2026 m. sausio 29 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir jos pavaduotojas Ričardas Garuolis dalyvavoEuropos Komisijos organizuojamoje Europos semestro diskusijoje apie socialinius reikalus, būsto prieinamumą ir darbo rinką Lietuvoje, kuri buvo surengta Europos komisijos atstovybėje Vilniuje.
Europos komisijos rekomendacijos Lietuvai daug kur sutampa su profesinių sąjungų reikalavimais.
Nors Lietuvoje vyrauja požiūris, kad valstybės sektorius yra per didelis, Europos komisija savo 2025 m. liepos 8 d. paskelbtose rekomendacijose rašo priešingai, kad Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos viešosioms paslaugoms ir socialinei apsaugai tebėra vienos iš mažiausių ES, o tai riboja galimybes laiku ir vienodomis sąlygomis gauti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir aukštos kokybės viešojo administravimo paslaugas.
2023 m. išlaidos socialinei apsaugai sudarė 14,0 % BVP, t. y. buvo daugiau nei penkiais procentiniais punktais mažesnės už 19,2 % ES vidurkį 2023 m..
Lietuvos asmenų su negalia skurdo rizikos lygis 2023 m. buvo trečias pagal dydį ES.
Sveikatos priežiūrai skirtas valdžios sektoriaus finansavimas 2023 m. buvo šeštas mažiausias ES (5,3 % BVP, palyginti su 7,4 % ES vidurkiu).
Bendrosios viešosios paslaugos (pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių administravimo paslaugos) taip pat finansuojamos nepakankamai: joms skirtas finansavimas 2023 m. buvo trečias mažiausias ES (3,4 % BVP, palyginti su 5,9 % ES vidurkiu).
2024 m. pajamų nelygybė atskaičius mokesčius ir išmokas išliko viena didžiausių ES, o daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.
Ypač sunki pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, bedarbių, asmenų su negalia ir vyresnio amžiaus (vyresnių nei 65 metų) asmenų padėtis. Nepaisant to, kad pensijų adekvatumas pagerėjo, vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys, ir toliau susiduria su didele skurdo rizika.
Asmenų su negalia skurdo rizikos lygis yra vienas iš aukščiausių (38,2 %, palyginti su 20,7 % ES vidurkiu) ir atspindi žemą jų užimtumo lygį: asmenų su negalia užimtumo atotrūkis Lietuvoje yra vienas iš didžiausių ES. Problemą dar paaštrina mažas neįgalumo išmokų adekvatumas.
Europos komisija rekomenduoja Lietuvai didinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą ir gerinti sveikatos rezultatus gerinant prieigą prie pirminės ir profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugų ir didinant sveikatos priežiūros darbuotojų prieinamumą.
Spręsti pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties problemas didinant socialinės apsaugos sistemos aprėptį, adekvatumą ir veiksmingumą, gerinant mokesčių sistemos struktūrą, gerinant galimybes gauti socialinį būstą ir tokio būsto kokybę, didinant senatvės pensijų adekvatumą ir kartu išlaikant pensijų sistemos tvarumą.
Gerinti bendrojo ugdymo sistemos kokybę, teisingumą ir efektyvumą, visų pirma šalinant pasiekimų atotrūkį tarp miesto ir kaimo vietovių ir kartu didinant mokytojo profesijos patrauklumą, kad būtų sprendžiamos nuolatinio darbo jėgos trūkumo ir jos senėjimo problemos.
K. Krupavičienė pasakė, kad profesinės sąjungos džiaugiasi Europos komisijos teikiamomis rekomendacijomis Lietuvai, kurių įgyvendinimas pagerintų Lietuvos darbuotojų socialinę ir ekonominę padėtį ir paminėjo skaudžiausius Lietuvos darbuotojams klausimus, kuriuos Europos komisija siūlo spręsti.
R, Garuolis paneigė klaidinančius darbdavių atstovų teiginius, kad Lietuvoje trūksta darbuotojų,. Jis atskleidė, kad šiuo metu nepaisant geros šalies ekonomikos būklės registruotas nedarbas Lietuvoje yra net 8,7 proc., (apie 160 tūkst. bedarbių), o regionuose jis yra dar didesnis, ir pateikė Lietuvos Užimtumo tarnybos duomenis, rodančius, kad sausį apie 290 tūkst. ieškančiųjų darbo buvo pasiūlyta tik truputį mažiau nei 7 tūkst. darbo vietų, kuriose daugiausiai yra siūlomas tik truputį už minimalią algą didesnis atlyginimas.
Jis atkreipė dėmesį, kad liberali užsieniečių iš trečiųjų šalių tvarka Lietuvoje sukūrė didelį socialinį dempingą, kai nepaisant didelio nedarbo, verslas Lietuvoje įdarbina „pigius“, daugiausiai žemos kvalifikacijos užsieniečiai, nors būtent tarp tokių Lietuvos darbuotojų nedarbas yra aukščiausias.
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 170 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių.
R. Garuolis paneigė darbdavių atstovų teiginius, kad dauguma užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, yra karo pabėgėliai iš Ukrainos, atskleisdamas, kad Lietuvoje gyvena apie 40-50 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, o apie pusė jų yra nepilnamečiai ir pensininkai, kurie nedirba.
Jis paprieštaravo darbdavių atstovei, teigiančiai, kad užsieniečiai puikiai integruojasi Lietuvoje, paminėdamas Valstybės kontrolės auditą, kuris atskleidė, kad dauguma į Lietuvą dirbti atvykusių užsieniečių savo vaikus leidžia mokytis į mokyklas nevalstybine ir ne ES šalių – rusų kalba.
Europos semestras yra kasmetinis procesas, kuriuo koordinuojama ES ekonominė ir socialinė politika. Semestro metu ES valstybės narės derina savo biudžeto ir ekonominę politiką su tikslais ir taisyklėmis, dėl kurių susitarta ES lygmeniu.
Semestro metu socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų ir vyriausybės atstovų pateikta informacija apie šalies padėtį panaudojama Europos komisijai teikiant savo rekomendacijas valstybėms, sprendžiant joms kylančias problemas.
Rekomendacijas Lietuvai skaityti čia