2025 m. lapkričio 26 d. Vilniuje vyko Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas” konferencija „Mokinio padėjėjas: misija ir kasdienybė“, kurios metu paaiškėjo tai, ką mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos jau seniai jaučia, bet valstybė vis dar vengia pripažinti.
Mokinio padėjėjai yra kertinė įtraukiojo ugdymo grandis, tačiau jų profesinis statusas ir darbo sąlygos iki šiol lieka neapibrėžtos.
Remiantis Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ užsakytas tyrimas atskleidė, kad mokinio padėjėjai kasdien susiduria su šiomis problemomis:
- Per plačiu, neapibrėžtu funkcijų spektru, kai vienu metu tenka atlikti mokytojo, slaugytojo, psichologo ir socialinio pedagogo darbą.
- Per dideliu specialiųjų poreikių mokinių skaičiumi, kai vienam padėjėjui tenka net 5–7 skirtingų poreikių vaikai.
- Nereguliuojamu darbo krūviu ir nestabiliomis, dažnai terminuotomis darbo sutartimis.
- Mažu atlyginimu, neadekvačiu profesinei atsakomybei ir emociniam krūviui.
- Metodinės, psichologinės ir institucinės pagalbos stoka.
Konferencijos metu ekspertai, švietimo įstaigų vadovai, teisininkai ir tyrėjai vieningai patvirtino- jeigu mokinio padėjėjų profesija nebus aiškiai įteisinta ir reglamentuota, įtraukiojo ugdymo sistema Lietuvoje taps nefunkcionali ir formali.
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ kviečia Švietimo ir moks;o ministeriją pradėti realius pokyčius:
a) įteisinti mokinio padėjėją kaip pedagoginę profesiją;
b) sureglamentuoti darbo krūvį ir SUP mokinių skaičių;
c) užtikrinti stabilias darbo sutartis ir konkurencingą atlyginimą;
d) įtvirtinti nacionalinius darbo standartus ir metodinę pagalbą.
e)patvirtinti programą, kuri būtų įgyvendinama kolegijoje, mokinio padėjėjams.
Mokinio padėjėjas negali būti „nematomas pagalbininkas“. Tai turi būti švietimo profesionalas, nuo kurio darbo priklauso tūkstančių vaikų saugumas, pažanga ir emocinė gerovė.
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė