Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” kartu su Lenkijos profesine sąjunga „Solidarnošč” ir kitomis Europos profesinėmis sąjungomis dalyvauja projekte „Darbo rinkos skaitmeninė transformacija: socialinių partnerių tarptautinis projektas, skirtas užimtumo ateičiai“, siekiant ištirti kaip skaitmeninimas, robotizavimas ir dirbtinis intelektas gali paveikti darbo santykius ir kokių priemonių būtina imtis, kad naujosios technologijos nepablogintų darbuotojų padėties.
Šiuo metu Europos ekonomikai vis stipresnį poveikį daro perėjimas prie skaitmeninimo, kuris naujai apibrėžia įmonių ir darbo rinkų funkcionavimą. Tačiau negalima pamiršti ir to, kad įmonių skaitmeninimo procesas priklauso ne tik nuo šalies ar regiono turtingumo, bet ir nuo įmonių dydžio.
Mažesnės įmonės įprastai yra mažiau suskaitmenintos ir tai daro poveikį jų darbuotojams. Įmonės, kurios mažiau naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, yra linkusios mokėti mažesnius atlyginimus ir rečiau kuria naujas darbo vietas, o per pandemiją jos surengė mažiau mokymų savo darbuotojams.
Tačiau turime žinoti, kad skaitmeninės technologijos – tokios kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis ir pramoniniai robotai – dėl automatizavimo ir technologinių pokyčių, kuriems svarbūs gebėjimai, turi įtakos užimtumui, atlyginimams, įgūdžių paklausai ir darbo vietų paliarizacijai.
Skaitmeninė transformacija dažnai neatskiriamai susijusi su įprastinių besikartojančių užduočių automatizavimu, kuris dažnai užima tas darbo vietas, kur reikia žemos ir vidutinės kvalifikacijos.
Antra vertus, norėdamos naudotis skaitmeninėmis technologijomis, įmonės turi disponuoti tinkamu kiekiu kvalifikuotų darbuotojų, turinčių reikalingus gebėjimus. Kaip matome tai sukelia problemas darbe, todėl profesinių sąjungų tikslas – nustatyti gaires, padėsiančias suderinti technologinius pokyčius su socialinėmis teisėmis.
Daug politikos aspektų reikės persvarstyti ir pakeisti atsižvelgiant į naują tikrovę. Nors skaitmeninimas, automatizavimas, dirbtinis intelektas suteikia didelę galimybę ekonomikai bei kunkurencingumui stiprinti, tačiau taip pat kelia iššūkį tradiciniams darbo modeliams, turint omenyje darbo santykius, darbo standartus, darbo sąlygas ir socialinę apsaugą.
Ką padaryti, kad darbo rinka švelniai ir sklandžiai pereitų šį pokyčių laikotarpį? Kaip užtikrinti, kad dirbtinis intelektas ir mašinų mokymasis taptų technologiniais sprendimais, kurie dirbs žmonėms? Kokio pobūdžio gebėjimai reikalingi vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai?
Atsakymų į šiuos klausimus ieško projekto „Veiksmų inicijavimas įgyvendinant Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo“ ekspertai ir dalyviai, ruošiantys socialinius partnerius iš Lenkijos, Italijos, Rumunijos, Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos darbo rinkos transformacijos procesui. Projekto vadovė – Nepriklausomos profesinės sąjungos „Solidarnošč“ nacionalinė komisija (Komisja Krajowa NSZZ „Solidarność”).
Nuosavomis ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas Projektas užsiima iššūkiais, nauda ir rizika, susijusiais su skaitmeninėmis priemonėmis darbo vietoje. Ekspertų veikla ir mokymai yra skirti socialiniams partneriams iš penkių Europos šalių, o pagrindinis Projekto tikslas – pasitelkus socialinį dialogą padėti tose šalyse įgyvendinti Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo (EFAD), pasirašytą 2020 m. birželio 22 dieną.
Tai jau septintas savarankiškas Europos socialinių partnerių susitarimas, kurio įgyvendinimą Europos lygmeniu projekto lėšomis inicijuoja NSZZ „Solidarność” nacionalinė komisija, taip neabejotinai prisidėdama prie socialinių santykių kūrimo ir socialinio dialogo stiprinimo tiek šalies, tiek Europos mastu.
Vykdant projektą jau surinkta ir aprašyta 30 gerosios patirties pavyzdžių iš 5 Europos valstybių „Suprantama, atvejų tyrimai parodė, kad projekte dalyvaujančiose šalyse darbo rinkos skaitmeninimo procesai pažengę nevienodai,“ – komentuoja Barbara Surdykowska iš NSZZ „Solidarność” nacionalinės komisijos ekspertų biuro. „Deja, tyrimai taip pat parodė, kad ne visur profesinės sąjungos yra įsitraukusios į tuos procesus,“ – priduria ekspertė, o surinktos patirtys bus lyginamos, analizuojamos ir vertinamos Baigiamojoje projekto ataskaitoje.
