2025 m. gegužės 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė ir Koordinacinės tarybos narys Bronius Bučelis dalyvavo Lietuvos Trišalės tarybos narių susitikime su Tarptautinio valiutos fondo delegacija, vadovaujama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovėsKazuko Širono (Kazuko Shirono).
TVF vykdo nuolatinę šalių priežiūrą ir teikia rekomendacijas šalies finansiniam stabilumui pasiekti ar išlaikyti. Lietuva intensyviai bendradarbiauja su Fondu visose jo kompetencijos srityse. Viešnagės, kuri vyksta pagal TVF steigimo IV straipsnį, metu TVF atstovai planuoja susitinka su Vyriausybės, Seimo, Prezidentūros, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, Konkurencijos tarybos bei kitų valstybės institucijų, socialinių partnerių bei privataus sektoriaus atstovais.
Susitiko metu, kuris vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, TVF delegacija, kurios sudėtyje buvo ir ilgametis Lietuvos banko vadovas Valdas Vasiliauskas, domėjosi darbo rinkos sąlygomis ir perspektyvomis, įskaitant migraciją ir darbo jėgą, atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, Darbo kodekso poveikį darbo santykiams ir derybomis dėl darbo užmokesčio ir Minimalios algos nustatymo.
Darbdavių atstovai ypač Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė skundėsi darbuotojų Lietuvoje trūkumu ir, jų nuomone, per griežtu darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo reglamentavimu ir jų įdarbinimo Lietuvoje kvotomis, kuriuos, pasak jų, reikėtų liberalizuoti, nes tai stabdo Lietuvos ūkio ir gyventojų gerovės augimą.
R. Garuolis atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant augančios ekonomikos Lietuvoje nedarbas nuolatos sudaro 6-9 proc., o trečiųjų šalių piliečių, kurių dauguma dirba Lietuvoje, skaičius per porą metų jau viršijo daugiau 8 proc. visų šalies gyventojų. Karo pabėgėliai iš Ukrainos sudaro tik apie 50 000 iš daugiau nei 200 000 į Lietuvą atvykusių užsieniečių iš trečiųjų šalių. Užimtumo tarnyba kiekvieną dieną siūlo tik apie 5000-7 000 laisvų darbo vietų, kurių dalis yra ne Lietuvoje.
Didelis darbuotojų antplūdis iš trečiųjų šalių jau Lietuvoje sukelia socialinį dempingą, kai vietiniams darbuotojams darbo užmokestis „įšaldomas“ ir ilgainiui jie pakeičiami užsieniečiais.
Šiuo metu pastebimas autobusų vairuotojų mažėjimas Vilniaus viešajame transporte ir jei padėtis nesikeis per kelerius metus vietinių vairuotojų nebeliks, nes juos pakeis privalomos šiam darbui dirbti valstybinės kalbos nemokantys užsieniečiai, kurie sutinka dirbti už atlyginimą, kuris neauga augant kainoms ir atlyginimas kituose ūkio sektoriuose.
D. Kvedaraitė atkreipė dėmesį į didelį nedarbo lygį Lietuvoje tarp neįgalumą turinčių asmenų ir atskleidė, kad Trišalėje taryboje buvo pateiktas tyrimas, kuris atskleidė, kad dėl nekvalifikuotų darbuotojų antplūdžio iš trečiųjų šalių Lietuvos jaunimui iki 20 metų sumažėjo galimybės įsidarbinti.
K. Širono paklausus profesinių sąjungų nuomonės dėl blogėjančios demografinės padėties Lietuvoje ir jos sprendimo būdų, pakviečiant užsieniečius iš trečiojo pasaulio, R. Garuolis atsakė, kad šiuo metu daugiau nei 700 000 Lietuvos piliečių gyvena užsienyje, daugiausiai Airijoje ir Anglijoje, todėl atidarius vartus darbo imigracijai iš trečiųjų šalių, kuri stabdo atlyginimų augimą, tuo pačiu metu yra uždaromi vartai Lietuvos piliečių reemigracijai į savo Tėvynę.
Nors emigracijos iš Lietuvos mastai pastaraisiais metais sumažėjo, bet į Lietuvą sugrįžta dar labai nedaug Lietuvos reemigrantų, nes užsieniečiai iš trečiųjų šalių Lietuvoje įdarbinami ten, kur užsienyje paprastai dirba mūsų piliečiai, – statybose, transporte, gamyklose.
