Dar 2025 m. gruodžio 9 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje veikiančių profesinių sąjungų Jungtinės atstovybės koordinatorė ir Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Jolanta Keburienė raštu kreipėsi į Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos vadovybę dėl 2024 m. netinkamai atliktos šios tarnybos darbuotojų profesinės rizikos vertinimo ataskaitos ir jos pateiktų išvadų įgyvendinimo, tačiau nepaisant to, kad darbdavys privalėjo į tokius raštus atsakyti per 20 darbo dienų, profesinės sąjungos iki šiol iš jo jokio atsakymo negavo.
Profesinių sąjungų nuomone, nors 2024 metais atliktas profesinės rizikos vertinimas nevisiškai atitiko Lietuvos teisės aktų reikalavimus, nebuvo pilnas ir išsamus, tačiau darbuotojai privalo dirbti atsižvelgiant šioje ataskaitoje nurodytus įvertinimus.
GMP brigados darbuotojai tik mažą dalį darbo laiko praleidžia GMP stotyse t. y. iškvietimų laukimo ir poilsio patalpose, o daugiausiai profesinių rizikų kyla būtent važiuojant GMP automobiliu bei esant pas pacientą arba įvykio vietoje.
Tačiau ataskaitoje iš viso nebuvo vertintos profesinės rizikos, su kuriomis susiduriama įvykio vietoje, o rizikos, susijusios su vykimu GMP automobilyje vertintos labai siaurai ir paviršutiniškai (iš esmės vertintos tik vibracijos ir triukšmo rizikos)!
Tai padaryta, nepaisant to, kad darbdavys privalėjo užtikrinti, kad bus įvertintos rizikos visose aplinkose, kuriose dirba GMP brigadų ekipažai.
Ataskaitoje visiškai nevertintos profesinės rizikos, dirbant lauke ekstremaliomis sąlygomis (dėl oro sąlygų ar technogeninių įvykių), autoįvykių rizika, vykstant į iškvietimą bei vežant pacientą į gydymo įstaigą, fizinio smurto riziką dėl trečiųjų asmenų ar agresyvių pacientų veiksmų ir daugybė kitų rizikų, su kuriomis faktiškai kasdien susiduria vykstantys į iškvietimus GMP ekipažai.
Nors su paciento nešimu susijusi rizika ataskaitoje įvardinta kaip nepriimtina, tačiau nėra pateikta jokių siūlymų dėl konkrečių priemonių, galinčių bent sumažinti tokią riziką.
Ataskaitoje apsiribota tik bendromis frazėmis: „Ergonominės rizikos neigiamam poveikiui sumažinti reikalingos organizacinės priemonės, tokios kaip galimybė laiku sulaukti pagalbos, kuomet reikia pernešti pacientą.“
Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo ataskaitoje pateikti tik darbuotojų apklausos rezultatai (kaip patys darbuotojai vertina streso priežastis), tačiau nurodytos rizikos neįvertintos ir nepateikta jokių siūlymų dėl tokių rizikų mažinimo ar šalinimo.
Jungtinė atstovybė atkreipė GMP tarnybos vadovybės dėmesį į tai, kad ataskaitoje buvo konstatuota nemažai nepriimtinų profesinių rizikų, kurios neatitinka teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimų ir yra traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galimybė.
Cheminių veiksnių tyrimo ataskaitoje nustatytos keturios, o Fizinių veiksnių tyrimo ataskaitoje net 37 nepriimtinos rizikos. Ataskaitoje kaip nepriimtina įvardyta ir su paciento nešimu susijusi rizika.
Tačiau nepaisant to, kad darbdavys, nustačius nepriimtinas rizikas, privalo nedelsiant imtis priemonių joms šalinti ar sumažinti, o su jų šalinimo ir mažinimo priemonių planu supažindinti darbuotojus ir jų atstovus, profesinės sąjungos iki šiol negavo atsakymo kas šiuo klausimu padaryta ar bus daroma.
J. Keburienė savo rašte GMP tarnybos vadovybei atskleidė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 3.7 punkte nurodyta, kad „Nepriimtina rizika – rizika, su kuria negalima taikstytis, nesvarbu, kokia būtų su ja susijusios veiklos nauda.“
Šio įsakymo 17.1 punkte nurodyta, kad nustačius nepriimtiną riziką turi būti nedelsiant imamasi priemonių jai šalinti ar mažinti arba tokie darbai ar gamybos procesai sustabdomi, iki bus įgyvendintos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės. Jei rizikos sumažinti neįmanoma, dirbti toje darbo vietoje draudžiama.
Šio įsakymo 17.3 punktas įpareigoja darbdavį po profesinės rizikos įvertinimo parengti rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planą, kuriame privalo būti:
1) prioriteto tvarka surašomi rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės,
2) nurodyti darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą,
3) nurodytas priemonių įgyvendinimo terminas,
4) nurodytos skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė.
Ji atkreipė dėmesį, kad rizikos šalinimo ir mažinimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo skuba turi būti proporcinga nustatytam rizikos dydžiui – kuo rizika didesnė, tuo skubiau turi būti imamasi priemonių jai šalinti ar mažinti, o parengtas rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planas turi būti aptariamas su darbuotojais ar darbuotojų atstovais ir taisomas, atsižvelgiant į jų pastabas ar pasiūlymus.
Profesinės sąjungos pirmininkė pažymėjo, kad pažeidžiant minėto įsakymo 10 punktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad rizikos vertinimas atliekamas dalyvaujant darbuotojams ar jų atstovams, darbuotojų atstovams, atliekant 2024 metų profesinės rizikos veiksnių vertinimą profesinių sąjungos atstovai nebuvo įtraukti.
Todėl ji paragino GMP tarnybos vadovybę kuo greičiau parengti nepriimtinų rizikų šalinimo ar mažinimo priemonių planą, kuriame prioriteto tvarka būtų surašyti rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminai, skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė.
Jungtinės profesinės sąjungos koordinatorė J. Keburienė pasiūlė artimiausiu metu surengti susitikimą dėl darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimų organizavimo, o 2026 metais atlikti naują Profesinės rizikos vertinimą, laikantis visų galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pasitelkiant kompetentingus išorinius profesinės rizikos vertinimo specialistus ir atsižvelgiant į šiame rašte nurodytas pastabas bei pasiūlymus.
E. Blažio / LRT nuotr.
Visą raštą skaityti čia.