Neįgaliesiems siūloma ne dirbti, o gyventi iš pašalpų?

autorius Ričardas

2025 m. gruodžio 10 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo svarstyta ar pratęsti trejus metus galiojusią valstybės subsidiją vidutinio sunkumo negalią turinčių asmenų darbo vietų rėmimui, kuri 2026 m. sausio 1 d. baigiasi.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas pratęsti subsidijos galiojimą dar 2025 m. pavasarį buvo pateiktas Socialinių reikalų ir darbo ministerijai.

Pasiūlymas buvo dar kartą apsvarstytas neeiliniame vien tik šiam klausimui skirtame 2025 m. gruodžio 1 d. Trišalės tarybos posėdyje, kuriame socialiniai partneriai ir Vyriausybės atstovai vieningai sutarė pritarti pratęsti dar dvejiems metams šį finansavimą, kuriam reikia apie 20 mln. eurų metams, nes darbo netektų apie 1000 negalią turinčių darbuotojų.

Deja, Seimo komitete kalbėjusi Vyriausybės atstovės ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovės pasiūlė nepratęsti subsidijos, nes tam lėšų nėra, o pasiskolinti subsidijai nėra galimybės, nes Finansų ministerija neleidžia.

Jos pasiūlė vėl pradėti svarstyti šį klausimą kitų metų pavasario sesijoje, kai ministerija „kompleksiškai“ peržiūrės socialinę paramą reguliuojančius įstatymus ir perskirstys savo lėšas.

Ministerijos atstovės ramino, kad subsidija bus skiriama naujiems neįgaliems darbuotojams įdarbinti, o dabar subsidijuotose darbo vietose dirbę neįgalieji po metų „atšalimo“ t. y. nedarbo vėl galės grįžti į darbą, gaudami valstybės subsidiją.  

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vieno balso persvara, šešiais balsais prieš penkis pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui nepratęsti subsidijos neįgaliųjų darbo vietos rėmimui ir vėl jį svarstyti Seimo pavasario sesijoje.

Žiūrėti: čia 2025-12-10 Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis

Komentuodamas šį sprendimą Šiaulių įmonės VŠĮ „Aksida“, kurioje daugiausia dirba neįgalieji, direktorius Evaldas Rimskis sakė, kad vidutinę – 30 proc. negalią turinčių darbuotojų ir darbo našumas yra 30 proc. mažesnis nei sveikųjų. Jie lėčiau dirba, sunkiau gali prisitaikyti prie pokyčių, kurie reikalingi, kad įmonė išgyventų konkurencinėje kovoje, todėl darbdaviai nenori tokių nenašių darbuotojų įdarbinti. Būtent valstybės subsidija, padengianti tą darbo našumo skirtumą, gelbsti neįgaliuosius nuo nedarbo.

Netekusios šios subsidijos įmonės bus priverstos juos atleisti. Ypač sunkioje padėtyje atsidurs darbuotojai, kurie turi psichinę negalią, ir kai kurie neįgalūs darbuotojai, kuriems reikia specialios darbo vietos, pritaikytos jų negaliai. Šiuo metu Lietuvoje yra tik kelios socialinės įmonės, kurios turi tokią infrastruktūrą, kainuojančią nemažas investicijas.

Todėl nutraukus subsidiją darbo vietoms valstybei teks skirti dar daugiau lėšų neįgaliųjų socialinėms išlaidos.

VŠĮ „Aksida“ direktorius nėra nusiteikęs atleidinėti savo darbuotojų, bet kitų metų vasarą, kai baigsis suplanuoti užsakymai, padėtis gali pasikeisti.

Jis ragina peržiūrėti Viešųjų pirkimų įstatymą. Jo žiniomis, skirtingai ne Vakarų šalyse Lietuvoje valstybės ir savivaldybių įmonėms ir įstaigoms draudžiama be konkurso pirkti prekes iš sau pavaldžių įmonių. Todėl, pasak jo, paskelbus viešuosius konkursus laimi pigios kinietiškos prekės, o vietiniai neįgalieji negauna darbo.  

„Sužinojusi, kad Seimo komitetas nepritarė subsidijos pratęsimui, labai susigraudinau. Jau dabar aišku, kad daug darbuotojų dėl to neteks darbo. Kas mus po to priims į darbą? Mes norime dirbti. Daugelis darbuotojų, išgirdę šią naujieną, verkė“- sakė VŠĮ ,,Aksida“ profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pirmininkė Birutė Aurylienė.

Palikti komentarą