Dėl profesinių sąjungų teisių pažeidimų

2020 m. rugpjūčio 6-8 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba po diskusijų, vykusių tarptautinėje konferencijoje „Darbuotojų organizacijų gebėjimų stiprinimas – būsimas darbuotojų įvaizdis atsižvelgiant į kintančias bendrąsias sąlygas“, priėmė rezoliuciją dėl profesinių sąjungų teisių pažeidimų, kurią nusiuntė Lietuvos vadovams.

LR Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai

LR Seimo Pirmininkui gerb. Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui

 

 

Lietuvos profesinės sąjungos Koordinacinės tarybos REZOLIUCIJOS

priimtos Koordinacinės tarybos posėdyje ir tarptautinėje konferencijoje

,,Darbuotojų organizacijų gebėjimų stiprinimas – būsimas darbuotojų įvaizdis atsižvelgiant į kintančias bendrąsias sąlygas“

 

2020-08-06/08 d.d.

 

DĖL PROFESINIŲ SĄJUNGŲ TEISIŲ PAŽEIDIMŲ

 

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“,

vienijanti įmonių, įstaigų ir organizacijų, šakos ir teritorines profesines sąjungas;

įvertindama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, numatančią kiekvienam asmeniui teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, jungtis į asociacijas kartu su kitais, taip pat teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti;

atsižvelgdama į Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ ir konvencijoje Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principo taikymo“;

remdamasi Tarptautinės darbo organizacijos priimta rekomendacija „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems suteikiamų sąlygų“ Nr. 143, bei 1970 metais išleista rezoliucija „Dėl profesinių sąjungų teisių ir jų santykio su pilietinėmis laisvėmis“;

išreiškia susirūpinimą dėl šių teisių užtikrinimo ir kai kurių kitų socialiniai sričiai priskiriamų klausimų, kaip antai:

Dėl socialinio dialogo sąlygų

 

Vyriausybė nuolat deklaravo, kad stiprins profesines sąjungas, kad jai labai svarbus socialinis dialogas. Iš tikrųjų Vyriausybė parodė atitinkamą dėmesį, nes pasirašė Nacionalinį susitarimą dėl pareiginėsbazinio dydžio didinimo, taip pat pasirašytos medicinos, švietimo, socialinių darbuotojų šakų kolektyvinės sutartys. Pradėtas darbas dėl vandentvarkos šakos kolektyvinės sutarties, tačiau procesą komplikuoja įmonių priklausomumas  savivaldybėms, o suderinti interesus tokiam kiekiui socialinių partnerių ypač sudėtinga, jei atsižvelgsime į tai, kad savivaldybių lygmenyje socialinis dialogas vyksta vangiai.   

Tenka apgailestauti, kad ši Vyriausybė, nors ir deklaruodama socialinio dialogo svarbą, nieko nepadarė, kad paskatintų dialogą savivaldybių lygmenyje, kad būtų stiprinami socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė. Savivaldybėse toliau formavosi atskiros „kunigaikštystės“, kuriose, galimai klesti „švogerystė” korupcija, protekcionizmas ir demokratinė diktatūra. Todėl būtina atnaujinti Socialinio dialogo stiprinimo programą, kurį Vyriausybė buvo priėmusi 2007-2011 metais.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.301900?jfwid=rivwzvpvg

Vykdant šią programą regionuose buvo įkurti socialinio dialogo koordinavimo centrai, vyko darbuotojų konsultavimas ir informavimas, buvo teikiama parama pasirašant kolektyvinės sutartis privataus kapitalo įmonėse, suklestėjo socialinis dialogas savivaldybėse.

Vyriausybė padėjo pamatus dialogui su socialiniais partneriais, tai yra Nacionalinis susitarimas dėl reformų ir pažangos, kurį pasirašė ir profesinės sąjungos, ir darbdaviai, tačiau ledai beveik nepajudėjo  privačiame sektoriuje. Atskirose įmonėse profsąjungos „stumdosi” su darbdaviais imituodami socialinį dialogą, nors retai kur yra geros kolektyvinės sutartys ir abipusė pagarba, tačiau galime konstatuoti, kad tokių įmonių yra ir tai džiugina ir suteikia vilties. 