Jis atskleidė, kad profesinėms sąjungoms didelį nerimą kelia pasaulyje prasidėjęs spartus skaitmeninimas, robotizavimas ir Dirbtinio intelekto taikymas, kurie gali greitai sunaikinti daugybę darbo vietų. Dėl technologinės pažangos plėtros Pasaulio ekonomikos forume Davose jau svarstomi darbo savaitės trumpinimo iki keturių dienų ir bazinių išmokų mokėjimo klausimai.
Palengvintos užsieniečių įdarbinimo sąlygos Lietuvoje neskatina verslo investuoti į naujas technologijas, nes kam pirkti našią sniego valymo techniką, jei galima iš Afrikos atsivežti „pigių“ darbuotojų sniegui valyti, kaip tai atsitiko prieš dvejus metus vienoje Vilniaus įmonėje, gaunančioje 2 mln. eurų gryno pelno.
R. Garuoliui pareiškus, kad dauguma užsieniečių dirba nekvalifikuotus arba mažai kvalifikuotus darbus, darbdavių atstovė bandė tai paneigti, nurodydama, kiek daug aukštąjį mokslą turinčių darbuotojų yra įdarbinama Lietuvoje.
Profesinės sąjungos atstovas jai atsakė, kad trečiųjų šalių diplomai dažniausiai neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Be to, neretai pateikiami suklastoti diplomai arba kvalifikacijos pažymėjimai.
Pasak R. Garuolio, aukštos kvalifikacijos darbu galima laikyti tą darbą, kuris apmokamas 50 proc. daugiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis (VDU). Taip teigė buvęs Socialinių reikalų ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, svarstant darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą.
Šiuo metu Lietuvoje galima įdarbinti užsienietį, jei toje įmonėje jo atlyginimas bus ne mažesnis nei joje dirbančio Lietuvos darbuotojo ar užsieniečio. Tačiau darbdavys gali sudaryti fiktyvią darbo sutartį su Lietuvos darbuotoju, nurodydamas nekonkurencingą atlyginimą ir jo pagrindu įdarbinti užsieniečius.
Be to, daugeliui užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje tėra trumpa stotelė apsigyvenant turtingesnėse ES valstybėse. Užsieniečiai, kurie kreipėsi Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“, teigė, kad jie mokėjo nuo 8000 iki 14 000 eurų tam, kad įsidarbindami Lietuvoje patektų į ES valstybes.
Pasak jo, viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad neįmanoma nustatyti ar 7000 užsieniečių, kuriems buvo atimtas leidimas gyventi Lietuvoje dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir dėl suklastotų asmens duomenų pateikimo, išvyko iš ES erdvės ar joje toliau tegyvena.
TVF vadovė pripažino, kad Lietuvoje nedarbas yra labai aukštas ir paklausė apie Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo problemas.
Darbdavių atstovai vieningai pareiškė, kad MMA didinimas kenkia verslui, ir skundėsi, jog nepavyksta sustabdyti nei MMA nei didesnių atlyginimo augimo Lietuvoje.
R. Garuolis atskleidė, kad Lietuvoje pajamų nelygybė pagal Gini indeksą ir viena didžiausių Europoje ir nusileidžia tik Bulgarijai ir tik šešios valstybės Azijoje turi didesnę pajamų nelygybę nei Lietuva.
Lietuvos banko tyrimas parodė, kad šiuo metu galiojanti MMA apskaičiavimo tvarka, kai MMA yra susiejama su šalies Vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), padėjo sumažinti pajamų nelygybę, nes išaugus MMA padidėja ir atlyginimai, kurie nesiekia VDU.
Tai pasak jo, yra naudinga ir verslui, kuris dėl išaugusios gyventojų perkamosios galios parduoda daugiau prekių ir paslaugų bei gauna daugiau pelno, o valstybė į biudžetą surenka daugiau pajamų dėl to išaugusių Pridėtinės vertės, akcizų, pelno ir Gyventojų pajamų mokesčių.
Prieš Covid-19 pandemiją užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios Investor‘s forum asociacijos narių apklausa atskleidė, kad didžiausia kliūtis investuoti Lietuvoje yra maža gyventojų perkamoji galia, atsiradusi dėl nepakankamų atlygimų. Todėl šiuo metu daugiausiai investicijų sulaukia Vilnius, kuriame atlyginimai yra didžiausi Lietuvoje.
TVF atstovai padėkojo socialiniams partneriams už pareikštas nuomones, kurias jie panaudos, teikdami Lietuvai savo rekomendacijas.