2025 m. lapkričio 17 d., vyko Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” organizuota spaudos konferencija tema: “Gynybos finansavimo procentai neturi virsti našta sunkiausiai dirbantiems ar mažiausiai uždirbantiems“
Dalyvavo:Kristina Krupavičienė, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkė, Regina Jarošienė, Lietuvos medicinos įstaigų profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkė, Genovaitė Mackevičienė, Lietuvos teisėtvarkos pareigūnų profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkė, Gintaras Čiužas, Baltijos transporto profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkas, Daiva Kvedaraitė, LPS “Solidarumas” generalinė sekretorė.
Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” bendruomenė suprasdama įtemptą geopolitinę situaciją bei būtinybę didinti krašto apsaugos finansavimą (sprendimą didinti iki 5,3 proc. nuo BVP), mano, jog krašto apsaugos strategija turėtų būti neatsiejama nuo visos visuomenės įsitraukimo, supratimo, pasirengimo ir dalyvavimo.
Krašto apsaugos finansavimo didinimas neturėtų sumenkinti valdžios įsipareigojimų darbuotojams, kaip antai: švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, teisėtvarkos, statutiniams pareigūnams ir visiems kitiems.
Mes kreipiamės ir kviečiama šiame laikotarpyje nepamiršti visuomenės socialinio ir ekonominio saugumo, kaip tai nuolat pabrėždavo Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė. Saugumas, stabilumo, dialogas ir visuomenės telkimas turėtų būti neatsiejama krašto gynybos strategijos dalis.
Lietuvos profesinės sąjugnos “Solidarumas” nariai suprasdami situacijos rimtumą bei galvodami apie Lietuvos likimą pasirašė Nacionalinę kolektyvine sutartį sutikdami, kad Pareiginis bazinis dydis nuo kitų metų bus didinamas tik 12 eurų, o neapmokestinamas pajamų dydis liko toks pat, nors buvo žadama jį didinti ir ateityje prilyginti MMA..
Kai žmonės jaučiasi socialiai saugūs, išsilavinę, pasitikintys savo valstybe – tik tada jie pasirengę ją ginti. O švietimas yra būtent tas pamatas, ant kurio stovi valstybė. Švietimo bendruomenė jaučiasi atsakinga už savo valstybės ateitį. Vyksta karštos diskusijos su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais dėl kolektyvinės sutarties įgyvendinimo. Grasinti nepritarimo akcijomis, ar tęsti dialogą dėl laikino kompromiso 2026 metams? ŠMPS „Solidarumas“ rūpinasi savo narių ne tik finansine gerove, bet ir darbo sąlygų priimtinumu. Sutartyje turi būti aptarti ne tik skaičiai, bet ir tai, kas lemia žmogaus orumą – darbo krūvis, atsakomybė, psichologinė aplinka, pagarba. Švietimo bendruomenė kelia klausimą ne tik – ar turime pinigų, bet ir – kaip juos naudojame. Turime pareigą priminti: stipri Lietuva – tai ne tik ginkluota, bet ir išsilavinusi, teisinga, socialiai saugi Lietuva. Nuo sausio mėnesio švietimo darbuotojų atlyginimai turėtų didėti
7, 56 proc..
Mus neramina rajonų ligoninių likimas, kurios išgyveno reformas, buvo kuriami sveikatos centrai, optimizuojamos veiklos, tačiau matome finansavimo trūkumą. Negalime sutikti su drastišku finansavimo trūkumu sveikatos apsaugai rajonuose, nes šiandien matome, kad respublikinės ligoninės nebus pajėgios aptarnauti visos Lietuvos pacientų srautus, o ką jau kalbėti karo atveju.
Sveikatos apsaugos sistema yra nacionalinio saugumo dalis. Turime išlaikyti gyvybingas regionų gydymo įstaigas ir jose dirbančius žmones – be jų valstybė neturi realaus atsparumo. Sukurti sveikatos centrai turėjo užtikrinti paslaugų prieinamumą ir kokybę, tačiau ar turime duomenų, kad pacientų gerovė pagerėjo, o medicinos personalo darbo sąlygos tapo stabilesnės? Šiuos klausimus būtina kelti dabar, kol dar galime sustiprinti sistemą iš vidaus.
