Balandžio 28 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena.
Viskas prasidėjo nuo darbuotojų judėjimų, ypač Kanadoje. Būtent ten 1984 metais Kanados viešųjų darbuotojų sąjunga (CUPE) inicijavo Nacionalinę gedulo dieną, skirtą pagerbti darbe žuvusius ar sužalotus darbuotojus. Oficialiai Kanados vyriausybė šią dieną pripažino 1991 metais.
Ši jautri ir svarbi iniciatyva greitai išplito po pasaulį. Profesinės sąjungos įvairiose šalyse pradėjo minėti balandžio 28-ąją kaip Tarptautinę žuvusiųjų ir sužalotųjų darbe atminimo dieną. Tai buvo diena, skirta ne tik pagerbti aukas, bet ir garsiai kalbėti apie būtinybę gerinti darbo sąlygas bei užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir profesinėms ligoms.
Matydama šios dienos svarbą ir augantį tarptautinį pripažinimą, Tarptautinė darbo organizacija (TDO, angl. International Labour Organization, ILO) nusprendė žengti dar vieną žingsnį. 2003 metais TDO oficialiai paskelbė balandžio 28-ąją Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena.
TDO tikslas buvo ne tik tęsti žuvusiųjų pagerbimo tradiciją, bet ir suteikti šiai dienai prevencinį aspektą. Norėta pabrėžti, kad daugumos nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų galima išvengti. Taigi, ši diena tapo dvejopo tikslo minėjimu:
Atminimas – pagerbti tuos, kurie neteko gyvybės ar sveikatos dėl darbo.
Prevencija -skatinti saugios ir sveikos darbo aplinkos kūrimą visame pasaulyje, didinti informuotumą apie darbo rizikas ir jų prevencijos būdus.
Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena yra kasmetinis priminimas vyriausybėms, darbdaviams ir darbuotojams visame pasaulyje apie jų bendrą atsakomybę už saugią darbo aplinką.
Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad šių metų sausio 1 d.–balandžio 27 d. laikotarpiu Lietuvoje užfiksuoti 38 sunkūs ir 5 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo nuo 43 iki 38, o mirtinų – nuo 9 iki 5.
Be eismo įvykių šiemet fiksuoti 38 sunkūs ir 3 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Tai rodo, kad didžioji dalis skaudžių įvykių vis dar įvyksta pačiose darbo vietose – ten, kur rizikos gali ir turi būti valdomos iš anksto.
Pavojingiausios sritys šiemet išlieka tos pačios – statyba, apdirbamoji pramonė, transportas ir saugojimas.
Nors Lietuvoje nelaimingų atsitikimų ir žūčių darbe nustatoma vis mažiau, tačiau džiaugtis dar anksti. Ne visada nelaimingi atsitikimai darbe yra įtraukiami į apskaitą, nes darbdaviai įkalba darbuotojus pranešti, kad sužalojimus jie patyrė ne darbo vietoje.
Vis dar yra sunku nustatyti profesinį darbuotojo neįgalumą, kuris atsiranda ilgą dirbant netinkamomis darbo sąlygomis.
Minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė: „Darbo sauga darbe yra labai svarbi, nes žmonės trečdalį savo gyvenimo praleidžia dirbdami. Todėl būtina darbo vietose užtikrinti saugias ir tinkamas darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų dirbti nebijodami prarasti savo gyvybės ir fizinės ar psichinės sveikatos. Profesinės sąjungos yra vienas iš geriausių garantų tam užtikrinti. Todėl raginu darbuotojus gausiau telktis į profesines sąjungas ir linkiu darbuotojams saugių darbo sąlygų“.