Lietuvos švietimo sistemoje vykstantis perėjimas prie įtraukiojo ugdymo dažnai primena „fronto liniją“, kurioje mokinio padėjėjai yra tie dalyviai, kurie kasdien stovi šalia specialiųjų ugdymo poreikių (SUP) turinčių vaikų. Tačiau, nepaisant jų kritiškai svarbaus vaidmens, šie darbuotojai vis dar lieka nematomi. Norint, kad įtraukusis ugdymas Lietuvoje funkcionuotų ne tik popieriuje, bet ir tikrovėje, būtina atsigręžti į tuos, kurie tiesiogiai padeda vaikams ir jų šeimoms.
Pernai lapkričio pabaigoje mūsų Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ sukvietė konferenciją, kurioje pirmą kartą vienoje erdvėje susitiko teisininkai, mokslininkai, švietimo įstaigų vadovai ir patys mokinio padėjėjai iš visos Lietuvos. Diskusijos ir pristatytas tyrimas aiškiai parodė: teorija bėga į priekį, o praktika beviltiškai atsilieka.
Remdamiesi konferencijos išvadomis, išskiriame keturias esmines kryptis, kurias valstybė, o pirmiausia – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, privalo įgyvendinti nedelsiant.
1. Statuso keitimas: nuo pagalbinio personalo iki pedagogo
Šiuo metu mokinio padėjėjo profesija nėra pripažinta pedagogine. Jos nėra ir profesijų klasifikatoriuje. Reikalavimai šiems darbuotojams yra minimalūs – užtenka vidurinio išsilavinimo. Tačiau praktika rodo, kad to visiškai nepakanka. Mokinio padėjėjas pamokų metu dažnai tampa ne tik asistentu, bet ir mokytoju, psichologu bei auklėtoju. Ikimokyklinėse įstaigose padėjėjas irgi dažnai lieka vienas su SUP vaikais
Būtina įteisinti mokinio padėjėjo profesiją kaip pedagoginę. Tai atvertų kelią sistemingam kvalifikacijos kėlimui, aukštojo mokslo programų kūrimui kolegijose ir, žinoma, adekvačiam atlyginimų augimui, kuriuo šie darbuotojai yra gyvybiškai suinteresuoti.
2. Darbo krūvio reglamentavimas
Konferencijos metu išryškėjo šokiruojanti realybė: vienam padėjėjui neretai tenka padėti net 5–7 mokiniams vienu metu. Ekspertų teigimu, efektyvus darbas įmanomas tik tada, kai padėjėjas dirba su vienu ar daugiausia trimis vaikais.
Kai padėjėjas priverstas bėgioti tarp kelių mokinių skirtingose klasėse, nukenčia visi – tiek vaikai, kuriems reikia individualaus dėmesio, tiek patys darbuotojai, kurie pervargsta. Reikalingas aiškus valstybinis reglamentas, nustatantis maksimalų mokinių skaičių vienam padėjėjui švietimo įstaigose.
3. Darbo santykių stabilumas ir socialinės garantijos
Didelė dalis mokinio padėjėjų dirba pagal terminuotas darbo sutartis, kurios sudaromos vos metams. Nors savivaldybės tai grindžia svyruojančiu SUP mokinių skaičiumi, toks požiūris yra žalingas vaikams. SUP vaikai stipriai prisiriša prie padėjėjo, susiformuoja pasitikėjimo ryšys. Kasmet keičiantis darbuotojams, vaikas patiria psichologinį diskomfortą, o ugdymo procesas sutrinka. Būtina užtikrinti stabilias darbo sutartis ir vienodas socialines garantijas visoje Lietuvoje.
4. Vieningas pareigybių aprašas
Šiuo metu Lietuvoje nėra bendro mokinio padėjėjo pareigybės aprašo pavyzdžio. Kiekvienos mokyklos vadovas jį kuria pagal savo supratimą. Tai lemia situacijas, kai padėjėjams priskiriamos funkcijos, kurios jiems nepriklauso (pavyzdžiui, mokytojų pavadavimas), o jų tiesioginėms atsakomybėms lieka per mažai laiko. Reikalingas vieningas standartas, aiškiai apibrėžiantis funkcijas ir atsakomybes.
Sistemos sąstingis ar ateities perspektyva. Ką renkamės?
Įtraukusis ugdymas apima ne tik SUP vaikus, bet ir itin gabius mokinius, kurie šiandien taip pat dažnai lieka nuošalyje. Dabartinė situacija yra skandalinga: mes kuriame įvaizdį, kad dirbame, tačiau mokytojai klasėse nespėja, o padėjėjai gauna minimalų atlygį kaip pagalbinis personalas, nors iš jų reikalaujama aukštos kompetencijos.
Mūsų švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ šį klausimą kelia derybose dėl šių metų kolektyvinės sutarties. Mes ne tik kreipėmės į šalies vadovus, bet ir skatiname pačius mokinio padėjėjus burtis į asociaciją.
Jei norime, kad įtraukusis ugdymas nebūtų tik formalus punktas ataskaitose, turime išjudinti šį akmenį iš vietos. Per trejus metus dabartinė valdžia gali padaryti reikšmingą proveržį, jei tik ras politinės valios pamatyti tuos, kurie yra arčiausiai vaiko.
Parengė Aldona Kindurienė