Lietuvos teisėtvarkos įstaigų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai reiškia rimtą susirūpinimą dėl valstybės vidaus saugumo ateities. Šiuo metu statutinėse įstaigose jaučiamas pareigūnų trūkumas. Tolesnis valdžios delsimas įgyvendinti pažadus dėl atlygio didinimo gali lemti pareigūnų nusivylimą ir pasitraukimą iš vidaus tarnybos. Tokiu atveju kyla reali grėsmė, kad Lietuva taps mažiau saugia šalimi, o nusikalstamumo lygis – išaugs. Profesinė sąjunga pabrėžia, kad teisingas pareigūnų darbo įvertinimas ir stabilios darbo sąlygos yra būtina sąlyga užtikrinant visuomenės saugumą, verslo aplinkos patrauklumą ir pasitikėjimą valstybės institucijomis. Reikalaujame skubių sprendimų dėl statutinių pareigūnų darbo užmokesčio, taip pat didesnio valdžios dėmesio pareigūnų socialinėms garantijoms.”
Lietuva taps nesaugia šalimi, gali kilstelti nusikalstamumas. Turime nepamiršti, kad šalyje turime per 200 tūkst. migrantų, kurių elegesio negalime prognozuoti, nes jų nepažistame. Turime galvoti apie Lietuvos patrauklumą verslui ir turizmui, piliečių saugumą.
Lietuvos keliai, jų finansavimas ir darbuotojų darbo apmokėjimas. AB „Kelių priežiūra”, kurios akcininkas yra valstybe, išgyveno reformas, optimizavimus.
Daugybė darbuotojų buvo atleisti iš darbo, tačiau darbuotojų darbo sąlygos, darbo užmokestis keitėsi nežymiai, todėl būtina pagaliau atkreipti dėmesį į kritinę Lietuvos kelių infrastruktūros padėtį bei sektoriuje dirbančius darbuotojus. Gera idėja dėl Valstybinio kelių fondo steigimo, kuris kuriamas siekiant užtikrinti stabilų ir ilgalaikį finansavimą valstybinės reikšmės keliams – jų rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių tiesimui bei infrastruktūros pritaikymui gynybos / civilinės saugos poreikiams. Atkreiptinas dėmesys į viešuosius pirkimus, nes laimi tas kas pasiūlė žemiausia kaina. Ir čia matome ir broką tiesiant kelius ir mažus atlyginimus ir prastas darbo sąlygas darbuotojams.
Baltarusijos pasienyje “įkalinti” vilkikų vairuotojai tapo nesprendžiamos kontrabandos problemos ir įtemptų geopolitinių santykių įkaitais. Esamos situacijos įkaitais tapo eiliniai vairuotojai, o mažų įmonių vežėjams iškilo grėsmė prarasti rinkas, užsakymus, vairuotojus o tai yra Lietuvos biudžeto pajamas.
Vežėjai negali užtikrinti tinkamų darbo sąlygų vairuotojams, negali vykdyti Mobilumo paketo keliamu sąlygų, neužtikrina laisvo asmenų judėjimo.
Ar tikrai nėra vidinių resursų? Ar tikrai negalime atsiliepti eilinių žmonių, darbuotojų lūkesčiams? Ar tikrai visi veržemės diržus?
Atkreipkime dėmesį į valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių vadovų ir tose įmonėse dirbančių darbuotojų gaunamas darbo užmokesčio skirtumas, jie gali skirtis 10, 20 ar net 30 kartų. Valstybės įmonių vadovų pareiginės algos dydžiai yra pririšti prie įmonės dydžio bei algos dydžio koeficiento. Siūlome įmonių vadovų atlyginimus “pririšti” prie darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio ir mažinti maksimalius koeficientų dydžius, bei žirklės tarp mažojo ir dydžiausio koeficiento.
Viešųjų finansų tvarus ir atsakingas naudojimas, neretu atveju nepagrįstai išpūsti įstaigų administracijų etatai, neretai įdarbinti giminės, draugai ar partiečiai…
Ar efektyvus statutinių įstaigų finansų valdymas, į tai atsakytų išorinis auditas.
Mes manome, jei darbuotojai būtų labiau įtraukiama į socialinį dialogą, derybas dėl kolektyvinių sutarčių, t.y.dalyvauti įmonių valdyme, įmonėse būtų mažiau pyktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus, tvirtinant įstaigų-įmonių pareigybes, priimant darbo apmokejimo sistemas-tvarkas.