Spausdinti

Rugsėjo 5 d.  Briuselyje vyko Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Rytų partnerystės tęstinio komiteto, kurio nare esu, posėdis. Posėdyje dalyvavo Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) atstovas, kuris supažindino su naujausia informacija apie padėtį Rytų partnerystės šalyse, pirmiausia Gruzijoje. Kalbėjo apie padėtį Ukrainoje, Armėnijoje ir Maldovoje.

Šios šalys patiria ypatingą „spaudimą“ iš Rusijos prisijungti prie kuriamos Eurazijos muitų sąjungos. ES politikai deda daug vilčių į lapkričio 27-28 d. Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės Vadovų Forumą. Kurio metu tikimasi, jog bus pasirašytos Asocijuotos  sutartys tarp ES ir bent kelių Rytų partnerystės šalių, pirmiausi su Ukraina.

Posėdžio metu turėjau galimybės paklausti apie ES ir Baltarusijos santykius bei koks progresas yra padarytas ir kokios tolesnės politikos ketina laikytis ES bei socialiniai partneriai Baltarusijos atžilgiu. Paminėjau tai, jog Lietuva, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES tarybai, laikosi gerų  kaimynystės santykių plėtojimo su Baltarusija politikos, ypač pasienio regione,  plėtojamas bendradarbiavimas  kultūros, sporto srityse. Tad kokios politikos turėtų laikytis socialiniai partneriai? Europos išorės veiksmų tarybos atstovas sakė, jog vienareikšmiai atsakyti į šį klausimą negali, nes ES šalių požiūris į Baltarusiją ir santykius su šia šalimi nėra vieningas. Rytų partnerystės komiteto pirmininkas, Europos profesinių sąjungų konfederacijos Valdybos narys Andrzej Adamczyk sakė, jog, jo atsovaujama Lenkijos nepriklausoma profesinė sąjunga „Solidarnosc“ Kolkas laikosi vienareikšmės politikos –  bendradarbiauti tik su nepriklausomomis Baltarusijos profesinėmis sąjungomis.

Daiva Kvedaraitė

LPS "Solidarumas"

tarptautinė sekretorė

EESRK narė