Socialiniai partneriai: Vyriausybė, profesinės sąjungos ir darbdaviai Nacionaliniame susitarime įsipareigojo skatinti socialinį dialogą, remti vieni kitus, tačiau įsipareigojimas ir liko neįvykdytas, profesinėms sąjungoms nesulaukus jokios paramos. 

Tam, kad Nacionalinis susitarimas dėl reformų ir pažangos būtų įgyvendintas, turi būti patvirtinta veiksmų programa ir numatytas finansavimas.

Reikalaujame skirti deramą paramą socialinio dialogo skatinimui, kaip numato Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 152 str.:

Europs Sąjunga, atsižvelgdama į nacionalinių sistemų įvairovę, pripažįsta ir remia socialinių partnerių vaidmenį savo lygiu. Ji remia socialinių partnerių dialogą, kartu gerbdama jų savarankiškumą.

 

COVID-19 pandemija atskleidė europinio socialinio dialogo Europoje svarbą, sprendžiant svarbius su darbo santykiais susijusius klausimus.

Tik tos įmonės ir įstaigos, kuriose veikia profesinės sąjungos ir vyksta nuolatinis socialinis dialogas, sugebėjo greitai rasti geriausius darbuotojams ir darbdaviams sprendimus, užtikrinant saugias ir lanksčias darbo sąlygas, bei padėjo joms išgyventi sunkiomis netikėtai atsiradusios krizės aplinkybėmis.

Ateityje dėl panašių epidemijų ar dėl kitų priežasčių sukeltos krizės neišvengiamai pasikartos, todėl būtina tam ruoštis ir stiprinti socialinį dialogą, kuris padeda efektyviai susidoroti su krizėmis ir jų pasekmėmis. Deja, Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir kitos tarptautinės organizacijos savo rekomendacijose Lietuvai nuolatos nurodo, kad socialinis dialogas ir bendradarbiavimas mūsų šalyje yra nepakankamas ir atsilieka nuo europinių standartų.

Nors socialinio dialogo padėtis Valstybės valdomose įmonėse ir įstaigose po truputį gerėja ir jau pasirašomos šakų kolektyvinės sutartys, tačiau privačiose įmonėse ir regionuose kolektyvinių sutarčių nedaugėja, o socialinis dialogas beveik nevyksta.

Pateikiamas grafikas rodo, kad Lietuvą yra paskutinėje vietoje ES pagal kolektyvinių sutarčių sudarymą.

Graph 1: Collective bargaining coverage in the EU, 2000-2018

Kolektyvinių sutarčių aprėptis,

Šaltinis: European Commission, Brussels, 3.6.2020 (SWD (2020) 105 final)

 

Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai dažnai nesupranta socialinio dialogo, socialinio bendradarbiavimo ir kolektyvinių sutarčių naudos, sudarant lankstesnes ir geresnes darbo sąlygas bei užtikrinant sėkmingesnę įmonių veiklą, o regionų valdžia – naudos, sprendžiant regionines problemas, susijusius su darbo santykiais ir savivaldybės pavaldume esančių įstaigų ir įmonių darbu. Tam, kad didėtų atlyginimai remti socialinį dialogą įmonių, įstaigų, šakos, teritorijų, nacionaliniu lygiu. Socialiniams partneriams dažnai trūksta žinių apie kolektyvinių sutarčių sudarymo eigą. Trūksta lėšų samdyti ekspertus, kurie galėtų padėti sudaryti visoms pusėms naudingas įmonės, įstaigos, šakos, teritorines ar nacionalines sutartis. Todėl socialiniam dialogui Lietuvoje stiprinti būtinas nuolatinis valstybės dėmesys, kaip numato Europs Sąjungos sutarties dėl veikimo 152 str.

