Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ kelia klausimą, ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendins 2026 m. kovo 31 d. susitikimo metu prisiimtus įsipareigojimus mokinio padėjėjų profesijos stiprinimo srityje.
Praėjo daugiau kaip du mėnesiai nuo susitikimo, kuriame ministerijos atstovai įvardijo konkrečius veiksmus: parengti nacionalinį mokinio padėjėjo pareigybės aprašą, inicijuoti profesijos įtraukimą į Lietuvos profesijų klasifikatorių ir pradėti nacionalinio masto šios profesijos situacijos vertinimą.
Nors pirmųjų rezultatų buvo tikimasi sulaukti dar iki vasaros, socialiniai partneriai vis dar neturi aiškios informacijos apie įsipareigojimų įgyvendinimo eigą.
Nežinoma, ar pradėti rengti dokumentai, kokie terminai numatyti ir kada profesinės sąjungos bus įtrauktos į sprendimų derinimą.
„Susitikimo metu buvo kalbama apie konkrečius terminus ir sprendimus. Deja, šiandien matome ne rezultatus, o tylą. Todėl pagrįstai klausiame – ar ministerijos įsipareigojimai buvo realus veiksmų planas, ar tik dar vienas bandymas nuraminti problemą ir atidėti sprendimus vėlesniam laikui“, – teigia Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė.
Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ primena, kad mokinio padėjėjų problema nėra nauja. Jau ne vienerius metus kalbama apie neaiškų profesijos statusą, nepakankamą reglamentavimą ir augančią darbuotojų atsakomybę.
Todėl ministerijos pažadai buvo sutikti kaip galimybė pagaliau spręsti įsisenėjusias problemas. Tačiau vien pažadų nepakanka. Kol nėra aiškaus profesijos statuso ir pareigybės reglamentavimo, mokinio padėjėjų trūkumas bei darbo organizavimo problemos tik gilės.
Mokinio padėjėjų situacija nėra vienintelis pavyzdys, keliantis abejonių dėl ministerijos inicijuojamų procesų rezultatų. Švietimo bendruomenė vis dažniau susiduria su situacijomis, kai po garsiai pristatomų iniciatyvų ir diskusijų ilgą laiką neseka konkretūs sprendimai.
Nors ministerijoje jau sudaryta darbo grupė dėl mokytojų profesinio saugumo ir įvyko pirmasis jos susitikimas, vien pats darbo grupės sudarymo faktas dar negarantuoja pokyčių.
Švietimo bendruomenei svarbu žinoti, ar šis procesas atves prie realių sprendimų, ar taps dar vienu formalaus konsultavimosi pavyzdžiu.
„Jeigu ministerija prisiima įsipareigojimus ir viešai įvardija terminus, ji turi atsiskaityti už jų vykdymą. Švietimo bendruomenė tikisi ne pažadų, o konkrečių sprendimų. Pasitikėjimas kuriamas ne pareiškimais, o darbais“, – pabrėžia A. Kindurienė.
Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ tikisi artimiausiu metu sulaukti aiškios informacijos apie ministerijos veiksmus, numatytus terminus ir pasiektą pažangą.
Artėjant naujiems mokslo metams kyla klausimas, kaip švietimo įstaigos rugsėjį pradės darbą, jei mokinio padėjėjų profesijos problemos ir toliau liks neišspręstos.