2025 m. birželio 19-20 dienomis Estijos Kuresare saloje įvyko Baltijos šalių transporto profesinių sąjungų susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos transporto profesinių sąjungų forumo ir UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis, pirmininko pavaduotojas Darius Borovskis, Darbų saugos ir sveikatos komiteto narė Jurgita Frankaitė, UAB ,,Vilniaus viešasis transportas „Solidarumas“ tarybos nariai Liutauras Arnastauskas ir Edgaras Prokopovičius bei Estijos, Latvijos ir kitų Lietuvos profesinių sąjungų atstovai. Iš viso renginyje dalyvavo 23 organizacijų atstovai, kurie dalinosi savo patirtimi.
Estijos transporto profsąjungų pirmininkas Ularas Kalasas (Ullar Kallas) atskleidė, kad atėjus į valdžią naujai Vyriausybei Estijos Trišalei taryboje buvo pateiktos įstatymo pataisos, kurios iš esmės panaikintų apmokėjimą už viršvalandžius įmonėse, kuriose nėra kolektyvinių sutarčių, nes leistų darbdaviams, taikant suminę darbo laiko apskaitą, suteikti darbuotojams per savaitę ne mažiau nei 20 val. daro, o už papildomas darbo valandas darbuotojui nebus mokama kaip už viršvalandžius ir bus siūloma keisti darbo sutartis, siūlant dirbti 0,25 etatu.
Su pateiktu pasiūlymu nesutiko Estijos profesinės sąjungos ir kreipėsi į Tarptautines organizacijas ir Vyriausybę, ragindamos stabdyti darbuotojų darbo sąlygų bloginimą, o Baltijos šalių ir Tarptautinės organizacijos kreipėsi į Estijos Vyriausybę reikalaudamos atšaukti šį nutarimą.
Profesinės sąjungos pasiūlė dėl suminės darbo laiko apskaitos tvarkos pakeitimų susitarti kolektyvinėse sutartyse.
Estijoje vairuotojų atlyginimas transporto sektoriuje už darbo valandų normą t. y. 170 val. per mėnesį yra 1450 eurų „į rankas“ kaip tai yra suderėta Transporto šakos kolektyvinėje sutartyje. Kiekvienais metais vairuotojo šis atlyginimas didinamas 50 eurų.
Estijos transporto šakos kolektyvinėse derybose sutarta, kad 2025 m. minimalus vairuotojų atlyginimas bus 1450 eurų, 2026 m. -1500 eurų, o 2027 m.- 1600 eurų „į rankas“.
Tačiau šakos kolektyvinėje sutartyje taip pat numatyta, kad nuo 2026 m. skelbiant naujus konkursus viešosioms transporto paslaugoms teikti juos laimėjusios įmonės turės vairuotojams mokėti ne mažesnį nei 2100 eurų atlyginimą „į rankas“.
Šakos kolektyvinėse derybose dabar deramasi, kad Estijoje įsigaliotų Lietuvos įmonėje UAB „Kauno autobusų parkas“ esanti tvarka, kai dirbant pertraukiamu grafiku, kai darbo metu susidaro ilgesnė nei 2 val. pertrauka, vairuotojams už tas darbo laukimo valandas būtų mokamas 20 proc. valandinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas.
Estijoje šiuo metu vyksta derybos dėl minimalios algos nustatymo. Profesinės sąjungos siūlė, kad minimalus atlyginimą būtų 50% vidutinio atlyginimo dydžio. Estijos Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad 2026 metais minimali alga būtų 45% , o 2027 m.- 50% vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio.
Šiuo metu Estijoje nemokamos viešojo transporto paslaugos liko tik Talino miesto gyventojams, o jas jiems teikia tik savivaldybės viešojo transporto įmonė.
UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas B. Bučelis pasidžiaugė, kad daugiau kaip 15 metų Baltijos šalių transporto profsąjungos susitinka skirtinguose šalyse pasidalinti žiniomis ir patirtimi.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos Trišalėje taryboje svarstomi Darbo kodekso pakeitimai dėl darbuotojų atstovų įtraukimo į Valstybės ir Savivaldybių valdomų įmonių valdybas, siūloma suminę darbo laiko apskaitos taikymą apriboti 48 valandų laikotarpiu, o atleidus darbuotoją darbdaviui mokėti jam 6 vidutinio dydžio išmoką.
Taip pat svarstomi Vyriausybės pasiūlymai nuo 2025 m. sausio 1 d. kelti minimalų atlyginimą 15,4%. Galutinį sprendimą šiuo klausimu sutarta suderinti spalio mėnesį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalus atlyginimas Lietuvoje yra 777 eurų „į rankas“.
Lietuva ruošiasi keisti įstatymus įsigaliojus Europos komisijos direktyvai dėl skaidraus darbo užmokesčio nustatymo, o priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/2831 „Dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo“ numatoma keisti Lietuvos Darbo kodekso, Užimtumo įstatymus ir jų darbą įteisinti darbo sutartimi. Be to svarstoma Lenkijos pavyzdžiu parengti Socialinio dialogo įstatymą, kuris padidintų finansavimą socialiniams partneriams, teikiantiems Trišalėje taryboje savo pastabas dėl Vyriausybės ir Seimo teikiamų įstatymų pataisų, susijusių su darbo santykiais.
B. Bučelis atkreipė dėmesį į stiprėjančią socialinio dempingo grėsmę Vilniaus viešojo transporto paslaugas teikiančiose įmonėse, kai vis daugiau vietinių vairuotojų yra pakeičiami „pigesniais“ ir savo teisių nežinančiais užsieniečiais iš trečiųjų šalių, kurių profesionalumas kelia abejones, o jie dirba nemokėdami šiam darbui privalomos valstybinės kalbos.
Baigdamas savo pranešimą B. Bučelis pareiškė palaikymą Estijos profesinių sąjungų reikalavimams dėl minimalus garantuoto darbo laiko ir dėl įsipareigojimo taikyti darbuotojams darbo grafikus 12 mėnesių be teisės darbdaviui vienpusiškai juos keisti.
Latvijos transporto profsąjungos pirmininkė Inga Vejinia (Inga Vejina) skundėsi, kad Latvijos vairuotojų atlyginimai yra mažiausi Baltijos šalyse, o dėl vairuotojų trūkumo jie priversti dirbti viršvalandžius iki 260 valandų per mėnesį.
Transporto profesinių sąjungų atstovai piktinosi „Bolt“ taksistų veikla, nes jie dirba be darbo sutarčių, moka mažiau mokesčių, o ir tie daugiausia nukeliauja į Estiją, kurioje įregistruota ši bendrovė. I. Vejinia atskleidė, kad dėl tokios „Bolt“ veiklos Latvijos biudžetas kiekvienais metais praranda apie 140 mln. eurų pajamų ir ragino su kitomis Baltijos šalių profesinėmis sąjungomis imtis veiksmų, kad būtų užkirstas tam kelias.
Vėliau įvyko susitikimas autobusų parke „Gobus Kuressare“ su padalinio vadovu, kuris papasakojo apie savo įmonės veiklą ir kaip prieš 5 metus laimėjo viešąjį konkursą teikti viešojo transporto paslaugas penkeriems metams.
Po to, renginio dalyviai vyko į ekskursiją į Kuresarės pilį, kurioje vietinis gidas papasakojo apie jos istoriją ir susipažindino su eksponatais.
Kitas Baltijos šalių transporto profsąjungų susitikimas įvyks 2026 metais Latvijoje.