Lietuvių gestų kalbos vertimo centro profesinė sąjunga „Solidarumas” (LGKVC profesinė sąjunga „Solidarumas”) savo kelionę pradėjo 2024 m. gegužės 15 d.. Steigiant profesinę sąjungą tuomet dalyvavo 53 lietuvių kalbos gestų vertėjai. Šiandien profesinė sąjunga vienija 77 narius.
Profesinė sąjunga siekia kurti bendruomenišką atmosferą bei plėsti bendradarbiavimą, kaip antai, yra pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija. Vykdomas socialinis dialogas su Lietuvių gestų kalbos centro bei Asmens su negalia teisių agentūros vadovais.
Viena iš problemų dėl kurios į profesinę sąjungą kreipėsi lietuvių gestų kalbos vertėjai yra emocinė ir psichologinė įtampa dėl vykdomos atestacijos. Profesinės sąjungos iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė iš profesinės sąjungos ir asociacijos atstovų.
Darbo grupė išanalizavo Lietuvių gestų kalbos (LGK) vertėjų atestacijos tvarkos aprašą, atliko vertėjų apklausą. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti gestų kalbos vertėjų nuomonę dėl LGK vertėjų atestacijos proceso ir kvalifikacinių kategorijų. Apklausa parodė, jog 95 proc. darbuotojų pasisakė už atestacijos tvarkos tobulinimą.
Dauguma apklaustųjų sakė, jog norėtų turėti galimybę pasirinkti atestacijos formą: egzaminas, stebėjimas ar kitas vertėjui tinkamas būdas.
Profesinė sąjunga pateikė pasiūlymus steigėjai – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai. Tarp jų: suteikti galimybę komisijos nariams tiesiogiai stebėti vertėjo darbą realiomis sąlygomis, įteisinti egzaminą, kurio metu vertėjas atliktų praktines užduotis, vietoje vaizdo įrašų pateikimo, įdiegti vertėjo darbo monitoringą, kuris leistų per nustatytą laikotarpį realiai stebėti vertėjo darbą ir įvertinti jo atitikimą keliamoms kvalifikacinėms nuostatoms ir t.t.
Gavusi šiuos pasiūlymus, Agentūra nutarė sudaryti įvairių suinteresuotų atstovų (vertėjų, kurčiųjų bendruomenės, vertėjus rengiančių įstaigų) darbo grupę atestacijos tvarkos tobulinimui.
Kita labai svarbi sritis – darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, kuri, kaip sakė D. Dragūnienė, turėtų būti teisinga, skaidri ir sąžininga. Nuoseklaus ir atkaklaus profesinės sąjungos darbo, atstovavimo ir derybų dėka, pavyko susitarti, jog nuo gegužės mėnesio bus padidinti vertėjų darbo apmokėjimo koeficientai.
Kaip sako profesinės sąjungos pirmininkė, profesinė sąjunga siekia, kad gestų kalbos vertėjų darbo aplinka būtų saugi, sveika ir pagarbi – nuo tinkamo poilsio laiko iki aiškių pareiginių reikalavimų.
„Kai įkūrėme LGKVC profesinę sąjungą „Solidarumas”, – mūsų tikslas buvo aiškus – užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi išgirstas, apsaugotas ir vertinamas. Mūsų misija buvo ir yra kurti stiprią ir vieningą bendruomenę, kuri galėtų veiksmingai atstovauti savo nariams”, – sakė profesinės sąjungos pirmininkė Danguolė Dragūnienė.
Konferencijoje buvo trumpai apžvelgtas profesinės sąjungos vienerių metų nueitas kelias, dalinamasi įžvalgomis apie profesinius iššūkius su kuriais susiduria gestų kalbos vertėjai, su socialinio dialogo su atsakingų institucijų atstovais ieškota sprendimų, kad ši unikali profesija būtų patraukli, kad ją rinktųsi jaunimas, galvodamas apie savo profesinį kelią.
Gestų kalbos vertėjo darbas reikalauja profesinių žinių, psichologinio bei emocinio pasirengimo, nuolatinio tobulėjimo. Vis dar neišspręsti darbo sąlygų, darbo krūvio ir atlyginimo, socialinių garantijų užtikrinimo ir visuomenės požiūrio klausimai. Šios srities specialistų poreikis auga, o norinčių rinktis šią profesiją, labai trūksta. Galbūt šie klausimai būtų sprendžiami greičiau, jeigu ši profesija būtų įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą.
Gestų kalbos vertėja Inesa šį darbą dirba daugiau kaip dešimt metų.
„Ši profesija buvo mažai žinoma, gestų kalbos vertėjos profesiją pasirinkti mane paskatino jos unikalumas ir asmeninis susidomėjimas. Ėjau vedama smalsumo. Studijų patirtis atvėrė visiškai naują pasaulį”, – sakė ji.
Tuo metu Vilniaus kolegija buvo vienintelė aukštoji mokykla, kuri pradėjo ruošti profesionalius gestų kalbos vertėjus. Prireikė nemažai laiko, kol visuomenė pripažino ir suprato šios profesijos svarbą.
Gestų kalbos vertėja Kamilė šią profesiją pasirinko kitu laiku, kai gestų kalbos vertėjo profesija jau buvo tapusi labiau matoma ir žinoma, tačiau iššūkių dar yra ir reikės laiko, kad profesija būtų vertinama, taptų prestižine, o vertėjų atlyginimas būtų orus.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė skaitė pranešimą tema „Gestų kalbos vertėjai ugdymo įstaigose: įtraukties garantas ar atskirties stiprinimas“.
Ji atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. visos ugdymo įstaigos privalės užtikrinti ugdymą visiems ir kiekvienam, t. y. ir klausos sutrikimų turintiems asmenims. Taigi, gestų kalbos vertėjų vaidmuo bus dar aktualesnis.
Vertėjai turės jiems padėti užtikrinti prieinamumą prie mokymo turinio, visavertį dalyvavimą pamokose, suprasti mokomąją medžiagą ir padėti bendrauti pamokoje, integruotis į socialinę aplinką, padėti bendrauti per pertraukas, neformalioje aplinkoje.
Šiame procese gali būti ir iššūkių, t. y. perteklinė mokinio priklausomybė nuo vertėjo, nes vertėjas – vienintelis informacijos šaltinis, gali būti ir integracijos stoka, žinių ir įgūdžių apie klauso negalią trūkumas.
Didelė problema – vertėjų trūkumas, vertimo trukmė ir vertimo laikas, Yra ir teisinio reglamentavimo spragų: gestų kalbos vartojimo ir vertinimo paslaugų teikimas ugdymo įstaigose, nėra pakankami reglamentuotas,. Tai apsunkina paslaugos prieinamumą.
Apie tai, kad būtina didinti informacijos prieinamumą visiems, ne tik priėmus teisės aktą, bet jį įgyvendinant praktikoje, kalbėjo Lietuvos radijo bei televizijos prodiusere Simona Babarskė. Ji sakė, jog šiuo metu LRT televizijos programų, pritaikytų žmonėms su negalia dalis nuo visos 2024 m. transliuotos produkcijos sudarė 18,7 procentus. LRT planuose yra planuojama pirkti daugiau vertimo iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą vertimo paslaugų, t.y daugiau programų bus pritaikyta žmonėms su klausos negalia. S. Babarskė kvietė naujus žmones nebijote ir dalyvauti skelbiamuose konkursuose, nes vertėjavimo patirtis įgyjama praktikoje.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė dalijosi mintimis apie socialinio dialogo svarbą, konkrečiai įvardydama viešąjį sektorių, kuriam atstovauja ir Lietuvių gestų kalbos vertėjai, dirbantys Lietuvių gestų kalbos centre.
Centras yra Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga. Kristina Krupavičienė minėjo informavimo ir konsultavimo bei derybų dėl kolektyvinės sutarties svarbą, ji pristatė Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) nuostatas, kurios yra pilna apimtimi taikomos centro darbuotojams.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ „Solidarumas“ pirmininkė minėjo, jog gegužės mėnesį turėtų prasidėti derybos dėl NKS atnaujinimo. Profesinėms sąjungoms bus svarbu derėtis dėl pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio didinimo.
„Bazinis dydis turėtų pasiekti bent 2013 eurų”, – sakė K. Krupavičienė, paklausta, koks jos manymu, turėtų būti atlyginimas, kad artėtų prie oraus darbo užmokesčio gestų kalbos vertėjams.
Paklausta, kokius teisės aktus reikėtų keisti, kad gestų kalbos vertėjo profesija būtų labiau vertinama, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė sakė, jog tai yra valdžios požiūrio ir prioritetų klausimas, ypač kai yra svarstomas biudžetas, kai priimami sprendimai dėl biudžeto pajamų ir išlaidų. Tai yra politiniai prioritetai ir požiūris į viešąsias paslaugas, socialinę politiką, požiūris į žmones.
Profesinės sąjungos gali įtakoti šiuos procesus, todėl labai svarbu yra, kad kuo daugiau žmonių suprastų profesinių sąjungų svarbą, taptų profesinių sąjungų nariais. Visų įsitraukimas, aktyvus dalyvavimas gali įtakoti ir valdžios sprendimus.
Antroje konferencijos dalyje vyko diskusija apie tai, kaip kaip gestų kalbos profesiją paversti prestižine. Diskusijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros, Vilniaus kolegijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai.
Konferencija vyko 2025 m. gegužės 21 d., Vilniaus m. savivaldybės salėje. Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Vaida Budzevičienė. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
Konferencija vyko įgyvendinant bendrai finansuojamą ES projektą „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“ Projekto Kodas Nr.07-022-P-0001
Parengė Daiva Kvedaraitė