Šiuo metu valstybė skiria lėšas socialinio dialogo paramos ir stiprinimo programoms. Tos lėšos yra naudojamos narių mokymams, tačiau krizės sąlygomis, šios lėšos turi būti skiriamos profesinių sąjungų organizacijų stiprinimui. Lėšos reikalingos vizitams į įmonės, derybinių galių palaikymui, ekspertinei paramai. Todėl, siekiant greičiau įveikti koronaviruso sukeltą krizę ir jos pasekmes reikalaujame, kad Vyriausybė skirtų papildomą finansavimą socialinio dialogo stiprinimui, socialinių partnerių organizacijų atsparumui stiprinimui.

1. Dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ narių diskriminavimo

 

Kolektyvinių sutarčių pasirašymas įmonėse tapo dar vienu išbandymu ir mūsų profsąjungos narių diskriminavimu. Tas itin pasireiškia įmonėse, kur nusistovėjusi sena tvarka, o įmonėje esančios profsąjungos glaudžiai „suaugusios”, galimais korumpuotais ryšiais su administracija, yra atvejų, kai padalinių vadovai tampa net profsąjungų renkamų organų nariais.

Šiose įmonėse kolektyvinės sutartys pasirašomos su administracijai tinkamomis profsąjungomis ir tokios sutartys galioja visam kolektyvui, išskyrus papildomas garantijas ir privilegijas kolektyvinę sutartį pasirašiusiai profsąjungai. Tokiu būdu įmonės darbuotojai yra dezinformuojami, kolektyvas suskaldomas, skatinamas padlaižiavimas, siejama baimė, susipriešinimas. Esant tokiai situacijai, praėjus 30 metų po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, bandoma paminti profsąjungų solidarumo, vienybės principus, palaužti profsąjungos narius taikant psichologinį smurtą, norima, kad nustotume kovoti už tvarką, teisingumą ir solidarumą. Negalime palikti pažeidžiamų kolegų bėdoje. Tikime, kad pokyčiai galimi, o įstatymai turi garantuoti visoms profesinėms sąjungoms lygias teisės, kaip ir numato LR Konstitucijos 50 str.

Reikalaujame pakeisti Darbo kodekso 188 straipsnis. Kolektyvinių derybų tvarka, 2 d. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys ir išdėstyti jį sekančiai:

188 straipsnis. Kolektyvinių derybų tvarka, 2 d. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.

1. Dėl psichologinio smurto darbe ir Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos Nr. 190 ratifikavimo

 

Tarp įmonių, kuriose vyksta profesinių sąjungų teisių pažeidimai, paminėtina: AB „Lietuvos geležinkeliai”, kuri profsąjungos pirmininkui Stanislavui Fedaravičiui ir jo vadovaujamai profsąjungai iškėlė bylą dėl garbės ir orumo įžeidimo, nes savo interviu Stanislavas Fedaravičius paviešino kaip buvo padalintas 6 mln. premijų biudžetas. Bylos vyksta jau trejus metus, profesinės sąjungos pirmininkas sulaukia grasinimų, kad teks mokėti milžiniškas sumas advokatų išlaidoms. 

Profsąjungoms bylinėtis su darbdaviais tuoj bus per brangu, tikimasi, kad tai atgrasins profsąjungas kreiptis į teismus dėl jų teisių pažeidimų. Turi būti priimtas teisės aktų pakeitimas, ribojantis žalos atlyginimo dydį, kuris gali būti priteisiamas iš profesinių sąjungų dėl jų teisių gynimo teisme.

Be to, psichologinį smurtą darbe patyrė greitosios medicinos pagalbos medikai, įkalinimo įstaigų medikės, kai kurie profsąjungų nariai po patirto smurto atsidūrė ligoninėje. Nušalinti buvo, net pora įstaigų direktorių-smurtautojų. Tačiau kitose įstaigose dar problemos nesibaigia, vyksta teismai, nes smurtas tampa dar rafinuotesnis. Pravieniškių laisvės atėmimo vietoje, darbdavys, norėdamas nubausti nepaklusnius darbuotojus, pareikalavo iš darbuotojų gražinti atlyginimo permokas už 3 metus, o darbuotojai, atsakingai už tabelių pildymą, iškėlė baudžiamąją bylą dėl neteisingos darbo laiko apskaitos. Pastarosios bylos šiuo metu nagrinėjamos teisme.

