Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo ES direktyva, įpareigojanti įvesti atskirą tekstilės atliekų surinkimą. Švedijos žurnalistų tyrimas apie tai kaip ji yra įgyvendinama atvedė juos į Lietuvą. Pasirodo, kad beveik visa Švedijoje panaudota tekstilė atsiduria Lietuvoje. Taip bendradarbiaujant su Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“ Švedijos žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie Lietuvos darbuotojų sąlygas dėvėtais drabužiais prekiaujančioje įmonėje „Humana“, kurios švedų nuomone yra pasibaisėtinos. Laukiame Lietuvos žurnalistų tyrimo apie šios direktyvos įgyvendinimą mūsų šalyje.
Žemiau pateikiame visą straipsnio vertimą į lietuvių kalbą, kuri atliko Živilė Gudonytė.
Drabužių kalno kaina: „Rizikas, kurių neprisiimame patys, eksportuojame. Tai, tiesą pasakius, yra siaubinga.”
Autoriai Jessica Ziegerer, Lisa Skeppstedt, Elin Fjellman, Anna Karolina Eriksson, Sally Wahlstedt, foto: Björn Lilja
Situacijos analizė trumpai
Drabužiai iš daugiau nei šimto Švedijos savivaldybių atsiduria Vilniuje. Kad išsiaiškintų, kur atsiduria šie drabužiai, leidinių HD ir „Sydsvenskan“ žurnalistai kreipėsi į visas 290 savivaldybių Švedijoje, prašydami parodyti sutartis, apibrėžiančias tekstilės atliekų likimą. Savivaldybių, kurios neturi tokių sutarčių, paprašyta informuoti, kas yra atsakingas už tekstilės atliekų surinkimą toje savivaldybėje.
Situacijos analizė parodė, kad 19 savivaldybių bendradarbiauja tiesiogiai arba per atliekų tvarkymo įmones su lietuviška įmone „Humana“, turinčia atliekų rūšiavimo centrą Vilniuje.
131 savivaldybė bendradarbiauja su įmone „Humana Bridge“, kuri savo ruožtu parduoda drabužius lietuviškai įmonei.
21 savivaldybė bendradarbiauja su įmone „Teige Återvinning“ Švedijos miestelyje Södertälje. Ši įmonė taip pat siunčia drabužius lietuviškai įmonei „Humana“.
„Visi, kurie nori normalaus atlygio, dirba viršvalandžius, dirba ir šeštadieniais“, – sako šios įmonės darbuotoja Marija.
Šį rudenį drabužių rūšiavimo centro Vilniuje vadovybė gavo laišką iš Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, atstovaujančios šios įmonės profesinę sąjungą. Laiške buvo reikalaujama didesnio atlygio bei išsakoma kritika dabartinei atlygio politikai. Reikalavimai tada nebuvo išgirsti. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas pats lankėsi rūšiavimo centre. Jis patvirtino, kad premijų sistema daro spaudimą darbuotojams.
„Atrodo, kad darbuotojai yra stipriai priklausomi nuo premijų“, – sakė jis.
„Kai egzistuoja premijų sistema, gresia pavojus, kad bus dirbama viršijant savo galimybes,“- teigia Lotta Löfkvist, Lundo universiteto mokslų daktarė ir ergonomikos specialistė Darbo ir aplinkos medicinos centre Pietų Švedijoje.
„Tai galbūt nėra didelė problema, kai tau dvidešimt. Tuomet tai gali veikti kaip paskata, tačiau kai tau yra šešiasdešimt, tu supranti, kokią kainą sveikatai tokia premijų sistema turi“,- sako ji.
Mes jai parodėme fotografo Björn Lilja filmuotą medžiagą iš Vilniaus drabužių rūšiavimo centro. Ji konstatuoja, kad rūšiuotojai atlieka greitus rankų ir plaštakų judesius, taip pat ir virš pečių aukščio.
„Jie lenkiasi ir sukasi vienu metu vienu judesiu. Tokiame darbe, kur visą laiką dirbama rankomis ir greitai, galima patirti įvairių traumų“, – teigia Lotta Löfkvist.
Nepaisant to, kokio ūgio yra rūšiuotojai, visi dirba prie vienodo aukščio stalų be galimybės kaitalioti stovėjimą ir sėdėjimą.
„Jautiesi šiek tiek prislėgtas, kai matai, kad taip dirbama visą dieną. Man atrodo keista, kad taip įmanoma Išdirbti dvidešimt metų.
Ar tokias darbo sąlygas toleruotų Švedijos darbo inspekcija? Ne, taip negalėtų būti. Jeigu jie atliktų patikrinimą, tokių sąlygų jie netoleruotų. Būtų reikalaujama galimybės kaitalioti darbo užduotis ir stalo aukštį skirtingiems darbuotojams,“- tvirtina ekspertė.
Lotta Löfkvist, reaguodama į tai, kad Švedijos savivaldybės pasitiki lietuvių darbuotojais, teigia, kad „rizikas, kurių neprisiimame patys, eksportuojame. Tai, tiesą pasakius, yra siaubinga.”
