Nuo lapkričio 1 dienos mobingo nebebus?

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –
DK) 30 straipsnio pakeitimas iš tiesų pristatomas kaip labai reikšmingas pokytis
sprendžiant sudėtingą mobingo (psichologinio smurto) darbe problemą. Rengdami šį
įstatymo keitimą projekto autoriai teigė, kad psichologinio smurto apibrėžimo
reglamentavimas įstatyme, išplėstos darbdavio pareigos užtikrinti darbuotojų gerovę į jas
įtraukiant ir apsaugą nuo mobingo apraiškų, baigtinio sąrašo vietų, kur smurtas ir
priekabiavimas draudžiamas reglamentavimas išplės darbuotojo teises skųsti mobingo
apraiškas. Taip pat reikia akcentuoti ir tai, kad papildytas DK 58 straipsnio 3 dalyje
nurodytų pagrindų, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sąrašas, papildant,
kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas ir psichologinis smurtas.
Tai jau dabar visi tie darbuotojai, kurie patiria mobingą iš savo darbdavių gali
lengviau atsidusti? Ir jau nebebus tų kartas nuo karto visus sujaudinančių istorijų apie
palūžusius nuo kasdieninio subtiliai užmaskuoto psichologinio smurto ir dėl to kilusios
imitacijos, kad kažkas yra daroma problemai spręsti?
Lyg ir turėtų taip būti. Tačiau neskubėkime.
Pirmiausia, apibrėžimas, t. y. mobingo turinio nustatymas. Lyginant su galiojusiu
įstatymo reglamentavimu, turinys išplėstas. Iki įstatymo pakeitimo galiojęs
reglamentavimas aiškiai uždraudė priešiškus, neetiškus, žeminančius, agresyvius,
užgaulius ir įžeidžiančius veiksmus, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės
garbę ir orumą. Dabar sąvoka reglamentuota konkrečiai. Kaip mobingo sąvokos
įtvirtinimas pakeis mobingo apraiškų darbe mastą – bus tikrai įdomu sužinoti. Ateitis
parodys ar tokiu būdu bus išspręsta psichologinio smurto problema.
Antra, išvardijimas, kur draudžiamas smurtas ir priekabiavimas. Kitaip sakant,
įstatymas dabar pateikia baigtinį sąrašą vietų, kuriose jis draudžiamas, lyg būtų galima
pagalvoti, kad yra vietų, kur jis leidžiamas.
Trečia, darbdaviui numatoma pareiga imtis priemonių smurto ir priekabiavimo
prevencijai, t. y. imtis jų šalinimo ir kontrolės priemonių – nustatyti pranešimų apie
smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką, patvirtinti smurto ir
priekabiavimo prevencijos politiką, organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir
priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir
priekabiavimo srityje. Turbūt reikia patikėti, kad šis konkretus reglamentavimas bus
naudingas. Tik man niekaip neduoda ramybės mintis, ar tikrai darbuotojas, diena iš
dienos patiriantis psichologinį smurtą, dar turi pasimokyti teorijos apie jo pavojus??
Tačiau svarbiausias pakeitimas, į kurį reikia atkreipti labai rimtą dėmesį, mano
nuomone, yra DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto papildymas. Pagal naują
reglamentavimą smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą laikytinas
šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Reiškia už mobingą darbdavys turi teisę nutraukti
darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos. Kas gi čia blogo, paklausite?

Vieningai pripažįstama, kad būtent darbo santykiuose mobingas yra didelė, jei ne
didžiausia problema. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorės J.Vveinhardt
žodžiais, mobingą naudojančių asmenų tikslas yra auką pagaliau priversti išeiti iš darbo,
sukeliant aukai emocinį skausmą, įtampą, nemalonius išgyvenimus, dėl kurių auka gali
pasijusti nevisavertė. Kaip žinia, kiekviename darbe yra vadovas, kuris turi pareigą
organizuoti visą darbo procesą, tame tarpe ir sukurti tokią aplinką, kurioje darbuotojas
nepatirtų mobingo, taip pat vadovui kyla atsakomybė už visą įstaigos veiklą. Gerai, kad
daugelyje įstaigų, įmonių ir organizacijų darbdaviai yra kompetentingi, kultūringi, turi
išlavintą emocinį intelektą ir jiems svarbi jų vadovaujamos įstaigos darbuotojų
psichologinė atmosfera. Tačiau ar tikrai jau nebesutinkate kitokių vadovų, kurie atvirai
ar maskuodami, vieni ar pavaldinių padedami „sudaro“ sąlygas darbuotojui pačiam išeiti
iš darbo arba …palūžti.
Nežinau kodėl įstatymo leidėjams, įstatymų projektų rengėjams, svarstytojams,
derintojams ir dar daug kam atrodo, kad vadovas tokiose darbo vietose, kur susiduriama
su šia problema, yra kaip atskirtas nuo visos sistemos ir viskas, ko trūko vadovui
suvaldyti mobingą, yra dabar jau įstatymu reglamentuojama pareiga patvirtinti smurto ir
priekabiavimo politiką, sudalyvauti mokymuose, kaip atpažinti psichologinio smurto
formas ir DK šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašo papildymas ir galimybė atleisti
darbuotoją už psichologinio smurto taikymą kolegai. Gal ir gerai, jei didžiausia
problema nebūtų tai, kad tik VADOVO ( ir jam pavaldžių asmenų) taikomas
psichologinis smurtas yra ta priežastis, kodėl žmonės galų gale išeina iš darbo ar iš
gyvenimo. Tikrai esu įsitikinusi, kad joks darbuotojui pagal pavaldumą lygus asmuo,
tiesiog šiaip sau be tikslo mobingo nepradės, o jei tą darytų be vadovo žinios ir leidimo,
galėtų būti greit suvaldytas ir be įstatymo pakeitimo. O darbo kodekso 58 straipsnio
minėtas pakeitimas tik dar labiau atriša rankas nesąžiningam vadovui piktnaudžiauti.
Dabar jam, demonstruojančiam administracinį ir pavaldumo pranašumą prieš neįtinkantį
darbuotoją, užteks tik sudaryti komisiją dėl jo pareigų „pažeidimo“ tyrimo, kuri nuspręs,
kad pats darbuotojas vykdė mobingą (nors iš tikrųjų patyrė darbdavio neigiamus
veiksmus) ir jis galės būti atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, be įspėjimo
nemokant jam išeitinės ir negalint gauti nedarbo išmokų iš užimtumo tarnybos!!! Tikrai
noriu, kad suprastumėte – nesvarbu, kad tai netiesa, kad Jūs tikrai nevykdėte jokio
mobingo, jus galės tiesiog atleisti už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Štai tokia galtų
būti viena iš schemų – vadovas gauna kelių jūsų bendradarbių tarnybinius pranešimus,
kad jie įsižeidė dėl jūsų veiksmų (gal ir nebūtų) ir pasijautė pažeminti. Gal kalbėdami
kažką pasakėte, gal siekdami jus palaužti, kad išeitumėt „savo noru“ jus išprovokavo
kažką piktai pasakyti kolegai. Vadovas sudaro komisiją, ištiria jūsų galimą pareigų
pažeidimą, išstudijuoja tarnybinius pranešimus, išklauso liudytojus (kurių tikrai atsiras,
patikėkite) ir nors aiškinote priešingai ir viską neigėte, konstatuoja, kad vykdėte
mobingą kitų darbuotojų atžvilgiu ir… nutraukia jūsų darbo santykius be įspėjimo ir
išeitinės išmokos. Galite eiti ir imtis gynybos veiksmų – kreiptis į DGK, vėliau į teismą,
reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Taip, teorija tokia. Galite. Bet jūs be darbo,
palūžęs, be pinigų, be teisinės gynybos, net negaunate Užimtumo tarnybos išmokos.
Jums gali pasisekti ir po kokių metų bylinėjimosi jums priteis kompensaciją už

priverstinės pravaikštos laiką ir gal net neturtinės žalos kompensaciją. Bet jei kada
lankėtės teismo salėje ir bandėte savo teises ginti tokiu būdu, tikrai žinote, kad tam reikia
1)stiprių nervų, 2) kantrybės ir 3) daug pinigų. Žmogus, patyręs psichologinį smurtą ir
atleistas tokiu būdu tikrai viso to neturi. O darbdavys, kuriam teisines konsultacijas
teikia advokatų kontora, visa tai turi ir tikrai pasistengs, kad teismo salėje dar kartą
patirtumėte psichologinį diskomfortą. Jei įdomu, kokias sumas pralaimėjimo atveju
teismai gali priteisti atlyginti advokatų išlaidoms, susipažinkite su LR teisingumo
ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. 1
Nežinau, kam atėjo į galvą, kad šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą reikia
papildyti ir kokie buvo argumentai. Visiems aišku, kad darbdaviui, nors ir didžiausią
psichologinį smurtą jis naudotų, šis straipsnis pritaikomas nebus, nes savęs jis nebaus.
Nemanau, kad darbdavys taikys tą naują DK 58 straipsnio pagrindą tų, jam lojalių
pavaldinių atžvilgiu, kurie jo pavedimu padarė visą „juodą darbą“.
Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad įstatymų leidėjas, papildydamas šį DK
straipsnį nesąžiningam darbdaviui įdavė tiesiog idealų įrankį atsikratyti nepageidaujamu
darbuotoju.
Jei manote, kad aš įžvelgiu grėsmę, o reikėtų pasidžiaugti dėl šio naujo įstatymo
reglamentavimo, tai užtikrinu jus, kad norėčiau būti neteisi dėl to, ką parašiau, tačiau
tuo tarpu visiškai rimtai patariu tiems, kurie jaučia ir patiria psichologinį smurtą iš
darbdavio – pirmiausia, kad ir kaip sunku dirbkite kokybiškai, kad nebūtų progos jums
pareikšti teisėtų priekaištų, viską konkrečiai fiksuokite, kas su jumis nutinka, jei turite
kolegų palaikymą, paprašykite kad leistų įsirašyti jūsų pokalbius, iš anksto prašykite
rašytinių liudijimų, saugokite žinutes.
Taip pat nuoširdžiai ir primygtinai jums patarčiau – nebendraukite su kolegomis
pernelyg asmeniškomis temomis, ypač nesidalinkite, kaip jūs jaučiatės ar kaip vertinate
kitų kolegų daromus veiksmus. Atsiminkite, kad darbo vietoje jūs turite ne asmeninius
draugus, bet bendradarbius, kurių tikslas dirbti ir uždirbti, bet ne jums padėti. Taip,
deja, net ir tie kolegos/tos kolegės, kurie, jūs galvojate, tai jau tikrai neišduos, jei tik
darbdavys paprašys, o tuo labiau, jei finansiškai paskatins, jūsų nebepalaikys. Ir
žinoma, visada kreipkitės teisinės pagalbos.
P.S. Profesinėms sąjungoms primenu, kad turėtumėte reikalauti darbdavio, kurio
vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, atlikus informavimo ir
konsultavimo procedūras patvirtinti du dokumentus – Pranešimo apie smurtą ir
priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir Smurto ir priekabiavimo prevencijos
politiką, taip pat organizuoti mokymus darbuotojams dėl smurto pavojaus ir jo
prevencijos.

LPS ,,Solidarumas” teisininkė Miglė Wantens