2026 m. birželio 18 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos surengtoje strateginio planavimo sesijoj, kurios metu socialiniai partneriai įvardino esmines Lietuvos nacionalinės plėtros proveržio kryptis regioninės politikos srityje, kurios bus įtrauktos į 2028-2034 metų Nacionalinės plėtros planą.
Renginio dalyviai diskutavo nedidelėse darbo grupėse ir iš pateiktų probleminių sričių, turėjo pasirinkti vieną probleminę sritį, kuri jų manymu yra aktualiausia bei atsakyti į klausimus: kas pasirinktoje srityje neveikia ar veikia blogai? Kokio pokyčio reikia? Ar realu pokytį pasiekti per 7 metus? Ar pokyčio reikia man (savivaldybei, regionui, organizacijai) ar tolygesnei ir tvaresnei regiono plėtrai?
Renginio organizatoriai įvardino šios probleminės sritys: investicijų pritraukimas pasikeitus geopolitinėms sąlygoms; atsparumas ir saugumas; viešasis transportas; viešojo sektoriaus specialistų trūkumas; darbuotojų kvalifikacija, darbo rinkos poreikiai; būstas.
Probleminės sritys parengtos pagal Europos Komisijos komunikatą dėl ES rytinių regionų, besiribojančių su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Stiprūs regionai saugiai Europai (2026) bei Europos Komisijos semestro rekomendacijas (2026).
Europos Komisija pateikdama rekomendacijas Lietuvai, nurodydama šias problemines sritis: Viešasis sektorius: viešojo sektoriaus specialistų, sveikatos priežiūros, švietimo, viešojo administravimo ir kitose srityse trūkumas, ypač atokiose vietovėse; Darbo rinka: nepakankama aktyvios darbo rinkos politikos aprėptis, profesinio ir STEAM mokymo patrauklumas, žemas mokymosi visa gyvenimą lygis; Švietimas: bendrojo lavinimo sistemos kokybė, lygybė ir veiksmingumas, miesto ir kaimo pasiekimų skirtumai; Būstas: prieinamo būsto trūkumas, būsto kokybės ir energijos vartojimo efektyvumo problemos; Transportas: nepakankamas viešojo transporto patrauklumas ir koordinavimas, lėta pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus transporto sektoriuje.
Renginyje dalyvavo nemažai savivaldybių merų, jų darbo grupės kaip svarbiausią prioritetą įvardino investicijų pritraukimą. Buvimas ES rytų pasienyje kelia papildomų sunkumų ekonomikai, svarbu nepamiršti ir stiprintis pritraukiant tiek ES lėšas, tiek užsienio investuotojus.
Klaipėdos rajono meras problemine sritimi pavadino viešojo transporto plėtrą, o didžiausia problema- nepakankamą viešojo transporto koordinavimą ir paslaugų trūkumą. Tinkamai išvystytas ir patogus viešasis transportas padėtų spręsti ir darbo jėgos trūkumą.
D. Kvedaraitė, dirbdama darbo grupėje kartu su Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktore Jurgita Mitrulevičienė, Panevėžio m. savivaldybės atstovėmis bei kolegomis iš kitų profesinių sąjungų, problemine sritimi įvardino darbuotojų trūkumą.
Visuomenė susiduria su demografiniais iššūkiais, amžėjimu, darbo rinkoje vieną trečdalį darbuotojų sudaro vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės. Jauniems žmonėms sudėtinga derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai, atsiranda įperkamo būsto problema, vyresni turi sveikatos, profesinio perdegimo problemų, o senokai įgyta kvalifikacija neatliepia darbo rinkos poreikiams.
Šias problemas galima būtų spręsti keičiant visuomenės požiūrį į vyresnio amžiaus žmones, amžius neturėtų būti kliūtimi dirbti ir užsidirbti, kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti.
Švietimo sistemoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama jaunimo profesiniam orientavimui, pasirengimui darbo rinkai.
Socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys turėtų būti tinkamu instrumentu derantis dėl darbo užmokesčio, investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatą, gerą fizinę, psichinę sveikatą, darbuotojų tarpusavio santykius.
Būtina investuoti ir vystyti viešąjį transportą. Mokytojų trūkumo problemą dalinai spręsti padėtų mokymo priemonių skaitmeninimas ir mokymosi proceso organizavimas nuotoliniu būdu.
Svarbus vaidmuo tenka šeimai, todėl būtina rūpintis šeimos politika.
2026 m. vasario mėn. Europos Komisija paskelbė komunikatą, kuriuo nustatė kompleksinių priemonių paketą su Rusija, Baltarusija ir Ukraina besiribojantiems Europos Sąjungos (ES) rytiniams regionams stiprinti – didinti jų saugumą ir atsparumą, skatinti ekonominį augimą, gerinti junglumą bei spręsti demografinius bei informacinio saugumo iššūkius. Dokumente taip pat numatytas metinis aukšto lygio politinis dialogas ir tolesnė finansinių priemonių mobilizacija, įskaitant galimybes pagal Sanglaudos politiką ir būsimą 2028–2034 m. ES finansinę perspektyvą.
Lietuvai komunikatas reiškia, kad rytinių pasienio regionų problematika aiškiai įtvirtinama ES politinėje ir finansinėje darbotvarkėje. Tai sustiprina bendrą ES lygmens kryptį spręsti šių regionų saugumo ir raidos klausimus bei sudaro galimybes nacionalines ir regionines priemones derinti su atitinkamais ES instrumentais. Nors komunikatas nustato strateginę kryptį ir sudaro prielaidas veikti, tolesni rezultatai priklausys nuo nuoseklaus priemonių įgyvendinimo ir tinkamo jų pritaikymo nacionaliniame bei regioniniame lygmenyse.