2026 m. vasario 10 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojai Lina Urbonovičienė, Ričardas Garuolis ir koordinacinės tarybos narys Bronius Bučelis ir teisininkas Lukas Čapas.
Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas” iškėlus klausimą dėl spartaus nereikalingų biurokratų augimo viešajame sektoriuje Trišalė taryba paprašė Viešojo valdymo agentūrą pristatyti kaip pastaruoju metu keitėsi vadovų skaičius ir jų atlyginimai.
Nors profesinių sąjungų atstovai teigia, kad gauna savo narių skundus, jog įstaigose atsiranda nereikalingi komunikacijos, turto valdymo ir kitokie vadybininkai bei teisininkai ir todėl nebelieka lėšų pagrindines funkcijas vykdančių specialistų atlyginimams didinti, tačiau Viešojo valdymo agentūros atstovė savo pristatyme rodė, kad bendras vidurinės grandies vadovų skaičius nuo 2018 m iki 2025 m. sumažėjo 16,9 proc..
Ji džiaugėsi, kad vadovų atlyginimai per paskutinius dvejus išaugo ir net konkuruoja su privataus sektoriaus vadovų atlyginimais.
Nors atotrūkis tarp darbuotojų ir vadovų atlyginimų viešajame sektoriuje išaugo, tačiau didesni vadovų atlyginimai, anot jos, padeda pritraukti į iš privataus sektoriaus gerus vadovus, kurie geriau organizuoja darbą, todėl pagerėja visų darbuotojų darbo sąlygos.
Po to, Užimtumo tarnybos vadovė pristatė pranešimą „Dėl vyresnio amžiaus (50+ / 60+) asmenų užimtumo situacijos ir bendrų sprendimų galimybių“, kuris atskleidė, kad Lietuvoje dirba mažiau vyresnio amžiaus žmonių, nei išsivysčiusios Vakarų šalyse. Viena iš priežasčių yra tai, kad darbuotojai Lietuvoje greičiau netenka sveikatos. Be to darbdaviai teikia pirmenybę jaunesniems darbuotojams.
Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai svarstė kaip kartu padėti vyresnio amžiaus darbuotojams ilgiau dirbti, nes gyventojų Lietuvoje mažėja.
Visos pusės sutarė, kad būtina sudaryti bendrą darbo grupę vyresnio amžiaus darbuotojų klausimams spręsti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė informaciją dėl atrankos į 2026-2030 m. kadencijos Lietuvos Respublikos trišalę tarybą proceso organizavimo, kurių metu buvo galima pateikti savo pasiūlymus dėl atrankos į Trišalę tarybą kriterijų.
Svarstant socialinių partnerių atstovavimo Trišalėje taryboje reikalavimus K. Krupavičienė piktinosi neigiamu darbdavių organizacijų požiūriu į profesines sąjungas ir nenoru bendrauti su profesinėmis sąjungomis net vykdant europinį projektą dėl socialinio dialogo, kurį prižiūri Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Ji kėlė, klausimą ar iš viso reikalinga Trišalė taryba, kai realiai veikia dvišalė darbdavių atstovų ir Vyriausybės taryba.
R. Garuolis pasiūlė įtraukti darbdavių organizacijoms, kurios nori tapti Trišalės tarybos narėmis, reikalavimą turėti nustatytą kiekį kolektyvinių sutarčių tarp savo narių, kuris turėtų būti palaipsniui didinamas iki 80 proc. aprėpties, kaip yra numatyti ES direktyvoje dėl Minimalios algos.
Pasak jo, darbuotojai piktinasi, kai Trišalėje taryboje girdi darbdavių atstovus, kurie giriasi, kad jų įmonėje nėra problemų, nes nėra profesinės sąjungos. Jis klausė, kaip tokie darbdaviai gali dalyvauti europiniame socialiniame dialoge valstybės mastu Trišalėje taryboje, jei jie neturi socialinio dialogo supratino ir patirties savo įmonėje.
Privalomas darbdavių organizacijoms kriterijus turėti nustatytą kolektyvinių sutarčių kiekį, norint tapti Trišalės tarybos nare, paskatintų tas privataus sektoriaus įmones, kurios supranta socialinio dialogo naudą ir jį gerbia.