2025 m. liepos 9 dieną Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties (NSSŠKS) derybose dalyvaujančios profesinės sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išsiuntė Nesutarimo protokolą ir ruošiasi kelti kolektyvinį ginčą dėl intereso.
Ministerija gi skelbia apie itin išaugusį vidutinį medikų darbo užmokestį etatui per pastaruosius devynerius metus.
Komentuodama Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Regina Jarošienė sakė: „Kadangi derybų dalyviai yra pasirašę konfidencialumo sutartį ir negali viešinti nesutarimų su ministerija turinio, pasakysiu tik tiek, kad derybos vyko vangiai, sunkiai ir nejaučiame supratimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos pusės. Pagrindinė nesutarimų priežastis yra ministerijos nenoras didinti medikams atlyginimus“ .
Sveikatos apsaugos ministerija pastaruoju metu platina informaciją apie tris kartus nuo 2016 m. išaugusius medikų atlyginimus ir teigia, kad vidutinė gydytojų alga prieš mokesčius pirmą 2025 m. ketvirtį siekė 5 345 eurus, o slaugytojų – 2 621 eurą. (2016 m. atitinkamai – 1721 ir 884 eurus.) Atmetus mokesčius, „į rankas“ gydytojai gauna apie 3 tūkst. eurų, o slaugytojai – 1,5 tūkst..
Pernai metų duomenimis, vidutinis Lietuvos gyventojų darbo užmokestis buvo kiek mažesnis nei slaugytojų ir siekė apie 1,3 tūkst. eurų į rankas (2196,4 eurų su mokesčiais).
Gydytojų algos Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį viršija daugiau nei du kartus – šis santykis yra 2,3 (Latvijoje – 1,3, Estijoje – 1,7). Ministerija skelbia, kad slaugytojų atlyginimų santykis su šalies Vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) – nuo 1,1.
„Jis nedaug skiriasi nuo EBPO šalių vidurkio, kuris yra apie 1,2“, – teigia SAM atstovės.
Profesinės sąjungos atsako, kad tokie, neva, dideli atlyginimai yra iš tiesų nepakankami, nes medikai dėl darbuotojų trūkumo turi dirbti papildomai kitose įstaigose ir viršvalandžius. Taip neturėtų būti, nes dideli darbo krūviai lemia medikų klaidas, dėl kurių pacientai gali netekti sveikatos ar net gyvybės.
Jei būtų skaičiuojamas darbo užmokestis už aštuonias darbo valanda per dieną t. y. už etatą, gydytojai vidutiniškai uždirbtų apie 1700- 2000 eurų per mėnesį, o slaugytojos, kurių Lietuvoje katastrofiškai trūksta, – 800-1000 eurų „į rankas“.
Bet tai taip pat priklauso nuo įstaigos, kurioje dirbama. Regionuose savivaldybės, norėdamos išlaikyti sveikatos priežiūros paslaugas rajonuose papildomai moka medikams, kurių specializacija yra būtina, kad jos galėtų veikti.
R. Jarošienė atkreipia dėmesį į kitą spręstiną klausimą. Pasak jos, nenorima matyti kitos su darbo užmokesčiu susijusios problemos. Visą parą dirbančios gydymo įstaigos gauna mažiau pajamų, nes turi užtikrinti medikų budėjimą naktimis, kai iš Sveikatos draudimo fondo apmokamų paslaugų teikiama daug mažiau nei dieną, bet medikams už naktinį darbą yra privaloma apmokėti. Todėl jos dirba nuostolingai ir joms ima trūkti lėšų tinkamai pakelti medikų atlyginimus, kai kyla kainos, o tokių paslaugų neteikiančios įstaigos medikams gali pasiūlyti labiau konkurencingus atlyginimus. Todėl valstybė turi skirti papildomą finansavimą visą parą veikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms.
Tačiau profesinės sąjungos pirmininkė nusiteikusi ryžtingai.
„Dabar ruošiamės kolektyviniam ginčui su ministerija. Toks atvejis jau buvo ministro R. Dulkio laikais, kai buvo priimtas sprendimas palankus profesinėms sąjungoms“,- sakė R. Jarošienė.