Psichologinis smurtas darbe, tai problema, apie kurią nenorima kalbėti, nenorima jos matyti ir spręsti. Todėl reikalaujame ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos Konvenciją Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje“ ir papildyti Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 30 straipsnį, 3 dalimi, ir išdėstyti taip:

30 straipsnis. Darbuotojų garbės ir orumo gynimas

1. Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

2. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.

3. Darbdavys būtinąsias priemones psichologiniam smurtui darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti aptaria ir suderina su profesinė sąjunga ir viešai paskelbia visam kolektyvui.

 

 

1. Dėl konfidencialumo įsipareigojimų ir teisės viešinti informaciją apie įmonės darbo sąlygas

 

Konfidencialumo sutartys tapo rimta kliūtimi profsąjungų veikloje. Įsidarbinantis darbuotojas pasirašo konfidencialumo sutartį, kurioje darbuotojui surašomi pertekliniai, ribojantys žodžio laisvę, galimybę kurti profsąjungą reikalavimai. UAB „Depo DIY LT“ patirtis parodė, kad įsikūrus profsąjungai, apribotos visos jos teisės, nes darbuotojams yra uždrausta teikti bet kokia informaciją apie įmonę tretiesiems asmenims. Atimta teisė kalbėti apie darbo sąlygas, jau nekalbant apie atlyginimus. Profsąjungos pirmininkei įteikti įspėjimai, kurių ji negali skųsti, tačiau po antrojo tokio įspėjimo ji galimai bus atleista iš darbo. Įspėjimus darbe turi būti leidžiama skųsti, nes jie apriboja profsąjungų teisę veikti. 

 

Lietuvos profesinės sąjungos Koordinacinė taryba reikalauja užtikrinti profesinių sąjungų veiklos laisvę, laisvę jungtis į profesines sąjungas, laisvę skleisti savo nuomonę apie darbuotojų darbo sąlygas ir profsąjungų lyderių garantijas įmonėse.

Reikalaujame užtikrinti pažeidžiamų darbuotojų atstovų teisių gynybą ir ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos Konvenciją Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje“.

Reikalaujame laikytis ratifikuotų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų 87 ir 98.

Darbo kodekso 39 straipsnio reglamentavimas nenumato konfidencialios informacijos draudimo netaikymo darbuotojų atstovams, tokiu būdu sukurdamas prieštaringą situaciją – iš vienos pusės numatydamas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme teises ginant savo narius gauti informaciją iš darbdavio ir darbuotojų, kita vertus Darbo kodekso įstatymo lygmeniu nenumatydamas šios teisės, kaip išimties iš konfidencialios informacijos draudimo.

S i ū l o m e papildyti Darbo kodekso 39 straipsnio 1 dalį, numatant konfidencialios informacijos atskleidimo draudimo netaikymą darbuotojų atstovams ir šią dalį išdėstant sekančiai:

„Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas netaikomas, kai informacija teikiama valstybės ar savivaldybės institucijai, darbuotojų atstovams, ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat kai informacija teikiama teismui ar kitam ginčus nagrinėjančiam organui.“

Reikalaujame pakeisti Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

3) Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga ar organizacija yra likviduojama ar bankrutuoja;

Panaikinti Darbo kodekso 168 straipsnio 4 dalį;

Pakeisti Darbo kodekso 168 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

4) Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos garantijos taikomos tokiam kiekvienos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organų narių skaičiui, koks yra profesinės sąjungos tarybos narių skaičius, nurodytas steigimo dokumentuose.“

Dėkojame už bendradarbiavimą.

 

Pagarbiai,

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“

Pirmininkė Kristina Krupavičienė