Spausdinti

sapoka solidarumas

2017 m. gruodžio 19 d. Finansų ministerijoje Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė, atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch, valdybos narys Ričardas Garuolis, finansininkė Virginija Labunskaitė ir Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkas Gintaras Kondrackis susitiko su Lietuvos finansų ministru Viliumi Šapoka, viceministrėmis Daiva Brasiūnaite, Migle Tuskiene bei kitais atsakingais ministerijos darbuotojais. Susitikimas įvyko Lietuvos profesinei sąjungai Solidarumas" pasiūlius aptarti klausimus, susijusius su „šešėliu", dėl kurio kenčia darbuotojai, bei būdus kaip su juo kovoti.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė pasidžiaugė, kad ryte vykęs susitikimas su Finansų ministerijos atstovais buvo vaisingas ir pavyko rasti būdus, kaip išspręsti problemas, susijusias su taip vadinamu „de minimis" t.y. valstybės parama, kurią gauna įmonės, dalyvaujančios projektuose, finansuojamuose iš ES fondų. Profesinėms sąjungoms vykdant projektus, susijusius su socialiniu dialogu, įmonės, kurių vadovybė yra nepalanki profesinėms sąjungoms, galėdavo lengvai užkirsti kelią savo darbuotojams dalyvauti ES ir Lietuvos valstybės lėšomis rengimuose mokymuose.

Kristina Krupavičienė pasakė, kad kitų metų biudžete numatyta kovai su skurdu skirti virš 600 mln. eurų ir paprašė, kad profesinės sąjungos būtų įtrauktos į šios paramos skirstymo priežiūrą. Ji atkreipė Finansų ministerijos atstovų dėmesį, kad skirstant ES paramą maistu skurstantiems Lietuvos gyventojams, maistas dažnai yra nekokybiškas, o savivaldybės atsisako bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis. Ministras Vilius Šapoka, pareiškęs, kad skaidrumas yra ministerijos darbo prioritetas, pažadėjo pagalbą, pasiekiant, kad komisijose, kurios stebi šios paramos skirstymą, būtų ir profesinių sąjungų atstovai.

Kristina Krupvičienė piktinosi, kad socialiai atsakingos įmonės viešuosius konkursus valstybiniams užsakymams gauti pralaimi įmonėms, kuriose nevyksta socialinis dialogas, darbuotojai dirba blogomis sąlygomis, o profesinių sąjungų nariai, keliantys šias problemas, susiduria su nuolatiniu darbdavių spaudimu. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės, privalo atitikti Tarptautinės darbo organizacijos standartus dėl socialinio dialogo, tuo tarpu Lietuvos įmonėms tokie reikalavimai netaikomi. Taip darbdavys, verčiantis šaltyje dirbti savo darbuotojus, už pajamas, gautas iš valstybinio užsakymo, leidžia sau skraidyti iš Panevėžio į Vilnių privačiu lėktuvu. Jos nuomone, būtina pasiekti, kad valstybinius užsakymus laimėti galėtų tik socialiai atsakingos įmonės, sudariusios su profesinėmis sąjungomis kolektyvines sutartis.

Finansų ministras tam neprieštaravo ir pažadėjo atsižvelgti į pareikštas pastabas tobulinant viešųjų pirkimų įstatymą.

Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkas Gintaras Kondrackis atskleidė pasibaisėtiną padėtį krovininio transporto sektoriuje. Jis klausė ar normalu, kad 70% pajamų vairuotojai gauna dienpinigiais, o atlyginimas yra tik 30% didesnis už minimalią algą. Ligos atveju vairuotojai gauna menkas išmokas. Dar baisiau, kad Lietuvoje egzistuoja tvarka, pagal kurią vairuotojai, padirbę 6 savaites, 3 savaites verčiami išeiti neapmokamų atostogų. Todėl po trisdešimties metų tokio darbo vairuotojams, skirtingai nuo kitų darbuotojų, galės 8 metais vėliau išeiti į pensiją, kuri bus maža, kaip ir oficialus atlyginimas! Gintaras Kondrackis siūlė arba apmokestinti dienpinigius arba iš viso juos panaikinti, mokant vietoj jų normalų atlyginimą.

