Kaip kovoti su psichologiniu smurtu, jei darbo vietoje nėra susikūrusi profesinė sąjungą? Tuomet darbuotojui belieka gintis pačiam ir kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: psichologinis smurtas darbo aplinkoje – tai rimtas pažeidimas, turintis žalingą poveikį ne tik darbuotojo savijautai, bet ir visam kolektyvui. Ilgalaikis emocinis diskomfortas kelia stresą ir nerimą, didina profesinio perdegimo riziką, gali sukelti psichologinių ir fizinių sveikatos sutrikimų. Tuo pačiu kenčia ir organizacijos darbingumas, klimatas, veiklos kokybė bei rezultatai. Todėl darbdaviai privalo užtikrinti saugią ir sveikatai nekenksmingą darbo aplinką visais su darbu susijusiais aspektais – taip pat ir psichologinę.
Psichologinis smurtas – elgesys, kuriuo siekiama pažeminti
„Psichologinis smurtas darbe – tai ne nemalonus incidentas, o darbuotojo garbę ir orumą žeminantis elgesys, kuris gali būti tiek vienkartinis, tiek pasikartojantis, ir juo siekiama pažeminti, įbauginti ar izoliuoti darbuotoją, kėsinamasi į jo orumą, psichologinį neliečiamumą, – sako Liudmila Mironovienė, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė. – Toks elgesys negali būti toleruojamas nei iš kolegų, nei iš vadovų.“
Pirmiausia – būtina kreiptis į darbdavį
Jei darbuotojas susiduria su priešišku, neetišku, agresyviu, užgauliu ar kitaip žeminančiu kolegų ar tiesioginio vadovo elgesiu, pirmasis žingsnis turėtų būti kreipimasis į darbdavį. Kiekvienoje įmonėje turi būti nustatyta tvarka, kaip darbuotojai gali teikti pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą, kaip šie pranešimai nagrinėjami. Įmonės, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, privalo turėti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Jeigu tokia tvarka nenustatyta arba darbuotojas su ja nebuvo supažindintas, rekomenduojama raštu kreiptis tiesiogiai į įmonės vadovą, kuo detaliau aprašant situaciją ir pateikiant visus turimus įrodymus.
Ką daryti, jei darbdavys veiksmų nesiima?
Tais atvejais, kai darbdavys nesiima jokių veiksmų, kad išnagrinėtų pranešimą ir užkirstų kelią psichologiniam smurtui ir priekabiavimui, arba kai pats įmonės vadovas yra netinkamo elgesio iniciatorius, darbuotojas turi teisę pateikti skundą VDI. Ji įvertins situaciją ir, prireikus, įmonės vadovui taikys poveikio priemones.
Jei dėl darbdavio veiksmų darbuotojas patyrė turtinę ar neturtinę žalą, jis taip pat gali inicijuoti individualų darbo ginčą ir kreiptis į darbo ginčų komisiją. Prašymas turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo tada, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, o jei ginčas susijęs su neteisėtu atleidimu ar nušalinimu – per 1 mėnesį.
VDI vertina ne tik paties darbuotojo paaiškinimus
Tirdama skundus dėl psichologinio smurto, VDI vertina ne tik paties darbuotojo paaiškinimus, bet ir faktines aplinkybes bei konkrečius įrodymus. „Svarbiausia – turėti objektyvius įrodymus, leidžiančius patvirtinti, kad psichologinio smurto ar priekabiavimo faktas iš tikrųjų įvyko, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja. – Vertinant darbuotojų skundus ar prašymus, svarbu ne tik psichologinį smurtą patiriančiojo žmogaus paaiškinimai, bet ir konkretūs įrodymai, patvirtinantys faktines aplinkybes. Tokiais įrodymais gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų parodymai.“
„Raginame darbuotojus būti aktyvius, nedelsti ir ginti savo teises. Psichologinis smurtas neturi būti toleruojamas kaip įprasta darbo aplinkos dalis. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į pagarbą, orumą ir emocinį saugumą darbo vietoje“, – akcentuoja L. Mironovienė.