INFORMACIJA DARBO MIGRANTAMS

autorius Solidarumas

Prieš  atvykdami dirbti,  pasidomėkite įmonės, kurioje dirbsite, istorija, darbo sąlygomis,  darbo santykiais, aplinka, pasidomėkite, ar įmonėje yra profesinė sąjunga. Jeigu nuspręsite keisti darbdavį, prieš tai darydami, kreipkitės į migracijos departamentą.

Darbas

Jeigu ketinate būti Lietuvoje ne ilgiau nei metus, jūs galite gauti nacionalinę vizą. Jeigu ketinate likti gyventi ilgiau, turėtumėte rinktis leidimą laikinai gyventi (jis išduodamas paprastai 2 metams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams – 3 metams, vėliau gali būti keičiamas). Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiui galite gauti nacionalinę daugkartinę vizą. Tačiau, neturėdamas galiojančio leidimo gyventi, jūs nebūsite apdraustas sveikatos draudimu.

Užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigoja jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nurodytas išimtis. 

Kiekvienu atveju, jeigu ketinate keisti darbdavį ar darbo funkciją Lietuvoje, rekomenduojame kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos konsultacijai dėl galimybės keisti darbdavį ar darbo funkciją tam, kad Jūsų darbas Lietuvoje netaptų nelegaliu, bei gauti atsakymą, ar Jūsų konkrečiu atveju Jums nėra pareigos teikti prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Darbo sutartis:

Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus tam tikrus atvejus, numatytus LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, pvz., jeigu užsienietis turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi, arba jeigu profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (www. https://uzt.lt/darbdaviui/uzsienieciu-idarbinimas/) ir nėra išnaudota kvota.

1. Darbo sutartis  turi būti  parengta dviem egzemplioriais (būtinai) Jums suprantama kalba. Prieš pasirašydami darbo sutartį, ją (būtinai) perskaitykite. Jeigu kyla neaiškumų, konsultuokitės, klauskite, skambinkite į profesinę sąjungą tel.: +370 5 2621743, el. p.: solidarumas.migrant@gmail.com. Karštoji linija: +37067637022

2. Darbo sutartyje turi būti sutartos ir įrašytos pagrindinės sąlygos: darbo užmokestis, darbo laikas, darbo vieta ir darbo funkcijos.

Esminiai maksimaliojo darbo laiko reikalavimai, kurie negali būti pažeisti:

  1. vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios (48 val) valandos;
  2. turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.215253/asr);
  3. negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas;
  4. suminės darbo laiko apskaitos atveju darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų (52 val.) valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė;
  5. jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio;
  6. jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Esminiai minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, kurie negali būti pažeisti:

1) per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą;

2) ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;

3) kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip dvylika valandų, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu dvidešimt keturios valandos;

4) jeigu budėjimas trunka dvidešimt keturias valandas, poilsio laikas trunka ne mažiau kaip dvidešimt keturias valandas.

Jeigu darbdavys nesilaiko darbo sutarties sąlygų?

Kreipkitės į profesinę sąjungą pagalbos ginant Jūsų pažeistas teises. Profesinė sąjunga Jums padės kreiptis į darbo ginčų komisiją prie VDI. Bendras terminas tokiam kreipimuisi yra 3 mėnesiai, o jeigu darbdavys Jus nušalino nuo darbo ar atleido iš darbo neteisėtai – terminas yra 1 mėnuo nuo tada, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie Jūsų teisių pažeidimą.

Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra Jūsų darbovietė.

Darbo užmokestis

Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento (https://www.stat.gov.lt/) paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalyje ekonominės veiklos sketoriuje.

LT minimalaus mėnesinis darbo užmokestis:

2021 metais minimalusis valandinis atlygis yra 3,93 euro, minimalioji mėnesinė alga yra 642 eurai (neatskaičius mokesčių).

Nelaimingas atsitikimas darbe:

Nelaimingas atsitikimas darbe – tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje (papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje), dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – tai įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:

1) gyvenamosios vietos;

2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu;

4) kitos darbovietės.

Atminkite, kad Jūs, kaip darbuotojas, turite teisę:

1) reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių poveikio;

2) sužinoti iš darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens ar darbdaviui atstovaujančio asmens apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;

3) susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos patikrinimų rezultatais, nesutikęs su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai. Reikalauti perkelti jį į kitą darbą, jeigu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės jis negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;

4) pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą;

5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai: Darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, jeigu padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai – pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir (ar) kai darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei;

6) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;

7) iškilus klausimų dėl saugos ir sveikatos būklės darbo vietoje ar įmonėje, kreiptis į darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbuotojų atstovus, darbdaviui atstovaujantį asmenį, Valstybinę darbo inspekciją, kitas valstybės institucijas ir įstaigas.

