Spausdinti

 

grigeo klaipeda 832219112

2020 m. sausio 24 d. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministrė Eglė Radišauskienė atsakė į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkės Kristinos Krupavičienės siūlymą išieškoti baudas ne iš AB „Grigeo" įmonės, o iš jos savininkų nesąžiningai uždirbto pelno, kad darbadavys negalėtų mokėti baudas savo darbuotojų sąskaitą, sumažinant darbuotojams atlyginimus, ( pvz:.kintamąją dalį). Skaityti čia.

Viceministrė savo atsakyme atsiuntė tik ištraukas iš Darbo kodekso, taip parodydama, kad ministerija neketina siūlyti griežtinti nesąžiningų darbdavių atsakomybės.

Įrodyti įmonės savininkų atsakomybę už neteisėtus veiksmus yra sunku, nes jie nurodymus pažeisti įstatymus savo pavaldiniams duoda žodžiu. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė siūlo supaprastinti baudų išieškojimo tvarką ir bausti už neteisėtą įmonės veiklą savininkus, kurie turi daugiau nei 25% tos įmonės akcijų.

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

Kopija Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai Nr. (11.3)SD - Į2020-01-09 2020-01-14 Nr. 10-132 Nr. S-139

 

DĖL DARBUOTOJŲ PADĖTIES AB ,,GRIGEO"

 

Vykdydami Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2020 m. sausio 14 d. pavedimu Nr. S-139, teikiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų paaiškinimus dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės ir žalos atlyginimo pagal Darbo kodekso nuostatas.

Pagal Darbo kodekso 130 str. 2-3 d. nustatyta, kad už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas.

Už dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas.

Civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 str.).

Tuo tarpu pagal Darbo kodekso 153 str. 1 d. nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Tačiau darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pareiga atlyginti žalą pagal Darbo kodekso normas atsiranda tik tada, kai yra visos nurodytos žalos atlyginimo sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

Jei darbuotojas, atlikdamas savo darbo pareigas, padaro žalos tretiesiems asmenims, už šiems asmenims padarytą žalą visiškai atsako darbdavys. Atsiskaitęs tretiesiems asmenims darbdavys įgyja atgręžtinę teisę į žalą padariusį darbuotoją. Minėtas Darbo kodekso nuostatas galima bus taikyti, atlikus tyrimą ir nustačius visas minėtas aplinkybes.

Viceministrė Eglė Radišauskienė

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar