2026 m. sausio 1 d. buvo nutrauktas subsidijos įdarbinant neįgaliuosius, kurie turi II neįgalumo grupę t.y. jiems yra nustatytas 30-40 proc. dalyvumo lygis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokį savo sprendimą Seimo komitetuose ir Trišalėje taryboje grindė tuo, kad lėšos šiai subsidijai buvo skirtos laikinai dvejiems metams, todėl darbuotojai turėjo pakankamai laiko integruotis į darbo rinką.
Nuo 2026 m. metų subsidijos įdarbinant bus skiriamos įdarbinti naujiems neįgaliesiems. Ministerijos atstovės ramino, kad senieji darbuotojai, kurie dėl subsidijos nutraukimo neteks darbo, galės jos tikėtis po „atšalimo“ laikotarpio, metus pagyvenus iš nedarbo ir neįgalumo pašalpos.
Apie 70 proc. neįgaliųjų darbuotojų turinčios Všį „Aksida“ direktorius Evaldas Rimskis sako, kad netekus valstybės subsidijos įdarbinimui jo įmonės produkcija pabrangtų 15-20 proc., todėl įmonei būtų sunku konkuruoti rinkoje, o praradus užsakymus nebereikės tiek darbo jėgos arba reikės ją pakeisti sveikais darbuotojais, kurie dirba našiau.
Jis teigia, nenorintis atleisti savo darbuotojų, nes atėjus naujiems darbuotojams, turintiems negalią, reikės skirti papildomai laiko ir sąnaudų jų apmokymams, o jų našumas negreitai prilygs seniems darbuotojams. Be to, pasak, jo nėra taip, kad už įmonės vartų darbo lauktų eilės neįgaliųjų, norinčių įsidirbinti.
„Kas iš neįgaliųjų norėjo dirbti, tas pas mus ir dirba. Mūsų įmonės tikslas yra ne tik gauti pelną, bet ir skatinti asmenų su negalia socialinę integraciją“,- sako E. Rimskis.
„Įsivaizduokite silpnaregį, kuris turi kartu dirbti ir bendradarbiauti su kitais darbuotojais, kurie turi įvairaus lygio regėjimo, klausos ir judėjimo negalią. Tokių problemų kitos įmonės dirbančios su sveikaisiais neturi,“- pažymėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai priklausančios įmonės direktorius.
Įvairias pakavimo ir rankų darbui imlias paslaugas teikiančios įmonės vadovas sako, kad pakeitus viešųjų pirkimų įstatymą taip, kad vykdant viešuosius pirkimus socialinės įmonės, įdarbinusios nustatytą skaičių neįgaliųjų, turėtų pirmenybę, nereikėtų jokių valstybės subsidijų, o tokios įmonės kaip „Aksida“ galėtų įdarbinti daugiau neįgaliųjų, o jiems būtų galima mokėti didesnius nei dabar atlyginimus.
Všį. „Aksida“ profesinės sąjungos pirmininkė Birute Aurylienė džiaugėsi įmonėje vykstančiu socialiniu dialogu ir neseniai pasirašyta kolektyvine sutartimi.
„Nors mokami minimalūs atlyginimai darbuotojai yra patenkinti savo darbu įmonėje. Daugelis jų anksčiau nesėkmingai ieškojo darbo kol jį susirado čia. Darbdaviai nenori įdarbinti negaliųjų, kurie nepajėgūs konkuruoti su sveikaisiais. Dirbti kad ir už mažą atlyginimą yra geriau nei gyventi izoliuotai nuo visuomenės ir būti išlaikytiniu. Tai labai žeidžia žmogaus savivertę,“- sakė ji.
Penkerius metus įmonėje „Aksida“ dirbanti Gražina pasakoja: „Mane išvadino durne, kai atėjau darbintis salės tvarkytoja, nes turėjau II grupės neįgalumą. Visą gyvenimą dirbau valytoja, todėl sulaukus 50 metų atsirado stuburo, sąnarių problemos, rankų artritas ir kiti sveikatos negalavimai. Man buvo nustatytas 30 dalyvumo lygis. Tik atėjus į „Aksidą“ susiradau darbą. Tai vis geriau nei gyventi iš neįgalumo pašalpos, kuri nesiekia 500 eurų. Gyvenu viena, turiu padėti mamai, kuriai dabar 89 -eri. Nežinau kaip gyvensiu, jei neteksiu šito darbo“.
Jai pritaria kolegė Sandra, kuriai nustatyta spazminė paraplegija ir 40 proc. dalyvumo lygis. Ji gali vaikščioti tik pasiramsčiuodama dvejomis lazdomis.
„Kas mane tokią priims į darbą,“- skundėsi ji. – „Man dabar 46 metai, turiu du vaikus. Kaip turėsiu gyventi netekus darbo nežinau, o ir mano pensija nedirbant bus mažesnė.“
Dėl savo darbo nerimauja ir 56 -erių Ilona, kuri įmonėje „Aksida“ dirba jau šešerius metus. Ji yra silpnaregė ir turi nesveiką stuburą. Gali kelti iki 5 kg svorį. Visą gyvenimą dirbo valytoja, o dabar jai nustatytas 40 proc. dalyvumas.
„Esu neviltyje“, – trumpai savo būsena apibūdino ji.
Jūratė dirbo virėja kol sutriko jos rega. Po to niekas nebenorėjo priimti jos į darbą. Viename darželyje jai tiesiai pasakė: „Niekas nenorės valgyti maisto su tavo plaukais“.
Įmonėje ji dirba penkerius metus, o iki pensijos – dar ketveri metai. Turi I grupės neįgalų sūnų.
29-erių Deimantė viena akimi nemato, o kita akis yra silpnaregė. Augina du vaikus. Ji turi ikimokyklinio ugdymo mokytojos specialybę, tačiau niekas nenorėjo jos įdarbinti net mokytojos padėjėja, nes bijojo jai patikėti vaikus.
Penkerius metus dirbusi įmonėje „Aksida“ dabar ji nuomojasi butą, ketino įsigyti būstą.
„Koks bankas dabar mums duos paskolą, jei šeimoje su dviem mažamečiais vaikais dirba tik vienas vyras? Netekus darbo teks ieškoti ir mažesnio būsto, nes nebeišgalėsime sumokėti buto nuomos“,- skundėsi Deimantė.
„Kita darbuotojų grupė, kuri nukentės yra kurtieji. Nors jie fiziškai yra pajėgesni dirbti, bet esant įvairiai klausos negaliai, jiems yra sunku kitur įsidarbinti. Darbdaviai nenori skirti papildomų lėšų sudaryti tokiems darbuotojams darbo sąlygas, samdyti gestų kalbos vertėjus ir t.t.“,- sako B. Aurylienė.
„Už ką dabar valdžia nori nubausti silpnuosius žmones? Ar neįgaliesiems skirti pinigai išgelbės Krašto apsaugą?“, – piktinosi Ilona.
Piktinosi ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė.
„Dar 2025 m. pavasarį mes Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje kėlėme klausimą dėl subsidijų neįgaliųjų įdarbinimo pratęsimo ir mums buvo pažadėta, kad subsidija bus pratęsta. Rudenį mums buvo patvirtinta, kad subsidija bus, bet paskui viskas pasikeitė. Nors 2025 spalio 27 d. Trišalės tarybos posėdyje svarstant šį klausimą profesinės sąjungos ir darbdaviai vieningai paragino pratęsti šią subsidiją dar dvejiems metams ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tam pritarė, tačiau 2025 m. gruodžio 10 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje kalbėjusios Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovės jau siūlė nebepratęsti subsidijos, nes neva tam lėšų nėra, o pasiskolinti subsidijai, nėra galimybės, nes Finansų ministerija neleidžia“, – sakė D. Kvedaraitė.
Nepratęsus 19 mln. eurų subsidijos neįgaliųjų įdarbinimui nedarbo grėsmė iškils tūkstančiui darbuotojų, turinčių II grupės neįgalumą.
Svarstant šį klausimą nebuvo pateikti skaičiavimai kiek valstybės biudžetui kainuotų pašalpų mokėjimas darbo netekusiems neįgaliesiems. Tiesa, ministerijos atstovai užsiminė, kad metų viduryje persvarstant valstybės biudžetą sprendimas nutraukti šią subsidiją gali būti peržiūrėtas.
Všį. „Aksida“ direktorius E. Rimskis sako lauksiantis vasaros, kai baigsis suplanuoti užsakymai, ir tuomet spręs kokius ir kiek darbuotojų atleisti iš darbo.
Profesinės sąjungos pirmininkė B. Aurylienė nusiteikusi kovingai: „Mums nieko daugiau nelieka kaip protestuoti. Važiuosime prie Seimo, prie Vyriausybės. Jei nedirbsime, tai protestuosime. Tegul visi žmonės mato kaip mūsų valdžia rūpinasi neįgaliaisiais.“
Straipsnis ir nuotraukos Ričardo Garuolio