Ką daryti, jeigu  nelaimingas atsitikimas  įvyko darbe ar pakeliui į/iš darbo?

Darbuotojas, nukentėjęs dėl įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl ūmios profesinės ligos, taip pat darbuotojas, matęs įvykį arba jo padarinius, privalo nedelsdami apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai apie visus įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas mirė arba per kuriuos buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių darbuotojas mirė, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (https://nvsc.lrv.lt/ )

Darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo gali dalyvauti atliekant įvykio darbe, dėl kurio patiria žalą sveikatai, arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos tyrimą, turi teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe aktą arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktą, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą ir profesinės ligos patvirtinimo aktą.

Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.

Kur kreiptis? Darbuotojai ir darbdaviai privalo laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o nukentėjusieji dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos turi nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir vykdyti gydytojo rekomendacijas.

Socialinis draudimas

Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Sveikatos draudimas

Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:

1) Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;

2) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai, kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;

3) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai, t.y. Lietuvos Respublikoje laikinai gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse;

4) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;

5) užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;

6) asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas;

6) perkeliamieji asmenys.

Atkreipiame dėmesį, kad

Užsienietis, atvykę dirbti į Lietuvą iš trečiųjų šalių, nėra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu, jeigu neturi galiojančio leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Tokiu atveju sveikatos draudimu privalo pasirūpinti pats.

Užsieniečio sveikatos draudimas, kai užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar siekia joje apsigyventi, turi garantuoti būtinosios medicinos pagalbos išlaidų ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (specialistų) palydą), apmokėjimą ir galioti visą užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį. Užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų.

Darbuotojų komandiravimas

1. Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje.

2. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.

3. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

5. Komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų.

Darbo santykių ypatumai transporto sektoriuje

Apmokėjimas

Lietuvoje nustatytas minimalus darbo užmokestis yra lygus šalies minimalią mėnesinę algą (MMA) dauginant iš 1,65 eur. koeficiento. Be to, turi būti mokami dienpingiai, kurie negali būti mažesni nei 50 % Vyriausybės nustatytas dydis.

Lietuvoje dienpinigių dydžiai nustatomi LR Vyriausybės nutarimu “Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo”. Pateikiami kai kurių šalių dienpinigių dydžiai eurais:

Airija – 69, Austrijos Respublika– 63 Baltarusijos Respublika – 60, Belgijos Karalystė – 61, Čekija – 50, Danijos Karalystė – 80, Ispanijos Karalystė – 58, Italijos Respublika – 63, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė – 67, Latvijos Respublika – 44, Lenkijos Respublika – 48, Lietuvos Respublika – 15, Nyderlandų Karalystė – 64, Norvegijos karalystė – 53, Rusijos Federacija – 60, Švedijos Karalystė – 65, Šveicarijos Konfederacija – 53, Ukraina – 53, Vokietijos Federacinė Respublika – 62

Darbo laiko

Ne daugiau kaip 90 val. 2 savaičių laikotarpiu. Gali būti 3 dienos po 9 val. arba 2 dienos po 10 val..

ES Mobilumo paketas. Nuo 2020  m. rugpjūčio mėn. kelių transporto įmonės privalo organizuoti vairuotojų darbą taip, kad jie galėtų grįžti namo arba į vietą (šalį), kurioje yra pagrindinė  darbdavio įmonė, kartą per kiekvieną trijų ar keturių savaičių iš eilės laikotarpį (atsižvelgiant į tai, ar vairuotojas turėjo du trumpesnius kassavaitinio poilsio laikotarpius iš eilės).

Kas 3 savaitės, jeigu per trijų savaičių laikotarpį vairuotojui suteikiamas dviejų nuoseklių savaičių poilsio laikas, kas 4 savaitės, jeigu vairuotojui buvo taikomas darbo laiko sutrumpinimas ir standartinis kassavaitinis poilsis.

Teisės akte nurodoma, kad normalūs bent 45 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpiai turi būti praleidžiami būste, kuriame yra tinkamos miegamosios bei sanitarinės patalpos, jų negalima praleisti transporto priemonės kabinoje. Tai gali būti viešbutis, nuomojamas motelio apartamentas arba privatus būstas.

Viršyti kasdienio ir (arba) kassavaitinio vairavimo trukmę leidžiama tik tam, kad transporto priemonė pasiektų tinkamą sustojimo vietą ir kad būtų užtikrintas asmenų, transporto priemonių arba jų krovinio saugumas, arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai vairuotojui reikia pasiekti savo gyvenamąją vietą, arba į vietą (šalį), kurioje yra pagrindinė  darbdavio įmonė, kad galėtų pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Šiomis dviem nuostatomis galima pasinaudoti, kai dėl nenumatytų aplinkybių, nepriklausančių nuo vairuotojo ar veiklos vykdytojo valios (oro sąlygų, spūsčių, gaišaties pakrovimo ir iškrovimo vietose ir t. t.), vairuotojas negali pasiekti vienos iš minėtų kassavaitinio poilsio vietų, nepažeisdamas kasdienio ar kassavaitinio poilsio taisyklių.

Jeigu turite klausimų darbe ar santykiuose su darbdaviais transporto sektoriuje, galite kreiptis:

Baltijos transporto profesinė sąjunga “Solidarumas”

Pirmininkas – Gintaras Čiužas
Tel. Nr : +3706 7365585 | +3706 7777 842
El.paštas : mantas@btpss.lt
www.BTPSS.LT

Daugiau informacijos:

Konsultacijos  darbo teisių ir socialinių garantijų klausimais:
Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” – www.lps.lt , tel.: +37052621743
Rašykite mums el.p.: solidarumas.migrant@gmail.com

Šengeno ir nacionalinės vizos, leidimai dirbti, leidimai gyventi:
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos – www.migris.lt

Profesijos, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje:
Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – https://uzt.lt/darbdaviui/uzsienieciu-idarbinimas/lt

Valstybinė darbo inspekcija prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
www.vdi.lt

  1. Konsultacija

Socialinės išmokos

  • Teisę gauti ligos išmoką (įskaitant slaugą) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį turi asmuo, kuriam yra išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, jei jis iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir dėl ligos (slaugos) nedirbo ir prarado darbo pajamas.
  • Reikalavimus išmokos skyrimui atitinkančiam apdraustajam asmeniui ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į (iš) darbą (-o) skiriama tapus laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, jeigu gydytojas išduoda laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir įvykis būna pripažįstamas draudžiamuoju.
  • Teisę gauti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį turi apdraustoji, kuriai yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos (išduotas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas) ir iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turinčiai ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.
  • Teisę gauti tėvystės išmoką turi tėvas (įtėvis), kuris yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas tėvystės atostogų ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.
  • Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko senelių (tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių)), kuris yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.
  • Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi bedarbiais Užimtumo tarnyboje įsiregistravę asmenys, kurie buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, jiems Užimtumo tarnybos sprendimu suteiktas bedarbio statusas, Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir per paskutinius 30 mėnesius iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
  • Konsultacija

Dėl nelaimingo atsitikimo netekus darbingumo

  • Asmeniui negalia nustatoma po to, kai išnaudotos visoss galimos gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonės ir po jų taikymo išlieka ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas.
  • Asmuo, norėdamas, kad būtų nustatytas netekto darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo dirbant Lietuvos Respublikoje, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai turi pateikti:
  • medicininius dokumentus (medicininis dokumentas, kuriame aiškiai nurodyta diagnozė, instrumentinių ir laboratorinių tyrimų išrašai, patvirtinantys ilgalaikius organizmo funkcinius sutrikimus ir diagnozę, išrašai iš ligos istorijos, jeigu asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo gydomasstacionare-išrašaiišasmenssveikatosistorijos,asmeniuidėlnelaimingoatsitikimodarbe taikytos medicininės reabilitacijos priemonės, gydytojų specialistų konsultacijų išvados);
  • prasymąNeįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nustatyti darbingumo lygi;
  • paso kopiją, patvirtintą notaro arba asmens gyvenamosios vietos seniūno;
  • leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kopiją, patvirtintą notaro;
  • nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto kopiją, patvirtintą notaro;
  • asmens išsilavinimą, specialybę ar kvalifikaciją patvirtinančio dokumento kopijas, patvirtintas notaro;
  • 3×4 cm dydžio nuotrauką.
  • Darbingumo lygio nustatymo termino  pradžia  yra  visųšių  nurodytų dokumentųgavimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje diena;
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, gavusi visus reikiamus dokumentus, sprendimądėl darbingumo lygio priima per 15 darbo dienų.

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?