Ričardas Garuolis atkreipė dėmesį, kad vairuotojai paprastai autobusiuku nuvyksta į Vakarų Europą ir ten 6 savaites pavežioję krovinius kitu autobusiuku grįžta į Lietuvą. Finansų ministerijos atstovai sutiko, kad toks darbas yra toks pats, kaip ir jūreivių, todėl tokiu atveju negali būti mokami dienpinigiai.

Gintaras Kondrackis piktinosi, kad panašu, jog Lietuvoje įsigali įstatymas, leidžiantis darbdavio valia sumažinti dienpinigius ne 50%, o net 70%. 

Kaip pastebėjo Ričardas Garuolis, kita bėda yra tai, kad darbdaviai labai dažnai priverčia vairuotojus pasirašyti, kad gavo didesnius dienpinigius, nei jiems išdavė darbdavys. Darbuotojas visada yra silpnesnėje padėtyje nei darbdavys, dauguma darbuotojų nėra susivieniję į profesines sąjungas, todėl negali pasipriešinti darbdavių spaudimui ir dalyvauja kuriant Lietuvoje milžinišką „šešėlį".

Kristina Krupavičienė atskleidė, kad dar labiau apgaudinėjami vairuotojai iš Ukrainos, kuriems pasirašyti pateikiamos Darbo sutartys lietuvių ir rusų kalbomis dažnai skiriasi, darbdavio naudai. Todėl darbdaviams naudingiau samdyti ne Lietuvos, o Ukrainos piliečius.

Gintaras Kondrackis pažymėjo, kad Lietuvos vairuotojai savo uždirbtą atlyginimą išleidžia Lietuvoje, o ukrainiečiai 90% savo Lietuvos įmonėje uždirbtų pinigų išleidžia už Lietuvos ribų.

Ričardas Garuolis atkeipė Finansų ministerijos atstovų dėmesį, kad profesinės sąjungos teisininkai turėjo ne vieną bylą, kai buvo suklastoti vairuotojų parašai, patvirtinantys, kad jie gavo didesnius dienpinigius nei jiems buvo išmokėta, bet teisminė ekspertizė negalėjo nustatyti jų autentiškumo, nes parašai buvo „per trumpi". Apie tai darbdaviai žino ir toliau tuo piktnaudžiauja.

Gintaras Kondrackis pareikalavo, kad dienpinigiai būtų išmokami tik pavedimu, o išmokėti grynais būtų leista ne daugiau nei 100 eurų per mėnesį.

Finansų ministras Vilius Šapoka atsakė, kad dienpinigiai nėra apmokestinami, nes jie skirti pragyvenimo išlaidoms padengti, bet pripažino, kad padėtį, susijusią su dienpinigiais, laiko didele problema, nes ji yra ne tik transporte, bet ir statybose bei kitose ūkio šakose. Šią problemą jis pasiūlė spręsti kompleksiškai, peržiūrint Darbo kodeksą ir kitus įstatymus. Ministras Vilius Šapoka paprašė profesines sąjungas teikti savo pasiūlymus bei pažadėjo ištirti kitų Europos valstybių patirtį, kad būtų galima kartu su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių orgnizacijomis rasti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams tinkamą sprendimą, kuris netrukdytų Lietuvos įmonėms sėkmingai konkuruoti rinkoje. 

Profesinių sąjungų atstovai sutiko toliau bendradarbiauti, kad būtų mažinamas „šešėlis", darbuotojai gautų orų atlyginimą ir pensijas, leidžiančias neskursti senatvėje.

Nuotraukoje viršuje iš kairės į dešinę: Ričardas Garuolis, Virginija Labunskaitė, Jovita Pretzsch, Vilius Šapoka, Kristina Krupavičienė, Gintaras Kondrackis.

finmin solid

https://www.facebook.com/finansu.ministerija/photos/a.285675421846032.1073741828.285646515182256/379708962442677/?type=3&theater