Spausdinti

2013 m. spalio 7 d. minima Tarptautinė oraus darbo diena. Darbas turėtų būti svarbiausias žmonių gerovės elementas. Darbas tai - teikianti pajamas veikla, tai veikla, kuri gali nutiesti socialinės ir ekonominės pažangos kelią, stiprinti žmonių bendruomenes, šeimas.

Žmogus už atliekamą darbą turi gauti pajamas, kurios garantuotų orų gyvenimą. Jis turi turėti teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisę gauti informaciją, teisę reikalauti teisingesnio atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų, o esant būtinybei socialinę apsaugą.

Tačiau Lietuvoje ir toliau kuriama valstybė, kurioje teisę į orų gyvenimą nusipelno tik saujelė išrinktųjų. Šį kartą tai yra teisėjai ir valstybės tarnautojai. Kurių teises ėmėsi ginti Konstitucinis Teismas, tam pritarė ir aukščiausi šalies valdžios atstovai, anot, jų konstitucinio teismo sprendimą reikia vykdyti, nors jis ir nėra socialiniai teisingas, pažeidžia visuomenės solidarumo principą.

Gerbiami valdžios atstovai, norime priminti, jog 2009-2010 m. Lietuvoje buvo įgyvendintos itin griežtos taupymo politikos priemonės kuomet buvo:

Padidintas PVM nuo 19-21 procento, tai yra pabrango būtiniausios prekės, tame tarpe ir maisto;

Sumažintos senatvės pensijos 8 proc. nuo 811 lt iki 746 Lt;

Sumažintos nedarbo socialinio draudimo išmokos, maksimali išmoka sumažinta 38 proc. nuo 1042 iki 650 Lt, vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka dabar yra 550 lt;

Sugriežtintos nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo sąlygos – bedarbių, gaunančių nedarbo socialinio draudimo išmoką, dalis sumažėjo nuo 34 proc. iki 15 proc... ir t.t.

Kada bus atkurtas teisingumas?

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo įvardino, jog teisės aktai, kuriais dėl ekonominės krizės buvo sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacinies klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštatrauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui, o teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas – ir teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui.

Tokiu būdu, po krizės socialinė atskirtis ne sumažėjo, o toliau didinama. Teisėjai, aukšti valstybės pareigūnai pirmiausia rūpinasi ne žmonių, o savo sočiu gyvenimu ir tai bus tol kol įstatymu nebus nustatyta, kad jų darbo užmokestis negalėtų viršyti pav., trijų statistinių šalies darbuotojų vidutinių darbo užmokesčių. Tada valdžia bus suinteresuota rūpintis ne saujelės, o visų gyventojų gerove, pažabos korupciją, kontrabandą ir šešėlinę ekonomiką.

Pagarbiai,

Aldona Jašinskienė
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė