Švietimo ir mokslo profesinei sąjungai „Solidarumas“ pasiūlius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje surengtas susitikimas su viceministru Jonu Petkevičiumi ir kitais atsakingais ministerijos atstovais aptarti būdus kaip spręsti mokinio padėjėjų ir įtraukiojo ugdymo švietimo įstaigose problemas.
Susitikime gyvai ir nuotoliu dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” vicepirmininkas Ričardas Garuolis, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas pirmininkė Aldona Kindurienė, kiti šios profesinės sąjungos atstovai, mokyklų ir darželių vadovai ir ekspertai.
Diskusija buvo grindžiama ne nuomone, o duomenimis – profesinės sąjungos inicijuotu mokinio padėjėjų kokybiniu tyrimu, kurio išvadas apibendrino prof. Vilija Targamadzė.
Tyrimas parodė sistemines spragas: neapibrėžtą profesijos statusą, fragmentišką kvalifikaciją, karjeros nebuvimą ir nestabilius darbo santykius.
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų tarybos pirmininkė Saulė Šerėnienė pažymėįo nepakankamą padėjėjų parengimą ir žemą atlygio koeficientą, neskatinantį rinktis šios profesijos.
Telšių lopšelio -darželio „Saulutė” direktorė Rosita Petkuvienė pabrėžė didelę mokinio padėjėjų kaitą ir sparčiai augantį specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų skaičių, kuris jau viršija sistemos galimybes tinkamai teikti švietimo paslaugas.
Balsių progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Renata Jonušauskienė uždavė klausimą – „Kaip vienam padėjėjui kokybiškai dirbti su keliais skirtingų poreikių vaikais, kai trūksta aiškaus reglamentavimo?”
Mokinio padėjėjų požiūrį atskleidė Elena Moskaleva, įvardijusi pasikartojančias problemas: neaiškias darbo ribas, atsakomybės perkėlimą ir augančią emocinę bei fizinę riziką.
Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė sistemiškai išskleidė mokinio padėjęjų kompetencijų klausimą, pabrėžusi, kad šiandien mokinio padėjėjais leidžiama dirbti po trumpų apmokymų asmenims be aukštojo išsilavinimo, bet jiems keliami aukšti reikalavimai neatitinka nei kvalifikacijos, nei atlygio, todėl būtina kurti pakopinę, tęstinę kvalifikacijos sistemą, susietą su aiškiu pareigybės modeliu.
Ji prisipažino, kad pamačiusi kokie reikalavimai keliami mokinio padėjėjams, ji nedrįstų dirbti mokinio padėjėja, net turėdama aukštajį pedagoginį išsilavinimą.
Švietimo viceministras Jonas Petkevičius pripažino problemos mastą, bet atskleidė, kad ministerija negali padėti spręsti mokinio padėjėjų darbo užmokesčio didinimo klausimų, nes ši pareigybė yra finansuojama savivaldybių lėšomis.
Pasak jo, šiuo metu sunku tikėtis, kad šį finansavimą perims valstybės biudžetas, nes tam papildomai reikėtų apie 100 mln. eurų per metus, kuriuos šiems tikslams nurodo skiriančias savivaldybės.
Vis tik viceministras J. Petkevičius įsipareigojo iki šių metų vasaros parengti Nacionalinį pareigybės aprašo projektą, įtraukti profesiją į klasifikatorių bei pradėti išsamų mokinio padėjėjų statuso tyrimą nacionaliniu mastu, kurį pažadėjo baigti iki 2027 m. kovo 31 d.
Atsiradus pareigybės aprašui, turi pagerėti padėjėjų darbo sąlygos, aiškiau bus reglamentuotas darbo pobūdis, numatytos saugumo ribos.
„Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ aiškiai suformulavo poziciją – įtraukusis ugdymas negali būti grindžiamas neapibrėžta ir nuvertinta profesija, todėl ministerijos įsipareigojimai turi virsti realiais sprendimais per aiškius terminus. Laukia dar didelis ir sunkus darbas ateityje,-“- po susitikimos sakė šios profesinės sąjungos pirmininkė A. Kindurienė.