2026 m. kovo 19–20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Ministrė Pirmininkė kartu su kitais ES lyderiais spręs, kaip stiprinti Europos konkurencingumą.
Briuselyje svarstomos dvi priešingos vizijos. Viena iš jų paremta darbo santykių liberalizavimu, dėl kurio susilpnėtų darbuotojų apsauga, blogėtų darbo sąlygos, tačiau tai neužtikrins ekonomikos augimo ir stiprėjimo. Kita kryptis – investicijomis ir kokybiškomis darbo vietomis grįsta kryptis, kuri stiprintų Europos ekonomiką ir jos atsparumą.
Tikra problema
Neįmanoma paneigti iššūkių, su kuriais susiduria Lietuva ir Europa, rimtumo. Geopolitinė ir prekybos įtampa, taip pat ginkluoti konfliktai daro dar didesnį spaudimą Europos ekonomikai ir kelia grėsmę darbo vietoms bei atlyginimams. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Europa praranda 27 000 darbo vietų gamybos sektoriuje kas mėnesį. Restruktūrizavimo procesai neapsiriboja gamyba.
Čia, Lietuvoje, įspėjimo ženklai taip pat matomi. Bankrutavo daugybė maitinimo įstaigų, siuvimo fabrikų, metalo perdirbimo ir kitų įmonių.
Paradoksalu, bet šioje situacijoje Vyriausybė vis dar tikisi surinkti daugiau mokesčių, nors ekonominė bazė akivaizdžiai siaurėja. Kai daugybė žmonių netenka darbo, valstybė neišvengiamai susiduria su didesnėmis išlaidomis nedarbo išmokoms ir socialinei paramai. Tai kelia klausimą, ar dabartinė politika grindžiama realistišku situacijos vertinimu, ar tik trumpalaikiais skaičiavimais. Be aiškios strategijos, orientuotos į žmonių ir verslų išlikimą, politinė krizė rizikuoja tapti ne tik valdžios, bet ir visos visuomenės krize. Darbuotojai nerimauja, ir tai pagrįsta.
Tačiau reali problema negali pateisinti neteisingo atsakymo
Kai kurie teigia, kad Europa tapo „nekonkurencinga“, nes pernelyg gina darbuotojus. Jie teigia, kad sprendimas slypi dereguliavime, darbo santykių liberalizavime, kolektyvinių derybų silpninime ir leidime įmonėms veikti pagal švelnesnes taisykles.
Europos Komisija parengė daugybę, taip vadinamų, „Omnibus“ paketų, kurių kiekvienas grasina panaikinti labai reikalingą darbuotojų užimtumo apsaugos dalį. Šį požiūrį iliustruoja pasiūlymas dėl vadinamojo „28-ojo įmonių režimo“ arba „ES Inc.“. Spaudžiama lobistų, Europos Komisija svarsto sistemą, kuri galėtų pakenkti darbo įstatymams, kolektyvinėms sutartims ir darbuotojų atstovavimui, taip pat panaikinti apsaugą atleidimo iš darbo atveju. Tai pavojinga kryptis, kuri nepadės padidinti konkurencingumo ir pagerinti darbo bei gyvenimo sąlygų.
Europa turi vengti neapgalvotų pasiūlymų, kurie mažai arba visai nepadidins konkurencingumo, tuo pačiu metu keldami pavojų ilgalaikiams reglamentams, kuriais grindžiamos darbo ir gyvenimo sąlygos.
Nesėkmingi taupymo ir dereguliavimo metodai sukurtų labai žalingą užburtą ratą – tuo metu, kai Europos ekonomika ir visuomenė yra pažeidžiamos.
Konkurencingumas nesukuriamas panaikinant darbo ir socialinę apsaugą darbuotojams, o Europos pramonės iššūkiai kyla ne dėl pernelyg didelių darbuotojų teisių. Visi įrodymai rodo investicijų trūkumą ir koordinuotos, misijomis pagrįstos pramonės strategijos trūkumą kiekvienam sektoriui ir kiekvienam regionui.
Profesinės sąjungos jau daugelį metų įspėja politikos formuotojus apie nepakankamų investicijų į viešąsias paslaugas, infrastruktūrą, pramonės politika ir kokybiškas darbo vietas pasekmes.
Vis dėlto, kaip tik tuo metu, kai Europai reikia daugiau investicijų, rekordinis įmonių pajamų lygis yra nukreipiamas į dividendus ir akcijų atpirkimą, o ne į produktyvias reinvesticijas, taip išstumiant išteklius iš realiosios ekonomikos, silpninant ilgalaikį augimą ir atsparumą. Ir mes atsiliekame ten, kur tai svarbu: ES įmonės į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą investuoja perpus mažiau (1,49 % BVP) nei JAV įmonės (2,7 % BVP).
