Tarptautinė transporto konferencija Seime

2024 m. balandžio 18 d. bendradarbiaujant su Norvegijos profesinėmis sąjungomis Seime įvyko dvi dienas tęsusi Tarptautinė transporto konferencija „Šiuolaikinės darbo rinkos tendencijos transporto sektoriuje tarp politikos, realybės ir siekio“, kuriame dalyvavo UAB „Kauno autobusai“ darbininkų profesinės sąjungos ir Lietuvos transporto profesinių sąjungų forumo pirmininkas Bronius Bučelis,Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Aurelijus Veryga, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo grupės vadovė Jelena Polijančiuk, Lietuvos vidaus reikalų ministerijos migracijos politikos grupės vadovė Danutė Petrauskienė, Užimtumo tarnybos skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriau vadovė Jurgita Leikienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos pavaduotojas Dalius Čeponas, Vytauto didžiojo universiteto katedros docentas Remigijus Civinskas ir kitų profesinių sąjungų atstovai.

Seimo narys Tomas Tomilinas pasidžiaugė, kad Seimo pavasario sesijoje bus svarstomi Darbo kodekso pakeitimai dėl 115 ir 122 str. Pasak jo, darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliai leidžiamo keturiasdešimt aštuonių valandų darbo per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Darbdavys privalės užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis.  Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip dvylika valandų, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu dvidešimt keturios valandos.

B. Bučelis tikisi, kad Seimas pritars šiems pakeitimams. T. Tomilinas džiaugėsi, kad bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis pavyko panaikinti vairuotojams mokamus neapmokestinamus lauko priedus ir pareiškė laukiantis, kad sumažės ir jų viršvalandinis darbas.

Ruošiami įstatymų pakeitimai, kurie mažins nelegaliai dirbančiųjų darbuotojų mąstą Lietuvoje, kai tris kartus bus didinamos baudos darbdaviams nuo trijų MMA dydžio iki 2772 eurų, nustatant maksimalų 5544 eurų baudos dydį už nelegalų darbą. Įdarbinus užsieniečius ir nesilaikantis įstatymų bauda didinama nuo 924 iki 2772 eurų. Pažeidėjai bus viešinami Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) tinklalapyje. Sutarta didinti VDI inspektorių skaičių iki 52 įsteigiant 20 naujų pareigybių.

Šiuo metu Lietuvoje trijų šalių piliečiams išduota 125 tūkst. darbo leidimų, o mūsų valstybėje gyvena 221,8 tūkst. užsieniečių.

Deja, darbo aplinka į kurią patenka Lietuvoje atvykę darbo migrantai yra neapsaugota nuo darbdavių piktnaudžiavimo jų atžvilgiu.

Nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje yra 5,3 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai sudaro visų 53% laisvų darbo vietų.

Vidutinis darbo užmokestis transporto sektoriuje sudaro 1700 eurų „ant popieriaus“ ir lyginant su 2023 metais išaugo 14,3%. Užimtumo tarnyba ieškojo 5034 vairuotojų, o baigė  kursus ir įsidarbino bendrovėse 4469 vairuotojai iš trečiųjų šalių.

Šiuo metu Lietuvoje vairuotojais dirba apie 70,4% vairuotojų. Daugiausiai ukrainiečių, baltarusių ir Azijos šalių piliečiai.

Mokesčių inspekcija nustatė, kad transporto sektoriuje surinkta 450,3 mln. mokesčių.

Keleivinio transporto vairuotojų vairuotojų minimalus darbo užmokestis (1,65 MMA) išaugo 18,3%.

Buvo pažymėta, kad įsigaliojus transporto veiklą Europos Sąjungoje reglamentuojančiam „Mobilumo paketui“ daugelis transporto bendrovių savo veiklą perregistravo iš Lietuvos į Lenkiją.

2023 metais Valstybinė mokesčių inspekcija bendradarbiaudama su teisėtvarkos pareigūnais išieškotojo 3,8 mln. eurų, bandytų nuslėpti mokesčių.

Tęsiasi vaisingas valstybinių institucijų bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis pasinaudojant neseniai Lietuvoje įkurtu Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centru.

Valstybinė darbo inspekcija, padedant profesinėms sąjungoms, nustatė nemažai darbo laiko apskaitos pažeidimų, vengimo mokėti darbo užmokestį ir nustatė, kad 2023 metais vairuotojams suteiktos 150 darbo dienos nemokamoms atostogoms. Dabar ruošiami darbo teisės aktų pakeitimai, kuri leistų darbuotojams turėti ne daugiau nei 32 darbo dienas nemokamų atostogų.

Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininkas B. Bučelis papasakojo apie Baltijos šalių transporto profesinių sąjungų bendradarbiavimą, keičiantis patirtimi. Artimiausiu laiku, pasak jo, bus ieškoma galimybių parengti kolektyvinių sutarčių projektus krovininio ir keleivinio transporto šakose.

Dar 2020 metais pavyko įteisinti krovininio transporto vairuotojams atlyginimus, kurie būtų 1,65 koeficiento dydžio nuo minimalaus atlyginimo dydžio ir dar šiais metais apsitarus su politikais planuojame teikti siūlymus dėl dienpinigių dydžio, kad jie būtų mokami nuo valandinio atlyginimo dydžio ir kelti vairuotojų darbo užmokesčio koeficiento dydį iki 2,5 nuo minimalaus atlyginimo.

Balandžio 19 d. konferencijoje dalyvavo Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) skyriaus vadovas Josefas Maureris, Advokatų Vilio ir partnerių kontoros advokatas Linas Vilys, Darbo ginčų komisijos skyriaus vedėja Ireina Janukevičienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Migracijos tarnybos skyriaus vadovė Jolita Gestautaitė, kandidatai į ES parlamentą ir Seimo nariai.

Taikant Norvegijos profesinių sąjungų patirtį buvo sudarytas ir patvirtintas veiksmų planas, kaip sustiprinti trišalį bendradarbiavimą, sprendžiant darbo santykių klausimus, užtikrinant darbuotojų teises, užkertant kelią darbuotojų išnaudojimui, gilinant žinias kaip kovoti su socialiniu dempingu, stiprinant kontrolę, numatant tolimesnius veiksmus pasinaudojant tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis ir plečiant kolektyvinių sutarčių taikymą.

ETF skyriaus vadovas akcentavo, kad vertina nepakankamai situacija transporto sektoriuje ir Europos parlamente per mažai skiriama dėmesio šioms problemoms spręsti. Kita problema sektoriaus patrauklumas ir psichologinis smurtas vairuotojų atžvilgiu bei jų išnaudojimas. Jis pažymėjo, kas konkurencija transporto sektoriuje turi būti sąžininga.

Pažymėta, kad transporto sektorius sumoka mokesčių 13% nuo Lietuvos BVP, bet yra pastebimi įstatymų pažeidimai transporto darbuotojų iš trečiųjų šalių atžvilgiu. Jis paragino profesines sąjungas kartu su darbdaviais dirbti, kad vairuotojams būtų užtikrintos geresnės darbo sąlygos esant sąžiningai konkurencijai, vairuotojams mokant konkurencingą atlyginimą ir ruošti kolektyvines šakos sutartis. ETF toliau bendradarbiaus su profesinėmis sąjungomis, užtikrinant vairuotojams tinkamas darbo ir poilsio sąlygas.

Advokatas Linas Vilis pateikė Vokietijos pavyzdį, kaip kiekvieną mėnesį darbdaviai perveda lėšas į fondą SOKA-BAU, kuriame kaupiamas mokos fondas iš kurio vairuotojams sumokami  atostoginiai. Šis fondas yra įkurtas 1955 metais.

2021 metais jame dalyvavo apie 900 tūkst. užsienio darbuotojų. 2022 metais 46% visų transporto įmonių pervedė lėšas į šį fondą.

Analogiškas fondas galėtų atsirasti ir Lietuvoje. Tyrimais nustatyta, kad kiekvienais metais darbuotojams suteikiant atostogas jų nedarbingumas dėl ligų sumažėja apie 25%, nes pailsėjęs darbuotojas mažiau serga todėl reikia8 skirti mažiau lėšų socialinėms išmokoms.

Darbo ginčų komisijos vadovė atskleidė padėtį dėl laiku neišmokamo atlyginimo, darbo poilsio ir laiko pažeidimų, neturtinės žalos atlyginimo ir Darbo sutarčių pažeidimų. Dažniausiai išnagrinėjus darbuotojų skundus Darbo ginčų komisijos priima palankius darbuotojams sprendimus, o juos darbdaviai paprastai vykdo.

Vėliau įvyko diskusijos, kuriose dalyvavo ir kandidatai į Europos parlamento narius.

Šių metų birželio mėnesį įvyks Baltijos šalių transporto profesinių sąjungų atstovų susitikimas Klaipėdoje, kuriame bus aptarti svarbūs krovininio ir keleivinio transporto darbuotojų klausimai.

Daugiau skaityti čia