2025 m. gegužės 5 d. Seime įvyko konferenciją „Nacionalinio trišalio dialogo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę“, skirta paminėti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 30-ąsias veiklos metines.
Šiame renginyje dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojai Alma Neverienė ir Ričardas Garuolis, generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė, valdybos narys Vincas Kunca, Koordinacinės tarybos narys Bronius Bučelis, buvusios šios profesinės sąjungos pirmininkės Aldona Balsienė ir Aldona Jašinskienė, Trišalės tarybos dabartiniai ir buvę nariai bei už socialinį dialogą atsakingų valstybės institucijų atstovai ir Seimo nariai.
Konferenciją pradėjęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas pasveikino renginio dalyvius ir pasakė, kad net tuomet, kai nepavyksta susitarti, socialinis dialogas yra naudingas, nes jo dalyviai diskusijų metu „praturtėjo“ pagilindami savo žinias ir supratimą apie kitos pusės nuogąstavimus. Jis ir po jo kalbėjusi Socialinių reikalų ir darbo ministrė Inga Ruginienė palinkėjo plėtoti socialinį dialogą ir ateityje sulaukti kito Trišalės tarybos 30-mečio minėjimo.
Paskui buvo parodytas filmas apie Trišalės tarybos nuveiktus darbus po kurios dabartiniai ir buvę Trišalės tarybos nariai dalinosi savo prisiminimais ir įžvalgomis kaip būtų galima gerinti socialinį dialogą Lietuvoje.
Po pietų pertraukos Europos darbo institucijos (ELA) vykdomasis direktorius Kosminas Bojandžiu (Cosmin Boiangiu) papasakojo apie savo institucijos veiklą, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) dirbantys kitų ES valstybių ir trečiųjų šalių darbuotojams turėtų orias darbo ir apmokėjimo sąlygas bei nebūtų apgaudinėjami. Jis pagyrė Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos gerą darbą, ypač užkertant kelią pažeidimams statybų ir transporto sektoriuose bei paragino valstybines institucijas artimiau bendradarbiauti su socialiniais partneriais,
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Rytų ir Vidurio Europos bei Vidurinės Azijos ir Kaukazo departamento vadovas Emanuelis Žiuljenas ( Emmanuel Julien), kurie prieš renginį susitiko su socialiniais partneriais, papasakojo apie savo organizacijos veikla ir jos planus. Nors būdamas darbdavių atstovu jis ragino plėtoti socialinį dialogą pabrėždamas jo naudą visoms pusėms.
Tačiau nepaisant tokių gražių tarptautinių organizacijų palinkėjimų darbdavių atstovė Aurelija Maldutytė pareiškė, kad Lietuvos darbdaviams kolektyvinės sutartys nereikalingos, nes Darbo kodeksas viską puikiai reglamentuoja. Po šių žodžių salėje kilus pasipiktinimo šurmuliui A. Neverienė iš salės net paragino tokią pranešėją „nuploti“.
K. Krupavičienė, apžvelgusi profesinių sąjungų stiprėjimą nuo Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, paragino stiprinti socialinį dialogą ir socialinius partnerius pažymėdama, kad stipriam socialiniam dialogui reikalingos ir stiprios darbdavių organizacijos. Ji suabejojo A. Maldutytės teiginiu, kad darbdaviams nereikalingas socialinis dialogas ir profesinės sąjungos, įspėdama, kad tuščios vietos nebūna, o profesinių sąjungų vietą gali užimti radikalios, neaišku kam tarnaujančios jėgos, kurios jau dabar sugeba į mitingus surinkti daugybę žmonių. Ji pasidžiaugė dabar Lietuvoje esančia socialine ir sveikatos apsauga, kurios iki šiol neturi valstybės, buvusios kartu su Lietuva Sovietų Sąjungos sudėtyje, Lietuvoje esančia darbo ginčų sistema, atkreipė dėmesį į socialinio dialogo trūkumą regionuose ir paragino stiprinti socialinį dialogą dvišalių tarybų rėmuose.
Visą konferenciją žiūrėti čia.