2026 m. kovo 30 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, koordinacinės tarybos narys Artūras Macijauskas, teisininkė Laima Saulevičiūtė dalyvavo Demokratijos instituto surengtoje diskusijoje „Artimųjų Rytų konfliktas: ką tai reiškia Lietuvai?“, kuri vyko Tarptautinių santykių institute Vilniuje.
Diskusijoje dalyvavę politologai, ekonomistai, savivaldybių, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai svarstė kokios gali būti šio karo pasekmės Lietuvai ir kaip būtų galima išvengti blogiausio ateities scenarijaus, jei karas Artimuose Rytuose užsitęstų.
R. Garuoliui paklausus kiek Lietuva importuoja iš Artimųjų Rytų valstybių ir kokios bus neigiamos ir teigiamos (pagerėjęs biudžeto surinkimas, išaugę Lietuvos trąšų gamyklų pelnai) šio karo pasekmės Lietuvai, jam buvo atsakyta, kad nors Lietuva beveik nieko neimportuoja iš šių valstybių, uždarius Hormūzo sąsiaurį, kuriuo eina apie 20 proc. pasaulinės prekybos, kainos pakils visame pasaulyje. Ypač brangs kuras, dujos ir trąšos, kurių daug eksportuojama iš šių šalių. Todėl pabrangs visų prekių kainos, vartotojai dėl to mažiau pirks, verslas – mažiau gamins.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad jo organizacijos nariai paskaičiavo, kad karui užsitęsus iki rudenio Lietuvos pramoninkai turės kitų metų pradžioje atleisti iš darbo apie 30 000 savo darbuotojų.
V. Janulevičius teigė, kad Lietuvos pramonėje energijos kainos sudaro apie 8-9 proc. visų sąnaudų, todėl kurui ir dujoms pabrangus dvigubai, savikaina padidėtų apie 3 proc.
Plungės meras Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, kad šį rudenį gali labai nukentėti tie gyventojai, kurie šildosi tik dujomis, o atsinaujinančiais ištekliais besišildantiems namams, šildymas taip pat brangs, nes visi, kurie gali, pereis nuo šildymo dujomis į atsinaujinančius išteklius.
Darbdavių atstovai ragino kuo greičiau, kitų valstybių pavyzdžiu, mažinti mokesčius, ypač kurui. Jie teigė, kad dėl padidėjusių kuro kainų valstybė surenka daugiau mokesčių, todėl gali dalinai kompensuoti kainų augimą, laikinai mažindama kuro akcizus. Jei kaimyninėms valstybėms sumažinus kuro mokesčius Lietuva to nepakartotų, jos pramonė prarastų konkurencingumą.
Tiesa, jie prisipažino, kad kol kas, praėjus mėnesiui nuo karo pradžios, savo prekių kainų nepadidino dėl konkurencijos.
Įdomu, kad darbdavių atstovai savo pasiūlymus grindė profesinių sąjungų argumentais, kai Trišalėje taryboje yra diskutuojama dėl minimalios algos didinimo. Jie pripažino, kad vidinis vartojimas yra svarbus, nes sudaro apie 70 proc. Lietuvos BVP, tačiau siūlė vartojimą palaikyti ne didinant atlyginimus, o mažinant mokesčius.