Realūs sprendimai yra įmanomi
Europos Vadovų Taryboje mūsų vyriausybė gali arba paremti aklavietėje esančią dereguliavimo darbotvarkę, kuri nesustiprins ekonomikos ir kelia pavojų darbo standartams, arba remti alternatyvią strategiją, pagrįstą investicijomis į kokybiškų darbo vietų kūrimą ir tvarios bei atsparios ekonomikos kūrimą. Tik viena iš šių galimybių siūlo realius sprendimus. Europos iššūkius galima įveikti tik užtikrinant Europai skubiai reikalingą investicijų šuolį, be kita ko, išleidžiant bendras ES denominuotas obligacijas ir pateikiant teisės aktus dėl kokybiškų darbo vietų. Šio mėnesio susitikimas suteikia svarbią galimybę plėtoti tvirtą Europos pramonės politiką. Aptariama idėja „Pagaminta Europoje“ gali būti galimybė nukreipti investicijas į kokybiškas darbo vietas, siekiant sustiprinti kiekvieną regioną ir kiekvieną sektorių. Jis taip pat turi užtikrinti, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį Europoje.
Misijomis grįsto Europos ekonomikos plano tikslas turi būti kokybiškų darbo vietų apsauga ir kūrimas. Atlyginimai nėra išlaidos, kurias reikia riboti; didesni atlyginimai yra būtini vidaus paklausai skatinti, Europos vidaus rinkai stiprinti ir investicijoms remti.
Kai auga darbo užmokestis, didėja vidaus paklausa ir įmonės tampa paskatomis investuoti. Darbo užmokesčio slopinimas silpnina paklausą ir didina Europos investicijų deficitą. Tai reiškia, kad stiprios kolektyvinės derybos, derybos dėl darbo sąlygų ir atlyginimų, yra pagrindinis konkurencingumo ramstis.
Todėl ambicingas ir privalomas Kokybiškų darbo vietų įstatymas yra esminis elementas. Jis turi būti įgyvendintas nedelsiant, juo turi būti tiesiogiai sprendžiamas kokybiškų darbo vietų trūkumas ir jis turi tapti konkrečia priemone, padedančia kelti darbo vietų standartus ir teisingą pertvarką paversti realybe tiek žaliosios, tiek skaitmeninės transformacijos srityse.
Taip pat reikia keisti viešųjų pirkimų taisykles. Mažiausia kaina nėra geriausias pasirinkimas. Vietoj to, 2.5 trilijono eurų viešųjų lėšų, kasmet išleidžiamų privačių įmonių tiekiamoms prekėms ir paslaugoms, turėtų būti naudojami strategiškai. Socialinių sąlygų įtraukimas yra būdas užtikrinti, kad viešosios lėšos remtų įmones, kurios kuria kokybiškas darbo vietas ir derasi su profesinėmis sąjungomis.
Kokybiškos viešosios paslaugos yra didžiulis konkurencingumo ir visuomenės gerovės rezervuaras, kurį palaiko kokybiškos viešosios paslaugos, kuriomis įmonės naudojasi kiekvieną dieną. Viešojo švietimo sistemos remia mokslinius tyrimus, inovacijas, įgūdžius ir idėjas; sveikatos priežiūros sistemos padeda žmonėms išlikti sveikiems; viešai finansuojama infrastruktūra, pavyzdžiui, keliai, geležinkeliai, uostai, energetikos tinklai ir skaitmeniniai tinklai, yra būtini gamybai, inovacijoms ir prekybai.
Įmonėms naudingos stabilios demokratinės institucijos ir griežtas teisės aktų vykdymas. Tai garantuoja teisinį tikrumą ir sąžiningą konkurenciją.
Konkurencingumas turi būti vertinamas per Europos ekonomikos ir visos visuomenės prizmę.Kai dirbantys žmonės turi kokybišką darbą, tai suteikia jiems orius atlyginimus ir ekonomikos klestėjimą.
Kovo 19–20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Ministrė Pirmininkė dalyvaus ES šalių vadovų susitikime ir prisidės formuojant Europos kryptį.
Europos konkurencingumas nebus užtikrintas naikinant darbuotojų teises. Jis bus užtikrintas investuojant į stiprią ekonomiką, kuri suteikia kokybiškas darbo vietas visiems dirbantiems žmonėms. Mes visi kuriame Europą.
Tai yra pasirinkimas. Ir atėjo laikas pasirinkti išmintingai.
Pareiškimas priimtas LPS „Solidarumas“ koordinacinėje taryboje
2026 kovo 6 d.
Vilniuje