisą.

Irena Segalovičienė patikino, kad prasidėjęs vaisingas Prezidentūros ir profesinių sąjungų bendradarbiavimas bus tęsiamas ir stiprinamas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ekonominės valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas savo pranešime „Darbuotojų atstovavimas keičiantis darbo pasauliui“ pristatė Europos Komisijos nuomonę apie padėtį Lietuvoje.

Jis pažymėjo, kad Europos Komisija, kaip Lietuvos silpnybę, nuolatos nurodo prastą socialinio dialogo padėtį Lietuvoje, kuri sukelia ir pagilina kitas socialinias Lietuvos problemas. Todėl Lietuvoje nepaisant gerų ūkio augimo rodiklių socialinė atskirtis auga, skurdas beveik nemažėja, mokytojai, gydytojai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai gauna nepakankamus atlyginimus, o pensininkai - per mažas Lietuvos išsivystymui pensijas.

Jonas Rasimas atskleidė, kad Europos Komisija šiuo metu ketina priimti pandemijos pažeisto Europos Sąjungos šalių ūkio gelbėjimo planą, teikiant didžiules paskolas su mažomis palūkanomis arba visai be palūkanų. Po naujų metų šios lėšos turėtų pasiekti ir Lietuvą. Todėl profesinių sąjungų dalyvavimas užtikrinant, kad lėšos būtų paskirstytos skaidriai ir teisingai yra labai svarbus. Jonas Rasimas patikslino, kad šios lėšos nėra susijusios su Lietuvos Vyriausybės priimtu Ateities ekonomikos DNR planu.

Antros konferencijos dienos rytą moderuojant Kristinai Krupavičienei buvo svarstomi socialinio dialogo stiprinimo Lietuvoje klausimai.

Seimo narys Tomas Tomilinas pasidžiaugė neseniai įmonėje „Bolt“ įvykusiu streiku, kuris yra pirmasis Lietuvoje streikas taip vadinamoje „skaitmeninės platformos“ įmonėje, kurioje darbuotojai dirba nepažinodami vienas kito ir net nežinodami savo darbdavio. Tai, jo manymu, yra svarbus istorinis virsmo taškas Lietuvos darbuotojų ir profesinių sąjungų judėjime.

Jis pažymėjo, kad valdančioji koalicija supranta socialinio dialogo ir profesinių sąjungų svarbą, todėl atidėjo naujo Darbo kodekso priėmimą, kad darbdaviai ir profesinės sąjungos galėtų geriau suderėti dėl jo straipsnių. Buvo pasirašytos pirmos Nacionalinės kolektyvinės ir šakų kolektyvinės sutartys. Gyventojai įgyjo galimybę skirti dalį savo Gyventojų pajamų mokesčio tik profesinėms sąjungoms, nekonkuruojant su kitomis nevyriausybinėmis arba labdaros organizacijomis.

Jis paragino Seimo rinkimuose balsuoti už valdančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partiją, kad pradėti darbai būtų sėkmingai tęsiami.

Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimo instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis savo pranešime pristatė pagrindinies kliūtis stiprinant darbuotojų organizacijų gebėjimus ir būdus joms stiprinti.

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vyriausia specialistė socialiniam dialogui ir darbo teisei Kristina Miheš (Cristina Mihes) virtualiu būdu supažindino su TDO konvencijomis, kurios užtikrina profesinių sąjungų veiklą ir kolekyvinių sutarčių sudarymą.

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas „Eurofound“ korespondentė ir teisininkė Barbara Surdykovska (Barbara Surdykowska) papasakojo apie Lenkijos patirtį sudarant kolektyvines sutartis ir vystant socialinį dialogą.

Po to vyko diskusija apie socialinį dialogą šakos ir regiono lygiu, kurią moderavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė papsakojo apie pasirašytų Nacionalinės kolektyvinės sutarties ir šakų kolektyvinių sutarčių sudarymo sunkumus ir pamokas.

Didelio susidomėjimo sulaukė pirmosios Lietuvoje šakos sutarties privačiame sektoriuje, kurią sudarė Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ priklausančios transporto profesinės sąjungos ir Nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“, aptarimas.

Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas pažymėjo, kad šiuo metu, kai baigiamas priimti Mobilumo paketas, kuris suvienodins darbo ir apmokėjimo sąlygas visoje Europos Sąjungoje, bendradarbiavimas tarp Lietuvos darbdavių ir profesinių sąjungų tampa vis svarbesnis. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis ES šalių, pasinaudodamos Mobilumo paketu, bando susidoroti su konkurentais iš Lietuvos. Romas Austinskas patikino, kad Asociacija „Linava“ ketina pretęsti kolektyvinę sutartį su Baltijos transporto transporto profesine sąjunga „Solidarumas“, nes vairuotojų trūksta visoje Europoje, todėl darbdaviams svarbu žinoti ko nori darbuotojai, kad vairuotojai neišeitų dirbti pas konkurentus.

Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas papasakojo apie savo patirtį dirbant su vairuotojais ir darbdaviais. Jis pasidžiaugė pagal kolektyvinę sutartį sudaryta dvišale darbdavių ir profesinių sąjungų komisija, kuri padeda greitai, be darbo ginčų komisijų spręsti iškilusius nesutarimus tarp darbdavių ir darbuotojų.

Jis pareiškė, kad vairuotojai turi turėti teisę pasirinkti nakvoti viešbutyje ar vilkike, nes dirbant Europoje nevisada yra galimybė rasti tinkamą ir kokybišką nakvynę viešbučiuose, kurie dažnai yra toli nuo vilkikų stovėjimo aikštelių, nors įsigaliojus Mobilumo paketui vairuotojai privalėtų nakvoti tik viešbučiuose.

Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarnošč“ kelių transporto šakos pirmininkas Tadeušas Kucharskis (Tadeusz Kucharsky) papasakojo apie profesinių sąjungų sunkumus ginant vairuotojų teises į orias darbo ir apmokėjimo sąlygas. Jis paneigė daugybę transporto įmonių darbdavių teiginių, kuriais bandoma prisidengti, kad darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygos nebūtų gerinamos.

Diskusijose išaiškėjo, kad Lietuvos vilkikų darbo apmokėjimo sąlygos yra geresnės nei Lenkijoje, nes Lietuvoje vairuotojams privaloma mokėti darbo užmokestį, kuris turi būti 65% didesnis už minimalų atlyginimą, kai tuo tarpu Lenkijoje vairuotojams mokamas minimalus atlyginimas, o kitą dalį jų pajamų sudaro dienpinigiai, todėl Lietuvos vairuotojų pensijos ir socialinės išmokos bus didesnės nei Lenkijoje.

Po pietų vyko diskusija apie darbuotojų judumą, kurią moderavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.

Jis atskleidė, kad vakar pažiūrėjęs statistinius duomenis pamatė, kad per trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų Lietuva neteko vieno milijono trisdešimt tūkstančių gyventojų: daugiau nei 200 000 gyventojų dėl sumažėjusio gimstamumo, o daugiau nei 700 000 dėl emigracijos. Lietuva pagal gyventojų mažėjimą tvirtai pirmauja pasaulyje ir lygiuojasi su šalimis, kuriose siaučia karai ir badas.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) kolektyvinių derybų komiteto narys Slavomiras Adamčikas (Slawomir Adamczyk) papasakojo ką Europos Sąjungos mastu daro profesinės sąjungos, kad atlyginimai būtų teisingi, leistų darbuotojams oriai gyventi ir būtų užkirstas kelias socialiniam dempingui, kuris kenkia ES vienybei.

Latvijos laisvų profesinių sąjungų susivienijimo LBAS pirmininkas Egilas Baldzenas (Egils Baldzens) papasakojo apie Latvijos patirtį ginant darbuotojų teises pandemijos sąlygomis.

Diskutuojant paaiškėjo, kad Latvijos Vyriausybė priemonės sušvelninti pandemijos sukeltą krizę buvo daug didesnės nei Lietuvoje.

Didelio susidomėjimo sulaukė Latvijos statybų šakos kolektyvinė sutartis, kuri nustatė minimalų statybininkų atlyginimą, kuris yra gerokai aukštesnis už minimalią algą, mainais į nuo dvigubai iki pusantro karto sumažintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą.

Latvijoje darbuotojų iš trečiųjų t. y. ES nepriklausančių šalių dirba nepalyginamai mažiau nei Lietuvoje todėl socialinis dempingas Latvijoje dar nėra tokia didelė problema vietinams darbuotojams kaip Lietuvoje.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis prisipažino pavydintis latviams, kurie sugebėjo įtikinti savo Vyriausybę imtis veiksmų, kurie daug geriau nei Lietuvoje padėjo verslui ir darbuotojams išgyventi pandemijos sąlygomis

Jis gyrė Lietuvos Vyriausybės sprendimą prieš trejus metus beveik be apribojimų leisti Lietuvoje įdarbinti užsieniečius, nes šie dirbdami sumoka Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir kitus mokesčius, tačiau socialine parama nepasinaudoja, kadangi padirbę Lietuvoje jie grįšta į savo šalis.

Kristina Krupavičienė paprieštaravo A.Romanovskiui ir atskleidė, kad profesinė sąjunga išaiškino, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių neprivalo draustis PSD, todėl darbdaviams užsieniečiai, net mokant vienodą atlyginimą yra „pigesni“ už vietinius darbuotojus.

Po to vyko diskusija apie naujas užimtumo formas ir darbuotojų socialines garantijas, kurią moderavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narė Jelena Jurėnienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka padarė pranešimą apie socialines garantijas darbuotojams ir Europos socialinį ramstį.

Apie bendrus nedarbo standartus ES šalyse papasakojo Europos ekonominio ir socialinio komiteto narė Daiva Kvedaraitė. Ji atskleidė, kad Lietuva pagal sudarytų kolektyvinių sutarčių skaičių yra gėdingoje paskutinėje vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių.

Lietuvos užimtumo tarnybos direktorė Inga Baltanosienė padarė pranešimą „Nuotolinis darbas – geriausia darbo forma COVID-19 karantino sąlygomis“, kuriame aptarė perėjimo dirbti nuotoliniu būdu pranašumus ir dėl nuotolinio darbo kylančius sunkumus.

Gidų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis pristatė darbuotojų, dirbančių su individualios veiklos pažymėjimais, problemas ir jų sprendimo būdus.

Kitą dieną vyko diskusija apie naujų narių pritraukimo į profesines sąjungas būdus, kurią moderavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas.

Didelio susidomėjimo sulaukė Profesinės sąjungos „Prekybos centrų darbuotojų lyga“ pirmininko Edgaro Marcinkaus pranešimas apie tai, kaip naudodamas socialinį tinklą „Facebook“ jis sugebėjo suburti į profesinę sąjungą prekybos centrų darbuotojus, kurie yra vieni iš labiausiai užguitų Lietuvos darbuotojų. Jis atskleidė, kad „Facebook“ paskyroje veikiantis šios profesinės sąjungos puslapis jau turi daugiau nei dešimt tūkstančių sekėjų, nuolatos atlieka darbuotojų apklausas dėl darbo ir apmokėjimo sąlygų ir atskleidžia profesinių sąjungų naudą darbuotojams.

Apie Vengrijos patirtį stiprinant darbuotojų atstovavimą pasakojo Vengrijos nacionalinės darbuotojų konfederacijos MOSZ atstovas Laslo Laslockis (Laszlo Laszloczki). Ji pažymėjo, kad dėl technologinių naujovių keičiasi ne tik darbo pobūdis, bet ir darbuotojų, ypač jaunų, požiūris į darbą ir profesines sąjungas. Todėl būtina naudoti naujus būdus įtraukiant darbuotojus, ypač jaunus, į profesinių sąjungų veiklą.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė padarė pranešimą apie darbuotojų interesų atstovavimą socialiniame dialoge COVID- 19 karantino sąlygomis. Ji atskleidė, kad pandemijos sąlygomis profesinių sąjungų dėka Vyriausybė priėmė daug darbuotojams naudingų įstatymo pataisų, kurios padėjo sušvelninti pandemijos sukeltos krizės pasekmes darbuotojams, o tuo pačiu ir visam Lietuvos ūkiui.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisinkas Vitalius Jarmontovičius supažindino konferencijos dalyvius su Darbo kodekso pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bei atsakė į konferencijos dalyvių klausimus.

Uždarant konferencija Lenkijos atstovas Tadeušas Kucharskis paragino profesinės sąjungos narius dirbti ir kovoti taip, kad mūsų vaikai galėtų gyventi geresniame pasaulyje.

Daugiau žiūrėti čia ir čia.

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar