2026 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatoms, derybose dėl šios sutarties dalyvavusi Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas” profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Lina Urbanovičienė pateikia jos naujoves, kurios yra svarbios darbuotojams ir profesinių sąjungų nariams. Skaityti paryškintas ir pasvirusias eilutes žemiau.
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1.2. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis – bazinis dydis, kurio taikymo sritis apibrėžta Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo 2 straipsnyje
1.3. Profesinės sąjungos – Sutartį pasirašiusios profesinių sąjungų organizacijos ir jas sudarančios profesinės sąjungos.
1.4. Profesinių sąjungų nariai – Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų ir jas sudarančių profesinių sąjungų nariai – darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, kurių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, taip pat valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių bei įstaigų ir organizacijų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, darbuotojai – profesinės sąjungos nariais tapę iki Sutarties pasirašymo.
6. Vyriausybė įsipareigoja:
6.1. kartu su 2026-2028 metų Biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nustatant 2026 metams pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį – 1798 eurai;
6.2. kartu su 2027-2029 ir atitinkamų vėlesnių metų Biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti 2027 ir atitinkamų vėlesnių metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.
5.5. įsteigti dvišalę tarybą iš vienodo Sutarties šalių atstovų skaičiaus, kuri susitiktų ne mažiau kaip du kartus per metus aptarti Sutarties vykdymo eigos, kylančių klausimų ir problemų, vykdomų įsipareigojimų, o prireikus – rengti bendras pozicijas dėl Sutarties nuostatų aiškinimo. Šakos ir teritorinėse kolektyvinėse sutartyse rekomenduojama numatyti dvišalių tarybų sudarymą.
II skyrius. Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams
7. Profesinės sąjungos nariui suteikiamos dvi mokamų atostogų savišvietai arba savanorystei darbo dienos su darbdaviu suderintu metu. Jeigu profesinės sąjungos narys nepanaudoja šių dienų einamaisiais kalendoriniais metais, jis teisę į tokias dienas einamaisiais kalendoriniais metais praranda. Jeigu galiojant Sutarčiai, profesinės sąjungos nario darbo, valstybės tarnybos, vidaus tarnybos santykiai pasibaigia vienoje iš įstaigų, įmonių, organizacijų, nurodytų Sutarties 1 ir 2 prieduose, o jis yra išnaudojęs šias atostogų dienas, tai šios atostogos kitoje darbovietėje tais metais daugiau profesinės sąjungos nariui nesuteikiamos
8. Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos nariui už mokymosi atostogas, nurodytas Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas) ir 2 dalyje (kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose), taip pat už dienas, kai profesinės sąjungos narys kelia kvalifikaciją, suderinęs su tiesioginiu vadovu (pvz., konferencijos, mokymasis nuotolinio mokymosi platformose ir pan.), trunkančias iki 10 darbo dienų einamaisiais kalendoriniais metais, apmokama darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu, arba trunkančias iki 20 darbo dienų einamaisiais kalendoriniais metais, apmokant puse darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, Jeigu profesinės sąjungos narys nepasinaudoja teise į šiame punkte nurodytas mokymosi atostogas per tuos metus, už kuriuos gali būti suteikiamos, jos į kitus metus neperkeliamos.
9. Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys pasijutęs prastai ar suplanuotam vizitui į gydymo įstaigą turi teisę, informavęs darbdavį, gauti iki 5 darbo dienų einamaisiais kalendoriniais metais sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.
Sveikatos samprata
Sveikatos samprata aprėpia fizinę, dvasinę (psichinę) ir socialinę gerovę, o ne tik ligos ar negalios nebuvimą.
Sveikata yra dinamiška būsena, kurioje asmuo visavertiškai funkcionuoja, o jos priešybė – liga, nors ribos tarp jų nebūtinai aiškios. Sveikata taip pat susijusi su gyvenimo kokybe, žmogaus savarankiškumu ir galimybe dalyvauti visuomenės gyvenime.
III skyrius
Sutarties šalių įsipareigojimai ir socialinių partnerių bendradarbiavimo skatinimas
14. Darbdavys neturi teisės taikyti Sutarties nuostatų ar nuostatų, kurių tikslas sutampa su Sutarties nuostatomis, darbuotojams, kurie nėra sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai, išskyrus atvejus, kai tai yra nustatyta Darbo kodekse arba susitarta darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje.
17. Darbdavys per 5 darbo dienas nuo darbuotojo darbo pradžios jam privalo suteikti informaciją apie visas įstaigoje veikiančias profesines sąjungas ir jų kontaktus.
18. Šalys susitaria nustatyti priemones, gerinančias profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose kokybę bei nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministras priims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimą, taikomą nuo 2026 m. sausio 1 d., pakeičiant nurodyto sveikatos apsaugos ministro įsakymo 1.13 papunkčiu patvirtinto Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 4.3.2 papunktį, kad, esant jame nurodytam rizikos veiksniui „Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.)” sveikatos tikrinimo periodiškumas lėtinių ligų neturintiems darbuotojams iki 40 metų būtų 1 kartas per 3 metus.
24. Darbdavys, prieš pradėdamas tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą, nebent darbuotojas, dėl kurio pradėtas tyrimas, to raštu atsisako. Jeigu darbuotojas raštu neatsisako informuoti profesinės sąjungos, tokiu atveju darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę, o sudarius komisiją darbo pareigų pažeidimui ar tarnybiniam nusižengimui ištirti, darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę į šią komisiją deleguoti savo atstovą.
25. Psichologinis smurtas, priekabiavimas ir diskriminacija yra nepriimtini ir negali būti toleruojami, kaip ir negali būti toleruojami neteisingi kaltinimai tokiu elgesiu. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga, gavusi informaciją apie darbdavio darbuotojo patiriamą psichologinį smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją, turi teisę pasiūlyti į pareigas priėmusiam asmeniui ir / ar organui pariteto principu sudaryti komisiją gautai informacijai apie darbdavio darbuotojo patiriamą psichologinį smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją ištirti (toliau – Komisija). Tokiais atvejais į pareigas priėmęs asmuo ir / arba organas per tris darbo dienas privalo į Komisiją skirti savo atstovus. Komisijos nariai, prieš pradėdami darbą, pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą saugoti ir neatskleisti informacijos, kuri jai taps žinoma dėl nagrinėjimo atvejo. Komisijos posėdžiai yra uždari. Komisija, nagrinėdama galimo psichologinio smurto, priekabiavimo ar diskriminacijos atvejį, privalo laikytis diskretiškumo, siekdama apsaugoti visų dalyvaujančių šalių orumą bei privatumą, ir užtikrinti nešališką atvejo nagrinėjimą bei sąžiningą elgesį visų šalių atžvilgiu.
26. Darbdavio lygmens profesinės sąjungos, kurios yra Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų narės, pagal Darbo kodeksą turi teisę į tokios pat apimties informavimą kaip ir darbo tarybos. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga, gavusi informaciją, turi teisę kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu. Darbo tarybai atsisakius dalyvauti tokiose konsultacijose, profesinė sąjunga gali tokia teise pasinaudoti viena.
27. Profesinė sąjunga ir darbdavys darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje, patvirtintoje visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime (konferencijoje), gali susitarti, kad darbo tarybos funkcijos kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu perduodamos vykdyti profesinei sąjungai. Darbo tarybos veikla pasibaigia įsigaliojus tokiai kolektyvinei sutarčiai.
28. Visų lygmenų darbdaviai atitinkamo lygmens profesinės sąjungos prašymu pateikia jai visą informaciją, reikalingą teisės aktais reglamentuojamai profesinės sąjungos veiklai užtikrinti.
29. Profesinių sąjungų renkamų organų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia, jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be išankstinio įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo, privalo pateikti profesinei sąjungai visą su sutikimo suteikimu susijusią aktualią ir reikalingą informaciją.
31. Įstaigų, įmonių ir organizacijų, kuriose veikia profesinės sąjungos, sutaupytų metinių darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimas derinamas su įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje veikiančia profesine sąjunga. Profesinė sąjunga taip pat informuojama ir su ja konsultuojamasi dėl planuojamo metinio darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimo. Konsultacijos turi būti baigtos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos pateikimo profesinei sąjungai dienos. Jeigu šakos kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip, taikoma šakos kolektyvinė sutartis.
36. Vertinant įstaigos vadovo veiklą, profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, savo iniciatyva turi teisę pateikti, o vertintojo prašymu ji ar aukštesnio nei darbdavio lygmens profesinė sąjunga, kuriai priklauso įstaigoje veikianti profesinė sąjunga, pateikia savo išvadą apie vadovo veiklą. Vertinimo metu į šią išvadą atsižvelgiama.
37. Pokalbio metu dėl darbuotojo veiklos vertinimo dalyvauja profesinės sąjungos atstovas, nebent profesinės sąjungos narys to raštu atsisako. Profesinės sąjungos atstovas turi teisę pateikti pastabas dėl profesinės sąjungos nario veiklos vertinimo. Profesinės sąjungos kolegialiam valdymo organui nesutinkant su profesinės sąjungos nario veiklos vertinimu, atitinkamo darbuotojo veikla vertinama pakartotinai dalyvaujant profesinės sąjungos atstovui, nebent profesinės sąjungos narys to raštu atsisako.
38. Nutraukiant darbo sutartį su profesinės sąjungos nariu darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis), profesinė sąjunga turi teisę derėtis su darbdaviu dėl konkretaus darbuotojo atleidimo švelninimo pasekmių, įskaitant ir didesnį išeitinės išmokos dydį.
39. Paskelbus konkursą įstaigos vadovo pareigoms užimti, profesinė sąjunga, dalyvaujanti konkurso metu stebėtojo teisėmis, turi teisę pateikti savo nuomonę apie konkurse dalyvaujančius pretendentus įstaigos vadovo pareigoms užimti.
40.2. užtikrinant įstaigos darbo organizavimą, įgyvendinti savo teises, kylančias iš šios Sutarties, informavus darbdavį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, nebent su darbdaviu susitariama kitaip. Taip pat darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl trumpesnio termino. Šis terminas netaikomas Sutarties 9 punkte (5 dienos sveikatai gerinti) numatytų dienų sveikatai gerinti naudojimui, kai apie jas nėra iš anksto žinoma.
IV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42. Sutartis galioja nuo 2026 m. sausio l d. iki 2028 m. gruodžio 31 d.
43. Sutarties 3.1-3.3 papunkčiuose, 7 ir 9 punktuose minimi Sutarties l ir 2 priedai yra neatskiriama Sutarties dalis.
44. Derybos dėl Sutarties papildymo, pakeitimo ar naujos sudarymo pradedamos einamųjų kalendorinių metų II ketvirtį. Sutarties priedas keičiamas kiekvienais metais, patikslinant profesinių sąjungų narių skaičių ir įtraukiant įstaigas, įmones ir organizacijas, kurių darbuotojai tapo profesinės sąjungos nariais po Sutarties pasirašymo.
45. Pradėjusios derybas dėl Sutarties papildymo, pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo, Sutarties šalys įsipareigoja jas baigti, iki bus suformuotas valstybės biudžetas, kad būtų spėjama suderėtoms nuostatoms įgyvendinti reikalingų lėšų poreikį bei reikalingus teisės aktų pakeitimus įtraukti į valstybės biudžeto projektą ir jo lydimųjų teisės aktų pakeitimų paketą.