„Projekte išsikėlėme ambicingus tikslus, siekiame sudaryti sąlygas Nacionalinių veiksmų planų sukūrimui. Esančios teisinės ir faktinės būklės analizė bei gerųjų praktikų katalogo sukūrimas padės šalims pasiruošti Susitarimo įgyvendinimui, įskaitant teisės atsijungti įgyvendinimą. Mokymais ir sklaidos veikla siekiame padidinti socialinių partnerių žinias apie darbo sąlygų gerinimą, susijusį su teise atsijungti, su įgūdžiais naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir derinti privatų gyvenimą su profesiniu,”- teigia ji.
„Vykstant skaitmeninei darbo rinkos transformacijai svarbu didinti profesinių sąjungų lyderių informuotumą apie būtinybę įgyti naujų įgūdžių siekiant išsaugoti darbo vietas ateityje. Suplanuoti projekto veiksmai, projekto sukurti produktai ir rezultatai, tokie kaip naujas mokymo modulis, ekspertų susitikimai, mokymai ir strateginiai dokumentai padės siekti šio tikslo ir bus prieinami projekto svetainėje,“ – komentuoja Karolis Nosalas (Karol Nosal), projekto vadovas iš NSZZ „Solidarność” nacionalinės komisijos Europos programų biuro.
Vienas iš projekto tikslų – teisės atsijungti stiprinimas
Šiuo metu teisė atsijungti nuo darbo po darbo valandų (teisė būti off-line ar ang. right to disconnect) – labai didelis iššūkis. Visi pastebėjome, kad dėl naujųjų komunikacijos technologijų, įskaitant visų rūšių chat pokalbius, darbuotojai ir po darbo valandų yra pasiekiami viršininkams ir bendradarbiams. Tai, deja, dažnai sukelia pervargimą, profesinį perdegimą ir paveikia darbuotojo ir jo artimųjų psichinę gerovę.
Teisė atsijungti buvo įtraukta į Europos Susitarimą dėl skaitmeninimo, tačiau tame Susitarime nepavyko nustatyti privalomų sprendimų. Esant tokiai padėčiai, 2022 m. birželį trys Europos darbdavių organizacijos pasirašė darbų programą socialiniame dialoge su Europos profesinių sąjungų konfederacija (EPSK). Programa apėmė įsipareigojimą išsiderėti teisiškai privalomą susitarimą dėl nuotolinio darbo. Susitarimas turėjo būti įgyvendintas direktyvos forma.
Deja, po daugiau negu metus trukusių derybų, 2023 m. lapkritį, dvi darbdavių organizacijos nepateikusios jokių pasiūlymų, susijusių su susitarimo tekstu, pasitraukė iš derybų. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) apgailestauja, kad darbdaviai neįstengė surasti kelio, vedančio į sėkmingą derybų finalą.
Taip pakrypus reikalams, EPSK kreipėsi į Europos Komisiją, pabrėžėdama, kad būtina užpildyti teisinę spragą, pateikiant direktyvą, užtikrinančią nuotolinių darbuotojų teises, apimančias vienodą atlyginimą ir vienodą požiūrį į nuotoliniu būdu ir į darbo vietose dirbančius darbuotojus, privatumo ir atsijungimo teisę, apsaugą nuo perteklinės kontrolės bei profesinių sąjungų įtraukimą į nuotolinio darbo formavimą ir vykdymą.
Tačiau kol Europos Komisija pradės tikėtinus teisėkūros veiksmus, visos EFAD projekte dalyvaujančios šalys turi sukurti veiksmų planus šioje srityje. Lenkijoje socialiniai partneriai svarsto apie šių praktikų skatinimą:
– autoatsakikliai tarnybinėse pašto dėžutėse, rodantys:
a) kad darbuotojas naudojasi poilsio atostogomis,
b) į ką iš bendradarbių kolektyvo reikia kreiptis skubiais klausimais,
c) darbuotojo darbo valandas ir galimybę atsakyti darbo valandomis,
– vadovų / visų darbuotojų mokymai apie pavaldinių / bendradarbių teisės į netrukdomą poilsį gerbimą,
– susitikimai su psichologu / profesijos patarėju, skirti būtinybei taikyti profesiniame ir privačiame gyvenime pertraukas nuo nepertraukiamo buvimo online socialiniuose tinkluose ar tikralaikės komunikacijos priemonėse.
Projektas „Veiksmų inicijavimas įgyvendinant Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo“ padeda pagilinti socialinių partnerių žinias apie dabartines ir būsimas darbo rinkos tendencijas. Šios žinios būtinos norint sukurti politiką, užtikrinančią teisingus ir socialinei įtraukčiai palankius pokyčius. Dirbtinis intelektas žengia į darbo rinką stulbinančiu greičiu ir negrįžtamai, todėl darbo pasaulis turi kuo greičiau prisitaikyti prie vykstančių pokyčių taip, kad pokyčiai jam būtų naudingi.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".