Kreipiamės į Seimo narius, prašome ir reikalaujame, pratęsti darbo užmokesčio subsidijų mokėjimą visiems darbo rinkoje esantiems įvairią negalią turintiems žmonėms. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ne kartą diskutavo ir atkreipė politikų dėmesį į asmenis su negalia ir jų padėtį darbo rinkoje.
Lietuvoje dirbantys neįgalieji sudaro šiek tiek daugiau nei 30 proc. darbingo amžiaus asmenų. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) atkreipia politikų dėmesį į tai, kad žmonių su negalia užimtumo lygis ES yra vos 51,3 procento (Lietuvoje dar mažesnis). Moterų ir jaunų žmonių su negalia situacija dar blogesnė, pvz. 2020 m. vos vienas iš penkių negalią turinčių jaunų žmonių dirbo.
Akivaizdu, kad ne visi asmenys su negalia gali dirbti, tačiau galintys ir norintys dirbti turėtų turėti galimybę dalyvauti darbo rinkoje. Lietuvoje 2022 m. baigė galioti Socialinių įmonių įstatymas, buvo panaikintas socialinių įmonių statutas, taip pat pasikeitė ir asmenų su negalia rėmimo įsidarbinant tvarka. Pasikeitus tvarkai, tik žmonėms, kuriems nustatytas didžiausias neįgalumo lygis, t.y. iki 25 proc. dalyvumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai.
Tuo tarpu, asmenims, kuriems nustatytas 30-40 proc. dalyvumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, buvo nutarta, kad subsidija darbo užmokesčiui bus mokama terminuotai tik 36 mėnesius, t.y. tris metus, t.y. daugiau nei 1000 asmenų su negalia nuo 2026 m. gali netekti darbo. Tenka apgailestauti, kad LR Seimas neranda galimybės pratęsti darbo užmokesčio subsidijos bent dar dvejiems metams.
Tokį tarpinį sprendimą dar spalio mėnesį pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o Vyriausybės parengtas nutarimo projektas pasiekė Seimą. Deja, Seime šis sprendimas „įstrigo“, nes politikai neranda tam reikiamų 19 mln. eurų. Pažymėtina, kad nuo 2009 m. iki 2017 m. LR Užimtumo įstatymas numatė, kad darbdaviams, įdarbinusiems asmenis su sunkia ir vidutine negalia, darbo užmokesčio subsidijos buvo mokamos neterminuotai.
Reikalaujame kuo skubiau pratęsti asmenims, turintiems vidutinio neįgalumo lygį darbo užmokesčio subsidijų mokėjimą, o ilguoju laikotarpiu – gilių ir visa apimančių diskusijų, įtraukiant tiek socialinius partnerius, tiek nevyriausybines organizacijas, asmenis su negalia, socialinius darbuotojus, regionų atstovus, sprendžiant asmenų su negalia integraciją į darbo rinką ir visuomenę, galimybes mokytis, įgyti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti.
Asmenų su negalia užimtumas socialinėse dirbtuvėse nėra alternatyva tikram dalyvavimui darbo rinkoje, tai labiau užimtumas laikui praleisti ir bendruomeniškumui ugdyti.
Vien deklaracijų neužtenka. Na ir kas, kad 2021 m. kovo mėn. Europos Komisija patvirtino 2021–2030 m. „Neįgaliųjų teisių strategiją“, kuria siekiama sukurti Europą be kliūčių ir suteikti galimybių neįgaliesiems, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime, galėtų integruotis į visuomenę ir dalyvauti darbo rinkoje, o LR Vyriausybės programoje ir priemonių plane yra suplanuota priemonės , atliepiančios strategijos tikslus ir siekius.
Dar yra Nacionalinis pažangos planas, pagal kurį “tikimasi, kad padidės darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi nuo 29 proc. iki 47 proc. iki 2030 m..”, o rengiamose Plėtros programose planuojama “Padidinti neįgaliųjų gyvenimo kokybės indeksą 2030 m. nuo 48 proc. iki 60 proc. Taip pat užtikrinti fizinės aplinkos prieinamumą nuo 30 proc. iki 70 proc. ir užtikrinti, kad informacinė infrastruktūra ir pati informacija būtų pritaikyta žmonių su negalia poreikiams nuo 5 proc. iki 50 proc.”.
Tačiau atrodo, kad tiek Europos Komisijos strategija, tiek nacionaliniai strategijos įgyvendinimo planai, gali likti tik skambionis gairėmis be konkrečių veiksmų, o neįgaliųjų asmenų užimtumas priklausys tik nuo darbdavių geros valios.
Be to, atkreipiame dėmesį į šalpos negalios pensijos dydžius asmenims, kuriems nustatyta negalia. Asmenims, kuriems nustatyta sunki negalia – 2 šalpos pensijų bazių dydžio (ŠPB) dydžio (496 Eur). Asmenims, kuriems nustatyta vidutinė negalia – 1,5 ŠPB dydžio (372 Eur). Asmenims, kuriems nustatyta lengvanegalia – 1 ŠPB dydžio (248 Eur).
Kai tuo tarpu skurdo rizikos riba 2023 m. buvo 616 EUR per mėnesį vienam asmeniui , o absoliutaus skurdo riba buvo 446 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė
P.S. Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė gruodžio 3-ąją Tarptautine žmonių su negalia diena 1992 m.. Visuomenė turi galimybę atidžiau pažvelgti į žmonių, turinčių negalią, padėtį ir vaidmenį visuomenėje. Ši diena yra priminimas, kad negalia visada yra šalia mūsų.