Prie darbo stalo, nuo plonos baltos odinės striukės valydama senas dėmes stovi 42-ejų metų Helena. Ji dėvi apsaugines pirštines ir jokios veidą ar burną apsaugančios kaukės. Šalia jos stovi valymo priemonė, skirta nuo odos gaminių šalinti įsisenėjusias dėmes.
„Valyti yra sunkiau nei nuo juodos odos, bet įmanoma“, – sako ji, rodydama, kad yra efektyviai dėmes šalinančių chemikalų.
Dėmių šalinimas yra svarbi darbo „Humanos“ rūšiavimo centre dalis tam, kad drabužių, tinkamų parduoti, kiekis būtų maksimalus. Čia yra didelių skalbimo mašinų, tačiau, pavyzdžiui, odos gaminiai ir avalynė valomi rankomis. Lisa, kurią sutinkame darbo dienos pabaigoje, irgi šalina dėmes.
„Apsauginės pirštinės nepadeda“, – sako ji. – „Chemikalai prasiskverbia, atsiranda egzema ant rankų ir dilbių. Niežulys – tiesiog beprotiškas“.
Kai paklausiame jos, ką ji žino apie šias priemones, kurias ji ir jos kolegos naudoja, ji atsako, kad nieko. Ji mano, kad priemonės, kurias ji naudoja, yra namų valymui skirti chemikalai.
„Tokie, kokius naudoji kasdien. Nėra taip, kad naudojame pavojingus sveikatai chemikalus,“-, sako Lisa.
Taip mano ir įmonės vadovas Örjan Österdalis.
Ar tikrai tai tiesa? Lentynoje šalia Helenos stovi butelis, ant kurio užrašyta „Sultraspot Metal“ – Rūdžių dėmių išėmiklis. Nufotografuojame tiek produktų, kiek galime ir ieškome informacijos toliau.
Atrandame kai ką svarbaus. Prie šių produktų yra saugos duomenų lapai (SDS), reiškiantys, kad produktų turinys yra tiek aplinkai ir žmogui pavojingas, o gamintojas privalo pateikti informaciją apie galimas grėsmes. Rašoma, kad „Sultraspot Metal“ gali sudirginti odą ir rimtai pažeisti akis.
„Jeigu egzistuoja saugos duomenų lapai, vadinasi, tai yra pavojingi chemikalai“,- sako Ann-Louise Jonsson, Darbo inspekcijos specialistė, išmananti darbo aplinkos rizikas.
Žiūrėdama į mūsų nuotraukas, ji pastebi, kad darbuotojai, šveisdami batus ar drabužius, nedėvi apsauginių akinių. Juk šios priemonės gali pažeisti akis ar odą.
Rūšiavimo centre radome šešias priemones, turinčias saugos duomenų lapus. Ann-Louise Jonsson patikrino kiekvieną produktą bei peržiūrėjo mūsų filmuotą medžiagą. Apie priemones, kurios naudojamos batams valyti, ji pasakė taip: „Jeigu lašelis tokios priemonės pateks į akis, jas gali pažeisti. Jeigu pateks ant odos, ją gali nudeginti. Odą peršti, gali pasireikšti alerginės reakcijos“.
Parodome talpą su valymo medžiaga „Green Stain Wash Powder“, stovėjusia ant grindų batų valymo zonoje.
Būtini apsauginiai akiniai ir apsauginės pirštinės.
Kokia yra rizika, jeigu su pavojinga valymo priemone dirbama visą dieną?
Darbuotojams gali pasireikšti kvėpavimo takų problemos, kurios paveikia pačius kvėpavimo takus, pavyzdžiui, sukeldamos astmą ir panašias ligas. Tai priklauso nuo to, kokie yra chemikalai.
Ji atkreipia dėmesį ir į stalinius ventiliatorius išdėstytus prie stočių ar pakabintus ant sienų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad darbuotojai Lietuvoje nedrįsta atvirai kalbėti apie savo darbo sąlygas. Dauguma bijo, kad Darbo inspekcija uždraus jų darbovietei vykdyti veiklą ir taip jie praras darbą.
„Manau, kad reikia investicijų. Kodėl taip sunku įsirengti normalią oro kondicionavimo sistemą? Juk kalbame apie orą, kuriuo žmonės kvėpuoja visą dieną“, – sako ji.
Grįžtame į „Humana“ drabužių rūšiavimo centrą, kurio personalo vadovė Gitana Mitrulevičiūtė teigia, kad oro ventiliacija bus sustiprinta, o staliniai ventiliatoriai yra tik laikinas sprendimas. Ji atkreipia dėmesį, kad įmonė yra ISO sertifikuota pagal tarptautinį darbų saugos vadybos standartą, bei turi tekstilės perdirbimo šakos sertifikatą.
Kiekvieną savaitę ateina darbų saugos specialistas, matuojantis, pavyzdžiui, dulkes ir šviesą. Centre dirba įmonės gydytojas, priimantis darbuotojus individualiai, skaitantis paskaitas bei bendraujantis su tais, kurie turį ilgalaikį nedarbingumą. Rūšiuotojai turi papildomas pertraukėles, gali daryti tempimo pratimus.
Kalbėdama apie darbo vietos ergonomiką, Gitana Mitrulevičiūtė nemato jokios problemos. Įvedus darbo užduočių rotaciją padėtis nepasikeis, nes darbas skirtingose stotyse yra lygiavertis.
Generalinis direktorius Örjan Österdals, sulaukęs klausimo apie premijų sistemą, pažymi, kad visi viršvalandžiai yra dirbami savanoriškai.
„Patys darbuotojai nusprendžia, kiek jie nori dirbti papildomai. Aš manau, kad dauguma yra patenkinti savo darbu ir premijomis,” – tvirtina jis.
Vadovybė vis dar mano, kad yra teisinga sakyti, kad chemikalai nėra pavojingi, nes atitinka įstatymus, o darbuotojai yra apmokyti dirbti su cheminėmis medžiagomis.
„Dirbantieji su jomis turi apsauginius akinius ir skydą,“- teigia Gitana Mitrulevičiūtė.
Tačiau į klausimą kodėl mūsų vizito metu matėme darbuotojus, dirbančius su pavojingomis medžiagomis be apsauginių akinių ir skydo, iš įmonės „Humana“ vadovybės komentaro nesulaukėme.
Örjan Österdals mano, kad rizika dirbti su cheminėmis medžiagomis rūšiavimo centre yra maža.
„Jeigu turite kokios nors kitokios informacijos, pasidalinkite ja su manimi, bandysime kažką dėl to daryti,“ – sakė jis.
Lisa dėl odos bėrimų kreipėsi į įmonės gydytoją, kuris rekomendavo jai naudoti kremą. Tačiau darbo sąlygos nebuvo pakeistos, nepaisant to, kad vadovai žino apie šią problemą.
„Kai nuolat kvėpuoji šiomis cheminėmis medžiagomis, veidas nuolat prakaituoja, o drabužiai drėgni, dirbti tokiomis sąlygomis nėra jokio malonumo,“- pasakojo ji ir palygino darbą rūšiavimo centre su priverstine darbo forma, naudota kaip bausmė rusų imperijos ar sovietų laikais.
„Atrodo tarsi eitum į katorgą, o ne į darbą,“- skundėsi Lisa.
Faktai:
- Ėsdinančios cheminės medžiagos rūšiavimo centre. Ann-Louise Jonsson, Darbo inspekcijos specialistė, išmananti darbo aplinkos rizikas, HD ir „Sydsvenskan” prašymu peržiūrėjo priemones, naudojamas rūšiavimo centre.
- Odos valymo priemonė turi savyje konservantų, galinčių sukelti alergiją.
- Švelnesnė odos valymo priemonė turi savyje konservantų, galinčių sukeli alergiją.
- Stipresnė odos valymo priemonė yra su pavojaus ženklu, rodančiu, kad priemonė yra ėsdinanti. Privaloma naudoti apsauginius akinius ir pirštines.
- Stipri dėmių šalinimo priemonė, skirta šalinti sunkias dėmes, yra su pavojaus ženklu, rodančiu, kad priemonė yra ėsdinanti. Privaloma naudoti apsauginius akinius ir pirštines.
- Tekstilei skirta dėmių šalinimo priemonė. Saugos duomenų lapai rekomenduoja naudoti apsauginius akinius.
- Speciali valymo priemonė, skirta šalinti baltyminės kilmės dėmes, yra ėsdinanti. Privaloma naudoti apsauginius akinius ir pirštines.
Naujasis tekstilės įstatymas:
- Kasmet vienas ES gyventojas išmeta apie 15 kg tekstilės. Tekstilės vartojimas stipriai veikia aplinką ir klimatą.
- Remiantis ES reglamentavimu, nuo 2025 m. sausio 1 d. privaloma tekstilės atliekas surinkti atskirai.
- Švedijoje savivaldybės yra atsakingos už tekstilės atliekų surinkimą bei tinkamą tokių atliekų sutvarkymą tam, kad atliekų būtų perdirbama kuo daugiau.
- Stambaus masto medžiagų perdirbimas nevykdomas. Tik 1-2 proc. visos naudoti nebetinkamos tekstilės yra perdirbama.
- Ilguoju laikotarpiu ES turėtų atsirasti suvienodinta gamintojų atsakomybė už tekstilę. Tie, kurie tekstilę atneša į rinką, turėtų prisiimti išlaidas už tekstilės atliekų surinkimą, rūšiavimą ir paruošimą perdirbimui.
- Švedijos savivaldybės dažnai surenka tekstilę perdirbimui, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, turinčiomis finansinį suinteresuotumą prekiauti drabužiais, kuriuos galima parduoti antrą kartą.
Šaltinis: Tekstilės atliekų surinkimas savivaldybėse „Avfall Sverige“ parengta patirties apžvalga
Švedų kalba skaityti čia: Avfall Sveriges vd kräver att Humana i Vilnius agerar – HD