Socialinis dialogas – tai abipusio supratimo, pasitikėjimo ir pagarbos kultūra, be kurios neįmanoma sukurti darniai veikiančios švietimo bendruomenės.
Lietuvos Darbo kodekso 161 straipsnio 2 dalis pabrėžia, kad įgyvendinant socialinę partnerystę privaloma laikytis šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams, savanoriškumo bei savarankiškumo principų. Tai reiškia, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai turi siekti realaus įsipareigojimų įgyvendinimo, vadovaudamiesi teise ir žmogaus teisių standartais.
Vadovo vaidmuo švietimo įstaigoje – kurti palankią darbo atmosferą visiems darbuotojams: mokytojams, pagalbiniam bei aptarnaujančiam personalui. Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ šioje partnerystėje tampa patikima pagalbininke, padedančia administracijai konstruktyviai tartis su kolektyvu. Tačiau ar visi vadovai tai suvokia?
Deja, realybėje dažnai būna priešingai – profesinės sąjungos nariai neretai geriau išmano darbo teisę ir socialinio dialogo principus nei jų darbdaviai, kurie vengia atviro bendravimo.
Kodėl taip nutinka? Todėl, kad profsąjungų nariai aktyviai dalyvauja mokymuose, susitikimuose su teisininkais ir mokslininkais, plečia savo žinias bei kompetencijas, o tai patvirtina ir seminarų pažymėjimai.
Ar vadovai į tai atkreipia dėmesį? Deja, ne visi. Gal todėl daugėja mobingo ir psichologinio spaudimo atvejų, kai bandoma pažeminti ar pašalinti „per daug protingą“ profesinės sąjungos narį.
Tokiose situacijose į pagalbą ateina Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovai ir teisininkai.
Sąžiningi vadovai, besilaikantys teisės aktų ir bendradarbiavimo principų, supranta, kad profesinė sąjunga nėra oponentas. Priešingai – tai partneris, su kuriuo galima kartu spręsti švietimo sistemos iššūkius ir kurti teisingesnę, darnesnę darbo aplinką.
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Aldona Kindurienė