Gegužės 1- osios mitingo reikalavimai Lietuvos valdžiai

autorius Ričardas

2026 m. gegužės 1 d. 11. 00 val. Europos aikštėje prie Vilniaus savivaldybės Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” rengia Tarptautinės darbo ir Darbininkų globėjo Šv. Juozapo dienos mitingą „Stiprus darbuotojas – stipri Lietuva!”. Po to vyks Koordinacinės tarybos posėdis.

Gegužės 1 -osios mitingo reikalavimus skaityti žemiau.

J. E. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei,

LR Seimo Pirmininkui Juozui Olekui,

TARPTAUTINĖS DARBO DIENOS REIKALAVIMAI

Gegužės 1-ąją pasaulio profesinės sąjungos mini Tarptautinę darbo ir Darbininkų globėjo Šv. Juozapo dieną. Tai diena, skirta pagerbti dirbančiuosius ir atkreipti dėmesį į aktualias darbo rinkos problemas.

Nors Lietuvos ekonomika nuosekliai auga, valstybės ir savivaldybių biudžetai surenka vis didesnes pajamas, o privačių įmonių pelnai didėja, nerimą kelia didelis nedarbo lygis ir auganti skurdo rizika, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje ir pastaruoju metu dar padidėjo. Pajamų nelygybė, vertinama pagal Gini indeksą, išlieka viena didžiausių Europos Sąjungoje, o vidutinės pensijos, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, yra vienos mažiausių. Skaudi realybė – Lietuvoje skursta net dirbantieji, įskaitant vaikus auginančius tėvus.

Viešajame sektoriuje jaučiamas didelis specialistų trūkumas: stokojama gydytojų, slaugytojų, mokytojų, mokinio padėjėjų, policijos pareigūnų ir kitų darbuotojų. Apie pusė konkursų į laisvas darbo vietas viešajame sektoriuje neįvyksta dėl nepakankamo siūlomo darbo užmokesčio. Bazinis pareiginės algos dydis per pastaruosius trejus metus keitėsi nežymiai, nors darbo krūviai dažnai yra per dideli.

Darbdavių organizacijų atstovai pažymi, kad Europa susiduria su reikšmingais ekonominiais iššūkiais: keičiasi pramonės prioritetai, didėja neapibrėžtumas dėl energijos prieinamumo, gamybos planavimas tampa mažiau patikimas, o tiekimo grandinės praranda stabilumą. Tiek profesinės sąjungos, tiek darbdavių organizacijos tikisi aiškių ir savalaikių valstybės sprendimų.

Profesinės sąjungos, rengdamosi deryboms dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties, pabrėžia būtinybę didinti darbo užmokestį, atsižvelgiant į išaugusias maisto, paslaugų ir transporto kainas. Taip pat būtina susitarti dėl minimaliosios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo.

Bendrai sukuriamos pajamos Lietuvoje vis dar paskirstomos netolygiai, todėl daugelis sąžiningai dirbančių žmonių nejaučia savo gyvenimo kokybės gerėjimo. Ypač tai juntama regionuose.

Šias problemas galima išspręsti tik stiprinant europinį socialinį dialogą ir užtikrinant konstruktyvų bendradarbiavimą su darbuotojų atstovais – profesinėmis sąjungomis.

Todėl reikalaujame:

  • Stiprinti profesines sąjungas ir jų vadovų apsaugą. Profesinių sąjungų renkamų organų nariai galėtų būti atleisti iš darbo ar jų darbo sąlygos keičiamos tik gavus profesinės sąjungos sutikimą.
  • Valstybiniu lygiu skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą. Socialinis dialogas yra viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių orias darbo sąlygas, darbuotojų gerovę ir sėkmingą įstaigų bei įmonių veiklą.
  • Viešuosiuose pirkimuose teikti pirmenybę socialiai atsakingoms įmonėms, kurios rūpinasi darbuotojų gerove ir yra sudariusios kolektyvines sutartis. Neturėtų būti toleruojama praktika, kai konkursus laimi mažiausią kainą pasiūliusios įmonės, taupančios darbuotojų atlyginimų ir saugių darbo sąlygų sąskaita.
  • Skatinti socialinį dialogą, numatant tam tikslinį valstybės finansavimą.
  • Stiprinti socialinių partnerių organizacijas, sudarant realias galimybes pasinaudoti 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalimi. Tai leistų samdyti nepriklausomus ekspertus ir stiprinti organizacijų komunikacinius gebėjimus.
  • Susieti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu ir užtikrinti jų kasmetinį indeksavimą.
  • Sudaryti sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti. Tik kvalifikuoti darbuotojai gali būti konkurencingi.
  • Didinti mokesčių sistemos progresyvumą: įvesti progresinius mokesčius visoms pajamoms, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir peržiūrėti mokestines lengvatas. Mokesčių sistema turi būti teisingesnė, mažinti socialinę nelygybę, o didesnes pajamas gaunantys asmenys – proporcingai daugiau prisidėti prie bendros šalies gerovės kūrimo.

Pagarbiai,
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė
Kristina Krupavičienė

Palikti komentarą